Įvadas
Finansų kontrolė yra neatskiriama valstybės ir savivaldybių finansinės
veiklos dalis. Finansų kontrolė – tai visų ekonominių subjektų finansinės
veiklos kontrolė, vykdoma įstatymų leidžiamosios ir vykdmosios valdžios
organų, taip pat specialiai tam sukurtų institucijų. Finansų kontrolės
turinį sudaro organizacijų ir piliečių pareigų, valstybės ir savivaldybės
atžvilgiu, laikimosi patikrinimas, valstybės institucijoms skirtų piniginių
lėšų panaudojimo teisėtumo patikrinimas, įmonės vykdomų fiansinių operacijų
atsiskaitymų ir piniginių lėšų saugojimo teisėtumo patikrinimas ir
finansinės disciplinos pažeidimų prevencija. Finansų kontrolės objektas
visų pirma yra piniginiai santykiai kilantys formuojant ir panaudojant
finansinius resursus gamyboje. Dėl to finansų kontrolė yra daugialygė ir
visapusiška. Finansinės kontrolės objektas neapsiriboja vien tik piniginių
lėšų patikrinimu. Bendriausia prasme ji reiškia šalies materialinių ir kitų
resursų panaudojimo kontrolę. Finansinė valstybės sistema apima visų rūšių
piniginius fondus, tiek valstybsė ir savivaldybės lygio, tiek pavienių ūkio
subjektų. Finansų kontrolė įsteigta tam kad būtų apsaugoti visų finansinių
santykių dalyvių interesai ir teisės. Bet koks pažeidimas užtraukia
sankcijas ir baudas. Finansinė disciplina – tai tikslus valstybės,
savivaldybių, įstaigų ir organizacijų piniginių fondų sudarymo, kaupimo ir
panaudojimo, nustatytų nurodymų ir tvarkos laikymasis. Finansinės
disciplinos reikalavimai taikomi ne tik visiems ūkio subjektams bet ir
valstybinės valdžios institucijoms. Finansinė disciplina užtikrina
finansinę kontrolę. Priklausomai nuo vykdomo subjekto išskiriamos tokios
finansų kontrolės rūšys:
– valstybinė kontrolė
– vidaus tvarkos kontrolė
– vieša kontrolė
– nepriklausoma audito kontrolė
Be to dar finansų kontrolę galima suskirstyti į dvi sąveikaujančias bet
savarankiškas dalis: tai valstybinė finansų kontrolė ir nevalstybinė
finansų kontrolė. Valstybinė finansų kontrolė – tai būdas realizuoti
valstybės finansinę politiką, kuri sudaro sąlygas finansiniam stabilumui.
Nevalstybinę finansų kontrolę sudaro vidinė ir audito kontrolė. Vidinę
kontrolė atlieka pati įmonė savo viduje. Audito kontrolė – tai
nepriklausoma finansinė kontrolė, kurią gali atlikti tiek fiziniai asmenys,
registruoti kaip auditoriai, tiek audito firmos. Be to finansų kontrolę dar
galima skirstyti pagal atlikimo laiką, pagal kontroliuojamus subjektus,
pagal finansinės veiklos sritis, pagal atlikimo formą ir metodus.
Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji valstybinio audito institucija,
vadovaudamasi Valstybės kontrolės įstatymu jai nustatyta kompetencija,
atlieka finansinį ir veiklos auditą. Valstybės kontrolė audituoja valstybės
biudžeto vykdymą, valstybės piniginių išteklių naudojimą, valstybės turto
valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžeto vykdymą, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto
vykdymą ir t.t. Valstybės kontrolė – institucija, atliekanti valstybinį
auditą.Valstybės kontrolė turi teisę audituoti savivaldybių biudžetų
vykdymą, savivaldybių turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo.
Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai yra:
1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas
valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas;
2) užtikrinti, kad valstybinis auditas atitiktų Tarptautinės
aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI priimtus
tarptautinius standartus ir įtvirtintų teigiamą valstybinio audito vaidmenį
bei poveikį valstybei ir visuomenei.
Valstybinis auditas grindžiamas šiais principais: tarptautinių ir
nacionalinių audito standartų pritaikomumo, nuomonės nepriklausomumo,
viešosios atsiskaitomybės, audituojamo subjekto vadovybės atsakomybės,
nuoseklių apskaitos standartų taikymo, vidaus kontrolės, duomenų
prieinamumo, audito metodų tobulinimo, viešųjų ir privačių interesų
konflikto vengimo. Valstybės kontrolė atlieka finansinį ir veiklos auditą.
Finansinio audito tikslas yra nustatyti, ar audituojamo subjekto finansinės
ataskaitos parodo tikrą bei teisingą finansinę būklę ir ar jos sudarytos
remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais; atlikti
finansinės atskaitomybės ir sandorių auditą, apimantį teisės aktų laikymosi
priežiūrą. Veiklos audito tikslas yra įvertinti audituojamo subjekto
viešojo ir vidaus administravimo veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir
rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo veiklos auditas.
Finansinis ir veiklos auditas gali būti atliekamas kartu, kai finansinio ir
veiklos audito procedūros sutampa. Tokiu atveju auditas priskiriamas vienam
ar kitam tipui pagal auditui iškeltą pirminį
tikslą. Finansinio audito
subjektai yra valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat įmonės, kai
pagal atitinkamą įmonės rūšį reglamentuojantį įstatymą finansinio audito
neatlieka audito įmonė. Veiklos audito subjektai yra valstybės institucijos
ir įstaigos bei savivaldybės; visų rūšių įmonės, kuriose valstybei
priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/2 balsų; įstaigos,
organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės institucija ar
savivaldybė suteikė lėšų arba perdavė turto. Taip pat gali būti atliekamas
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžeto vykdymo veiklos auditas.
Dabar pereikime prie audito. Auditas – nepriklausomas įmonės, įstaigos
ar organizacijos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados