ĮVADASŠiais laikais Lietuvoje verslu gali užsiimti tiek fiziniai, tiek
juridiniai asmenys. Asmenys, norintys įsteigti įmonę, gali pasirinkti,
kokio tipo (rūšies) įmonę steigti, atsižvelgdami į veiklos pobūdį,
nuosavybės formą, steigėjų skaičių, civilinės (turtinės) atsakomybės
laipsnį, veiklos tikslą (pelno siekimas ar viešųjų interesų tenkinimas) ir
kita. Kiekviena įmonės rūšis turi savų privalumų ir trūkumų, todėl asmeniui
belieka pačiam nuspręsti, kokią įmonę steigti.
Darbo tikslas: supažindinti su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių
bendrovių bruožais, aptarti šių verslo organizavimo formų privalumus ir
trūkumus.
Darbo objektas: akcinės bendrovės (AB) ir uždarosios akcinės bendrovės
(UAB).
Darbo uždaviniai:
• aptarti Lietuvoje egzistuojančias verslo organizavimo formas;
• apžvelgti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių bendrus
bruožus;
• išskirti akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse
esančius skirtumus;
• aptarti AB ir UAB, kaip verslo organizacinių formų, privalumus ir
trūkumus;
• supažindinti su AB ir UAB steigimo tvarka;
• supažindinti su Lietuvos statistikos departamento duomenimis
(įregistruotų ir veikiančių AB ir UAB skaičius Lietuvoje).
Verslo įmonių rūšys
Verslo įmones galima klasifikuoti pagal skirtingus būdingus požymius.
Teorijoje ir praktikoje priimtinas toks verslo įmonių klasifikavimas
(Simanavičienė, 2003 m.):
• pagal nuosavybės formas;
• pagal teisėtumą;
• pagal teritorijos apimtį;
• pagal pasiskirstymą teritorijoje;
• pagal steigėjų skaičių;
• pagal samdomų darbuotojų skaičių;
• pagal atsakomybės laipsnį;
• pagal pelningumą ir t.t.
Pagal Lietuvos Respublikos (LR) Civilinį kodeksą, įsigaliojusį nuo 2001
m. liepos mėn. 1 d., Lietuvoje užsiimti verslu gali fiziniai ir juridiniai
asmenys. Vienas ar keli fiziniai asmenys komercinei ūkinei veiklai įstatymų
nustatyta tvarka gali steigti ūkinius vienetus – įmones ar kitokius
juridinius asmenis (Simanavičienė, 2003 m.).
Fizinis asmuo – tai pilietis, kuris užsiima komercine, ūkine veikla,
neturėdamas juridinio asmens statuso. Fiziniai asmenys, kurie įstatymų
nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais.
Juridinis asmuo – savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija,
kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar
atsakovu teisme.
Juridiniai asmenys yra klasifikuojami pagal keletą kriterijų. Visų pirma,
pagal juridinio asmens tikslą, juridiniai asmenys skirstomi į privačiuosius
ir viešuosius juridinius asmenis. Viešųjų juridinių asmenų tikslas –
tenkinti viešuosius interesus. Tokių juridinių asmenų pavyzdžiai yra
valstybės ir savivaldybės įmonės bei įstaigos, viešosios įstaigos,
religinės bendruomenės ir panašiai. Privačiųjų juridinių asmenų tikslas –
tenkinti privačius interesus. Į šią grupę patenka akcinės bendrovės,
uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, individualios
(personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, kurių
pagrindinis tikslas – pelno siekimas (Simanavičienė, 2003 m.).
Pagal atsakomybės laipsnį juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir
neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Neribotos civilinės atsakomybės
juridiniais asmenimis yra individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės
bendrijos (t.y. tie subjektai, kurie anksčiau buvo laikomi įmonėmis,
neturinčiomis juridinio asmens teisių). Visi kiti juridiniai asmenys yra
ribotos civilinės atsakomybės. Šių dviejų grupių juridinių asmenų skirtumas
yra tas, kad jei neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens
turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (Simanavičienė, 2003
m.).
Pagal LR įmonių įstatymą, įmonė – savo firmos vardą turintis ūkinis
vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei –
ūkinei veiklai (Simanavičienė, 2003 m.).
Lietuvoje veikiančių įmonių rūšys: individualios įmonės (IĮ); tikrosios
ūkinės bendrijos; komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos; akcinės
bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kontroliuojančios investicinės
bendrovės; valstybės ir savivaldybės įmonės; žemės ūkio bendrovės;
kooperatinės bendrovės (kooperatyvai); draudimo įmonės ir kt.
Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė
Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau
pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę
(AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių)
įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu.
Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo
turtu, kurį įneša į bendrovę (www.svv.lt).
Akcinės bendrovės gali būti skirstomos į atvirąsias akcines bendroves,
uždarąsias
akcines bendroves ir investicines bendroves (nuo 2003-07-25
kontroliuojančias investicines bendroves).
Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir
likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
Aptariant nuostatas, taikomas AB ir UAB, vartojama sąvoka „bendrovė“.
Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius
požymius – steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir
akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Bendrovės steigėjais gali būti
Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.
Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis,
vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis
asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo
prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako
tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.
Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai
veiklai.
AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos
akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis
vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais.
UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB
akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.
Kadangi AB turi teisę platinti akcijas viešai, ji turi teisę naudotis
įvairiomis informacijos priemonėmis bei parduoti savo akcijas kiekvienam
fiziniam ar juridiniam asmeniui. UAB akcijų platinimą įstatymas griežtai
riboja, taip susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius.
Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį (jeigu steigėjas
vienas – jis pasirašo steigimo aktą). Ši sutartis suteikia teisę atidaryti
kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje
įregistruotame banke ir, steigiant AB, registruoti akcijas Vertybinių
popierių komisijoje.
Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visi
pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės
įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Steigiamasis
susirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, renka audito
įmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinio
akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus. Po steigiamojo susirinkimo
bendrovė įregistruojama Juridinių asmenų registre. Nuo įregistravimo dienos
bendrovė yra įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.
Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai
įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos
bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti
tik po jos įregistravimo.
Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių
fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi
įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje
turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios
bendrovės akcijos.
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra pagrindinis
teisinis dokumentas.
Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas,
stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. AB privalomi valdymo
organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir
ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar
valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų
susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB
gali būti nesudaromos.
Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė – AB ar UAB turto savininkai turi tiek
įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius
sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai
balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.
AB ir UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą, o tai
reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų, turinčių atitinkamą
kvalifikaciją. Finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio
akcininkų susirinkimo visose akcinėse bendrovėse visuotinio akcininkų
susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę.
Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos
tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų:
• pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius
finansinius metus;
• vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius
finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50;
• balanse pateikta turto suma viršija 5 mln. litų.
Įmonės vardo registravimas
Pirmasis uždavinys su kuriuo susiduria įmonę norintis įkurti verslininkas
– įmonės vardo registravimas. Tai būtina padaryti registruojant įmonę –
juridinį asmenį. Nuo 2000 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikos
firmų vardų įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja firmų vardų
įregistravimą ir išregistravimą, firmų vardų teisinę apsaugą ir firmų vardų
registro tvarkymą (www.svv.lt).
Akcinių bendrovių (AB) ir uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) vardai turi
būti įregistruoti Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure. Akcinės
bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „akcinė