Ab ir uab idealiausias variantas verslui
5 (100%) 1 vote

Ab ir uab idealiausias variantas verslui

ĮVADASŠiais laikais Lietuvoje verslu gali užsiimti tiek fiziniai, tiek

juridiniai asmenys. Asmenys, norintys įsteigti įmonę, gali pasirinkti,

kokio tipo (rūšies) įmonę steigti, atsižvelgdami į veiklos pobūdį,

nuosavybės formą, steigėjų skaičių, civilinės (turtinės) atsakomybės

laipsnį, veiklos tikslą (pelno siekimas ar viešųjų interesų tenkinimas) ir

kita. Kiekviena įmonės rūšis turi savų privalumų ir trūkumų, todėl asmeniui

belieka pačiam nuspręsti, kokią įmonę steigti.

Darbo tikslas: supažindinti su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių

bendrovių bruožais, aptarti šių verslo organizavimo formų privalumus ir

trūkumus.

Darbo objektas: akcinės bendrovės (AB) ir uždarosios akcinės bendrovės

(UAB).

Darbo uždaviniai:

• aptarti Lietuvoje egzistuojančias verslo organizavimo formas;

• apžvelgti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių bendrus

bruožus;

• išskirti akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse

esančius skirtumus;

• aptarti AB ir UAB, kaip verslo organizacinių formų, privalumus ir

trūkumus;

• supažindinti su AB ir UAB steigimo tvarka;

• supažindinti su Lietuvos statistikos departamento duomenimis

(įregistruotų ir veikiančių AB ir UAB skaičius Lietuvoje).

Verslo įmonių rūšys

Verslo įmones galima klasifikuoti pagal skirtingus būdingus požymius.

Teorijoje ir praktikoje priimtinas toks verslo įmonių klasifikavimas

(Simanavičienė, 2003 m.):

• pagal nuosavybės formas;

• pagal teisėtumą;

• pagal teritorijos apimtį;

• pagal pasiskirstymą teritorijoje;

• pagal steigėjų skaičių;

• pagal samdomų darbuotojų skaičių;

• pagal atsakomybės laipsnį;

• pagal pelningumą ir t.t.

Pagal Lietuvos Respublikos (LR) Civilinį kodeksą, įsigaliojusį nuo 2001

m. liepos mėn. 1 d., Lietuvoje užsiimti verslu gali fiziniai ir juridiniai

asmenys. Vienas ar keli fiziniai asmenys komercinei ūkinei veiklai įstatymų

nustatyta tvarka gali steigti ūkinius vienetus – įmones ar kitokius

juridinius asmenis (Simanavičienė, 2003 m.).

Fizinis asmuo – tai pilietis, kuris užsiima komercine, ūkine veikla,

neturėdamas juridinio asmens statuso. Fiziniai asmenys, kurie įstatymų

nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais.

Juridinis asmuo – savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija,

kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar

atsakovu teisme.

Juridiniai asmenys yra klasifikuojami pagal keletą kriterijų. Visų pirma,

pagal juridinio asmens tikslą, juridiniai asmenys skirstomi į privačiuosius

ir viešuosius juridinius asmenis. Viešųjų juridinių asmenų tikslas –

tenkinti viešuosius interesus. Tokių juridinių asmenų pavyzdžiai yra

valstybės ir savivaldybės įmonės bei įstaigos, viešosios įstaigos,

religinės bendruomenės ir panašiai. Privačiųjų juridinių asmenų tikslas –

tenkinti privačius interesus. Į šią grupę patenka akcinės bendrovės,

uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, individualios

(personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, kurių

pagrindinis tikslas – pelno siekimas (Simanavičienė, 2003 m.).

Pagal atsakomybės laipsnį juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir

neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Neribotos civilinės atsakomybės

juridiniais asmenimis yra individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės

bendrijos (t.y. tie subjektai, kurie anksčiau buvo laikomi įmonėmis,

neturinčiomis juridinio asmens teisių). Visi kiti juridiniai asmenys yra

ribotos civilinės atsakomybės. Šių dviejų grupių juridinių asmenų skirtumas

yra tas, kad jei neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens

turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (Simanavičienė, 2003

m.).

Pagal LR įmonių įstatymą, įmonė – savo firmos vardą turintis ūkinis

vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei –

ūkinei veiklai (Simanavičienė, 2003 m.).

Lietuvoje veikiančių įmonių rūšys: individualios įmonės (IĮ); tikrosios

ūkinės bendrijos; komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos; akcinės

bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kontroliuojančios investicinės

bendrovės; valstybės ir savivaldybės įmonės; žemės ūkio bendrovės;

kooperatinės bendrovės (kooperatyvai); draudimo įmonės ir kt.

Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė

Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau

pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę

(AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių)

įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu.

Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo

turtu, kurį įneša į bendrovę (www.svv.lt).

Akcinės bendrovės gali būti skirstomos į atvirąsias akcines bendroves,

uždarąsias
akcines bendroves ir investicines bendroves (nuo 2003-07-25

kontroliuojančias investicines bendroves).

Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir

likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

Aptariant nuostatas, taikomas AB ir UAB, vartojama sąvoka „bendrovė“.

Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius

požymius – steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir

akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Bendrovės steigėjais gali būti

Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.

Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis,

vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis

asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo

prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako

tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai

veiklai.

AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos

akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis

vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais.

UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB

akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Kadangi AB turi teisę platinti akcijas viešai, ji turi teisę naudotis

įvairiomis informacijos priemonėmis bei parduoti savo akcijas kiekvienam

fiziniam ar juridiniam asmeniui. UAB akcijų platinimą įstatymas griežtai

riboja, taip susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius.

Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį (jeigu steigėjas

vienas – jis pasirašo steigimo aktą). Ši sutartis suteikia teisę atidaryti

kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje

įregistruotame banke ir, steigiant AB, registruoti akcijas Vertybinių

popierių komisijoje.

Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visi

pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės

įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Steigiamasis

susirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, renka audito

įmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinio

akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus. Po steigiamojo susirinkimo

bendrovė įregistruojama Juridinių asmenų registre. Nuo įregistravimo dienos

bendrovė yra įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.

Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai

įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos

bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti

tik po jos įregistravimo.

Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių

fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi

įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje

turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios

bendrovės akcijos.

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra pagrindinis

teisinis dokumentas.

Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas,

stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. AB privalomi valdymo

organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir

ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar

valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų

susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB

gali būti nesudaromos.

Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė – AB ar UAB turto savininkai turi tiek

įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius

sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai

balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.

AB ir UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą, o tai

reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų, turinčių atitinkamą

kvalifikaciją. Finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio

akcininkų susirinkimo visose akcinėse bendrovėse visuotinio akcininkų

susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę.

Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos

tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų:

• pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius

finansinius metus;

• vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius

finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50;

• balanse pateikta turto suma viršija 5 mln. litų.

Įmonės vardo registravimas

Pirmasis uždavinys su kuriuo susiduria įmonę norintis įkurti verslininkas

– įmonės vardo registravimas. Tai būtina padaryti registruojant įmonę –

juridinį asmenį. Nuo 2000 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikos

firmų vardų įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja firmų vardų

įregistravimą ir išregistravimą, firmų vardų teisinę apsaugą ir firmų vardų

registro tvarkymą (www.svv.lt).

Akcinių bendrovių (AB) ir uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) vardai turi

būti įregistruoti Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure. Akcinės

bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „akcinė

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1467 žodžiai iš 4868 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.