TURINYS
ĮVADAS 3
1. Organizavimo esmė 4
2. Organizavimo pagrindai 5
3. Organizavimo valdymo struktūra 6
3.1. Formalios 7
3.2. Neformalios 8
3.3. Linijinio tipo struktūra 8
3.4. Funkcinė valdymo struktūra 9
3.4.1.Centralizuota 11
3.4.2. Decentralizuota 11
4. Koordinavimas 12
5. Organizavimo lygiai 12
6. Organizavimo principai 13
7. Organizavimo kultūra 13
IŠVADOS 15
LITERATŪRA 16
ĮVADAS
Organizavimas – tai nustatytiems tikslams pasiekti reikalingos sistemos sukūrimas.
Organizacijos rėmuose struktūrizavimas apima du aspektus:
Ų Diferencijavimą, kurio metu visi pagrindai uždaviniai skaidomi į dalinius ir kiekvieno vykdymui numatomi reikalingi vykdytojai bei ištekliai;
Ų Koordinavimą, kurio metu atskirų uždavinių vykdymas jungiamas į vientisą, kryptingai veikiančią sistemą.
Organizavimą galima apibrėžti labai įvairiai. Kalbant apie valdymą, jį galima įvardyti kaip santykių tarp atskirų individų struktūra. Remiantis ne tokia statiška nuostata, organizavimas – tai valdymo procesas arba elementas, susijęs su struktūros pokyčiais arba augimu.
Šio darbo tikslas – susipažinti su organizavimo pagrindais. Siekiant šio tikslo keliami tokie uždaviniai:
1. Apibrėžti formalią organizacijos struktūrą;
2. Nurodyti galimus organizacijos struktūravimo būdus;
3. Susipažinti su organizacijos koordinavimu;
4. Apibūdinti organizavimo principus;
5. Aptarti organizavimo kultūrą.
1. Organizavimo esmė
Taigi organizavimas – tai antroji valdymo funkcija. Iš visų organizavimo, kaip valdymo funkcijos, termino sąvokų dažniausiai vartojamos dvi:
1. Organizavimas – tai sistemos struktūros sukūrimas, į kurią įeina tarpusavio santykiai, teisės, tikslai, funkcijos, veiklos sritys bei kiti veiksniai, veikiantys tada, kai žmones sieja bendras darbas.
2. Organizavimas – tai procesas, kuriuo formuojama ir išsaugoma organizacinė struktūra.
Organizavimo tikslai ir objektas. Organizavimo tikslas yra optimizuoti organizacijos veiklą ir sudaryti prielaidas didinti šios veiklos efektyvumą parenkant:
Ų Tinkamiausius žmones
Ų Darbo metodus
Ų Pakankamus išteklius
Ų Patogiausią vietą
Ų Palankiausią laiką.
Organizavimo objektas yra organizacija. Organizacija – tai žmonių pastangomis suburta ar susibūrusi bendrija, kurią sieja bendras tikslas arba bendra veiksmų programa. Pagrindiniai formalios organizacijos požymiai:
Ų Ją sudaro nors du žmonės.
Ų Ji turi bent vieną visiems jos nariams svarbų tikslą.
Ų Organizacijos nariai sąmoningai drauge dirba bendram tikslui pasiekti.
Ų Jos veikla reglamentuota teisės aktais.
Organizavimo projektavimas – organizacijos struktūros, kuri būtų tinkamiausia organizacijos strategijai, žmonėms, technologijai ir tikslams, sukūrimas. Organizavimas akivaizdžiai ir tiesiogiai susijęs su daugeliu uždavinių. Įmonėse organizavimas – tai struktūros, kuri leidžia žmonėms bendrai ir rezultatyviai dirbti įgyvendinant įmonės tikslus, sudarymas ir tobulinimas.
Organizavimo funkcijos yra dvejopa paskirtis. Pirmoji – atlikti darbą, susijusį su verslo organizavimo pradžia, t.y. parengti verslo planą. Šį planą tikslingiau vadinti verslo organizavimo planu arba verslo organizavimo problema, nes juo siekiama:
Ų Įrodyti tikslingumą užsiimti pasirinktu verslu
Ų Pritraukti partnerius ar investuotojus
Ų Pagrįsti verslo patikimumą, prašant iš banko kreditų.
Antroji paskirtis – parengti sprendimus ir priemones, kurios garantuotų organizacijos planų įgyvendinimą. Tai įmanoma pasiekti tik gamybos ištekliams tinkamai sąveikaujant veiklos procese. Šiuo atveju organizavimo objektu tampa minėtų išteklių sąveika. Rengiant tokias priemones, tenka spręsti daug įvairių uždavinių. Juos sąlyginai galima suskirstyti į 4 grupes.
Organizaciniai uždaviniai – jiems priskiriami visi uždaviniai, kurių neišsprendus būtų neįmanomas gamybos ar paslaugos teikimo procesas: reikalingos bazės sukūrimas, aprūpinimo gamybos ištekliais užtikrinimas.
Gamybiniai uždaviniai – tai uždaviniai, tiesiogiai susiję su gamybos ar paslaugos procesu, kokybiškos produkcijos gamyba ar paslaugos teikimu. O tai padaryti įmanoma užtikrinant tinkamą visų gamybos išteklių sąveiką.
Ekonominiai uždaviniai – šie uždaviniai susiję su visų organizacinių sprendimų ekonominiu pagrindimu. Daugiausia tai uždaviniai, sprendžiami siekiant nustatyti optimalų gamybos išteklių pareikalavimą ir racionalų jų naudojimą.
Socialiniai uždaviniai – tai uždaviniai, kurių išsprendimas didina dirbančiųjų darbo našumą: suinteresuotumo atliekamu darbu didinimas, optimalių darbo sąlygų sudarymas, teisingas darbo apmokėjimo sistemos sukūrimas, saugaus darbo užtikrinimas.
Pradiniai duomenys organizaciniams uždaviniams spręsti yra organizacijos:
Ų Misija ir tikslai;
Ų Veiklos planai;
Ų Techninis lygis;
Ų Vadybos lygis;
Ų Finansinės galimybės;
2. Organizavimo pagrindai
Organizavimas bendrąja prasme yra ko nors surengimas, sutvarkymas į vieną visumą ar griežtą sistemą, kieno nors sandaros ar struktūros projektavimas ir sudarymas. Vadybos prasme – tai vientisų sistemų iš žmonių, įrengimų ir medžiagų projektavimas, tobulinimas ir, pasitelkus kitas vadybos funkcijas, įgyvendinimas. Darbas irgi yra tokių sistemų elementas. Darbus atlieka žmonės, o
organizavimo funkcija yra nurodyti kiekvienam darbuotojui jo darbą bei suteikti jam įgaliojimus, t.y. teises ištekliams panaudoti.
Bene svarbiausias darbas – tai įmonės personalo suskaidymas į tam tikras grupes ir tų grupių hierarchiškas išdėstymas. Jis dar vadinamas valdymo organizavimu. Pirmoji ir pagrindinė tokio skaidymo priežastis – darbo pasidalijimas. Jis sąlygoja didesnį darbo našumą, nes darbai supaprastėja, lengviau ir greičiau atliekami, galima pritaikyti našias mašinas. Tačiau nevalia pamiršti, kad darbo pasidalijimas reikalauja deramo darbų koordinavimo. Darbo pasidalijimą rodo organizacijos struktūra. Organizacinė struktūra – tai funkcijų, kurių dėka skirstoma, organizuojama ir koordinuojama organizacijos veikla, visuma. Analizuojant organizacinę struktūrą, būtina atkreipti dėmesį į tris pagrindinius komponentus:
1. Organizacinė struktūra rodo formalius ryšius organizacijoje, iš jų hierarchijos lygius, kontrolės laipsnį ir centralizavimo lygį.
2. Organizacinė struktūra rodo, kaip iš atskirų darbuotojų suformuojamos darbo grupės, iš grupių – padaliniai, o iš jų – visa organizacija.
3. Organizacinė struktūra apima ir padalinių komunikavimo, veiklos koordinavimo ir integravimo sistemų projektavimą.
Šie trys elementai yra būdingi tiek vertikalaus, tiek horizontalaus organizavimo aspektams. Pirmieji du elementai sudaro organizacijos struktūros pagrindą, o trečias elementas parodo padalinių, darbuotojų tarpusavio ryšius.
Pasaulinė praktika įtikinamai parodė, kad projektuoti organizacinę struktūrą, parinkti jos formą, tipą turi įtakos išorinė aplinka, tikslai ir strategija, technologija ir dydis. 1 pav. Organizacijos struktūrą lemiantys veiksniai
Vadovai, priiminėdami organizacinius sprendimus, atlieka keturias funkcijas:
2. Paskirsto užduotis, kurias tinkamai galės atlikti pavieniai darbuotojai ar jų grupės. Tai darbo pasidalijimas.
3. Logiškai ir efektyviai jungia užduotis. Tai struktūrinių grandžių formavimas.
4. Sukonkretina darbuotojų atsakomybę. Tai organizacijos hierarchijos kūrimas.
5. Padalinių veiklos jungimas į prasmingą visumą ir tos veiklos kontrolė. Tai koordinavimo procesas.
3. Organizavimo valdymo struktūra
Organizavimas apima du tarpusavyje susijusius etapus. Tai – formaliosios ir neformalios struktūros sukūrimas ir sąveikos mechanizmų tarp individų bei jų grupių sudarymas. Organizavimo negalima atskirti nuo teisių ir atsakomybės perdavimo kitiems darbuotojams. Reikia skirti įgaliojimų perdavimą nuo valdžios suteikimo. Įgaliojimai suteikia teisę naudoti tam tikrus resursus ir vadovauti žmonių grupei, siekiant konkrečių tikslų, tuo tarpu valdžia – tai galia savarankiškai priimti sprendimus. Darbų perdavimas yra svarbus motyvacinis svertas, ugdant darbuotojų savarankiškumą ir kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi.
3.1. Formalios
Paprasčiausiai jas galima apibūdinti kaip komunikacijų tinklą; tai oficialus įmonės informacijos perdavimo kanalas. Barnardas organizaciją vadina formalia, kai dviejų ar daugiau asmenų veikla sąmoningai koordinuojama duotojo uždavinio link. Jis teigia, kad formali organizacija atsiranda tada, kai žmonės: