Dalykinis pokalbis. Dalykiniai pokalbiai – būdas spręsti klausimus. Pati sąvoka yra labai plati: dalykinis pokalbis – tai žodinis kontaktas tarp pašnekovų, kurie turi įgaliojimus (grupės). Dalykinių pokalbių samprata siejama su derybomis. Visi pokalbiai turi tikslus ir temas.
Pokalbių funkcijos: 1)pradėti kokią nors veiklą; 2)kontroliuoti veiklą; 3)pasikeisti informacija; 4)spręsti iškilusią problemą; 5)skatinti veiklą ir kelti naujas idėjas; 6)suformuoti tarpusavio santykius.
Kiekvienas pokalbis turi tris etapus: 1)pasiruošimas pokalbiui; 2)pats pokalbis; 3)pokalbio pabaiga.
Pasiruošimas pokalbiui: a)įeina vietos parinkimas; b)komandos suformavimas; c)laiko parinkimas; d)informacijos apie pokalbio partnerį surinkimas.
Pokalbio vieta. Bet kokia patalpa dalinama į tris sferas: darbo, posėdžių ir pokalbių sfera. Darbo zona-rašomasis stalas; posėdžių salė-aukštas stalas ir kėdės; pokalbio zona-stalas ir minkšti baldai. Labai svarbu kokią komunikacinę struktūrą pasirenkame. Optimaliausia pokalbiams skirta vieta-apvalus stalas su lyginiu skaičium žmonių (turi būti simetrija). Kitas-trikampio komunikacinės formos su lyderiu.
Komandos suformavimas. Formuojant komandą-svarbiausia optimalus skaičius. Komandoje turi būti skirtingų ličių, skirtingų pomėgių. Jeigu susitinki su užsieniečiu-būtinas vertėjas, bet komandos vadovas turėtų žinoti kitos pusės kalbą. Tarpininko funkcijas gali atlikti vizitinės kortelės.
Laiko pasirinkimas. Laiką parenkam atsižvelgdami į kito žmogaus užimtumą. Vakarų kultūroje laiką reikia nustatyti iš anksto, optimaliausias variantas-prieš dvi dienas. Rytų kultūroje laikas prailgėja.
Informacijos apie pokalbio partnerį surinkimas: 1)kokios to žmogaus nuostatos; 2)spėjimai; 3)charakteris.
Spėjimai-lengviausiai pakeičiama nuomonė. Nuostata-sunkiau pakeičiama nuomonė. Reikia išsiaiškinti ką pokalbyje reikia keisti, ką įtakosite. Labai svarbu surinkti informaciją iš kitų apie tą žmogų. Palankiausiai pokalbyje veikia žmonės tos pačios lyties, tų pačių interesų.
Išvada:Priklausomai nuo pokalbio pobūdžio, kai kada patartina keisti pokalbio dalyvių vietą.
Pats pokalbis: a)pokalbio pradžia; b)pats dialogas; c)pokalbio pabaiga.
1)nustatyti kontaktą; 2)turime sudaryti palankią atmosferą; 3)sudominti pašnekovą; 4)jeigu reikia perimti iniciatyvą.
Psichologinis klimatas: 1)mandagumas; 2)paprastumas; 3)orumas; 4)geras išsiauklėjimas; 5)punktualumas.
Punktualumas (Vakarų ir Rytų kultūra). Vakarų: 1)niekada nevėluoti; 2)jeigu yra vėluojančių į juos nekreipti dėmesio; 3)neišeiti anksčiau, o jei norima išeiti, tada apie tai pasakyti anksčiau. Rytų (Japonija): jei pavėluoji 5-10 minučių, tada pokalbio nebus. Ten kur kultūroje yra gyvenimo ritmas, ten žmonės atsisėda ir laukia dar.
Pokalbio pradžia: 1)laikytis laisvai; 2)natūraliai; 3)draugiškai; 4)dalykiškai.
Pokalbį galima pradėti komplimentu. Komplimentas – tai žodžiai, kurie ne per daug padidina esamą savybę (gerąją), bet komplimentas gali būti susijęs ne tiktai su asmeniu. Jie dar labiau paveikia dalykinio pokalbio eigą. Kad geriau suprastumėt pašnekovą, geriau “priversti” pradėti pokalbį pašnekovą. Tai galite padaryti klausydami. Yra trys klausytojų tipai: 1)pasyvus; 2)agresyvus; 3)dėmesingi. Vienas iš svarbiausio pokalbio dalių yra klausimų uždavimas. Klausimai gali būti trejopi: 1)uždaras; 2)atviras; 3)nukreipiantis. Uždaras-į kurį galima atsakyti “taip” arba “ne”. Atviras klausimas-klausimai, į kuriuos pašnekovas negali atsakyti “taip” arba “ne”. Tačiau atviri klausimai turi labai didelį minusą – galite netekti iniciatyvos. Pokalbyje perėjimas nuo lengvesnių prie sunkesnių (nuo uždarų prie atvirų), vadinama racionaliu kalbėjimo principu.
Pats dialogas. Norint vesti dialogą, reikalingas tam tikras dalykas: retorika, logika, individuali psichologija. Dialoge skiriamos dvi dalys: 1)argumentavimo technika; 2)argumentavimo taktika. Technika-argumentų formulavimas. Taktika-argumentų panaudojimo būdas. Dialoge galime pamatyti pašnekovo elgesį: 1)nihilistas(nekantrūs, amžinai susijaudinę žmonės, jų pasisakymai būna painūs); 2)pozityvus(malonus, geranoriškas, darbštus, ramus ir dalykiškas); 3)visažinis(tokie žmonės mano, kad jie nusimano geriausiai, jie turi savo nuomonę, bet nuolat reikalauja žodžio); 4)plepys(netaktiškas, nutraukia kalbėtoją); 5)bailys(nepasitikintys, nesugeba logiškai argumentuoti, šie žmonės geriau patylės); 6)nepasiekiamas(tai šaltakraujis, uždaras); 7)nesuinteresuotas(gali atrodyti, kad tema, kurią jūs kalbate-jis nesidomi); 8)svarbus paukštis(toks pokalbio tipas nepriima kritikos; toks žmogus jaučiasi aukščiau už visus); 9)kodelčius(tas žmogus, kuris pastoviai klausia “kodėl?”). Skirstymas į tipus yra sąlyginis, tačiau jis padeda pasiruošti pokalbiui. Argumentavimas. Mūsų kalbėjimo eigoje tik 10% yra racionalumo,visa kita yra emocijos.
Pastaba Kuo intelektualesni klausytojai, tuo argumentai labiau kritikuojami. Pašnekovui stiprų įspūdį daro įvairiapusiai argumentai. Pradėti dialoge reiktų nuo teigiamų argumentų, nes kitaip-pokalbis nutrūks.
Argumentavimo taktikoje galime išskirti tris lygius: 1)svarbiausi argumentai(kuriuos vartojame per visą pokalbį); 2)pagalbiniai argumentai(šiais paremiama pagrindinius argumentus, bet
jie vartojami tik vieną kartą); 3)faktas(naudojamas tik vieną kartą, dažnai jų net nepanaudoji). Argumentavimo poveikis priklauso nuo to, kaip kalbama. Fiksuoti žmogaus argumentus-labai svarbu.
Psichologinio konsultavimo pradmenys. Skundžiasi: 1)neadaptyvus elgesys, kuris pasireiškia neadekvačiu bendravimu; 2)agresyvus(delinkventinis) elgesys; 3)emociniai sutrikimai(baimė, slogi nuotaika); 4)sutrikusi mokymo motyvacija(kuri susijusi su intelekto problemom); 5)visuomenėje įprastų elgesio normų nepaisymas; 6)atsipalaidavimo tendencijos(malonumų ieškojimas[alkoholis, narkotikai, orgijos]).
Efektyvaus psichologinio konsultavimo prielaidos. Pagal Rimantą Kočiūną(teoretiką): 1)pačio konsultanto asmenybė(nuostatos, pasirengimas); 2)kontakto kokybė; 3)konsultavimo rezultatas(terapinis pokytis); 4)konsultavimo eiga(tinkamas konsultavimo eigos užtikrinimas). Nuo Fordo laikų iki šių dienų nerasta koks turi būti konsultantas, kas jis būtu labai geru. Konsultantui svarbu žinoti: kas ir koks jis yra pats; kokios yra jo nuostatos konkretaus kliento atžvilgiu; kaip konsultantas supranta savo vietą visame pagalbos procese.
Trijų interesantų problema: 1)pats klientas; 2)instancija; 3)visuomenė.
Koks jis pats save mato: 1)gali būti kaip draugas; 2)kaip patarėjas; 3)kaip pedagogas; 4)gyvenimo klausimų ekspertas. Joks žmogus kitam negali pasakyti kaip gyventi(ypač konsultantas).