Turinys
Marsas 2-4
Marso atmosfera 4-6
Marso paviršius 6-9
Planetų nuotolis nio saulės 9
MARSAS
Planetos Marsas …charakteristika…
Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai Žemės. Jam skiriama itin daug
dėmesio. Šio amžiaus pradžioje daugelis astronomų buvo įsitikinę, kad Marse yra
išsivysčiusi civilizacija. Dabar šis mitas sugriautas. Marsiečių nėra, ir
spėjama, kad aukščiausia gyvybės forma, kuri įmanoma šioje planetoje, tėra labai
primityvi organinė medžiaga. Bet veikiausiai ši planeta išvis negyva. Nepaisant
to, iš visų planetų Marsas panašiausias į Žemę ir būtent jis turėtų būti pirmas
pilotuojamų ekspedicijų tikslas po Mėnulio.
Žiūrint pro teleskopą, Marsas panašus į rausvą skritulį su baltomis ašigalių
kepurėmis ir tamsiais reljefiniais dariniais, kurie iš esmės nekinta.
Jo vidutinis nuotolis nuo Saulės 228 milijonai kilometrų. Marso metai trunka 687
Žemės paras, o Marso para – 24 h 31 min. Negana to, Marso ašies posvyris į
orbitos plokštumą tik truputį didesnis negu Žemės, taigi čia vyksta tokia pat
metų laikų kaita, tik kiekvienas sezonas dvigubai ilgesnis negu Žemėje. Kaip ir
Žemės, Marso pietų ašigalis perihelyje (arčiausiame prie Saulės orbitos taške)
atsisuka į Saulę; Marso klimatui šis reiškinys turi didesnę įtaką negu Žemės
orams, nes Marso orbita labiau ištęsta. Dėl to pietų pusrutulyje, palyginti su
šiaurės pusrutuliu, ryškesni klimato kontrastai: vasaros karštos ir trumpos,
žiemos ilgesnės ir šaltesnės. Ties Marso pusiauju vasaros vidurdienį temperatūra
gali pakilti iki 16 °C ir aukščiau. Naktys labai šaltos, nes plona atmosfera
negali sulaikyti šilumos. Tačiau Marsas nėra visai sustingusi nuo šalčio
planeta.
Marso atmosfera
Marso vidutinis tankis mažesnis negu Žemės, skersmuo daug trumpesnis (6794 km),
dėl to pabėgimo greitis (kurį įgijęs kūnas įveikia planetos trauką) irgi yra
mažas – 5 km/s. Todėl tokia plona ir reta Marso atmosfera. Jos svarbiausias
sandas yra anglies dvideginis (95%); slėgis prie paviršiaus nesiekia nė 10
milibarų (1000 Pa). Jokia žemiška būtybė negalėtų čia egzistuoti be specialios
apsaugos.
Marso paviršiuje nėra skysto vandens, tačiau baltos jo ašigalių kepurės
veikiausiai sudarytos iš vandens ledo su tam tikra sušalusio anglies dvideginio
(sauso ledo) priemaiša. Ašigalių kepurių dydis kinta priklausomai nuo metų
laikų; kai kepurės didžiausios, jas galima pamatyti pro nedidelį teleskopą.
Dariniai senuosiuose Marso žemėlapiuose (maršaląpiuose)
Pirmąjį Marso piešinį 1659 m. nupiešė olandų astronomas Kristianas Heigensas
(1629-95). Jame matoma V raidės pavidalo tamsi sritis. Iš tikrųjų tai yra
mažesnis darinys, dabar vadinamas Didžiojo Sirto lyguma. Vėliau stebėtojai
naudojo didesnius teleskopus ir jų sudarytuose marsa-lapiuose detalių daugiau.