Marso charakteristika
5 (100%) 1 vote

Marso charakteristika



Turinys

Marsas 2-4

Marso atmosfera 4-6

Marso paviršius 6-9

Planetų nuotolis nio saulės 9

MARSAS

Planetos Marsas …charakteristika…



Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai Žemės. Jam skiriama itin daug

dėmesio. Šio amžiaus pradžioje daugelis astronomų buvo įsitikinę, kad Marse yra

išsivysčiusi civilizacija. Dabar šis mitas sugriautas. Marsiečių nėra, ir

spėjama, kad aukščiausia gyvybės forma, kuri įmanoma šioje planetoje, tėra labai

primityvi organinė medžiaga. Bet veikiausiai ši planeta išvis negyva. Nepaisant

to, iš visų planetų Marsas panašiausias į Žemę ir būtent jis turėtų būti pirmas

pilotuojamų ekspedicijų tikslas po Mėnulio.

Žiūrint pro teleskopą, Marsas panašus į rausvą skritulį su baltomis ašigalių

kepurėmis ir tamsiais reljefiniais dariniais, kurie iš esmės nekinta.

Jo vidutinis nuotolis nuo Saulės 228 milijonai kilometrų. Marso metai trunka 687

Žemės paras, o Marso para – 24 h 31 min. Negana to, Marso ašies posvyris į

orbitos plokštumą tik truputį didesnis negu Žemės, taigi čia vyksta tokia pat

metų laikų kaita, tik kiekvienas sezonas dvigubai ilgesnis negu Žemėje. Kaip ir

Žemės, Marso pietų ašigalis perihelyje (arčiausiame prie Saulės orbitos taške)

atsisuka į Saulę; Marso klimatui šis reiškinys turi didesnę įtaką negu Žemės

orams, nes Marso orbita labiau ištęsta. Dėl to pietų pusrutulyje, palyginti su

šiaurės pusrutuliu, ryškesni klimato kontrastai: vasaros karštos ir trumpos,

žiemos ilgesnės ir šaltesnės. Ties Marso pusiauju vasaros vidurdienį temperatūra

gali pakilti iki 16 °C ir aukščiau. Naktys labai šaltos, nes plona atmosfera

negali sulaikyti šilumos. Tačiau Marsas nėra visai sustingusi nuo šalčio

planeta.

Marso atmosfera

Marso vidutinis tankis mažesnis negu Žemės, skersmuo daug trumpesnis (6794 km),

dėl to pabėgimo greitis (kurį įgijęs kūnas įveikia planetos trauką) irgi yra

mažas – 5 km/s. Todėl tokia plona ir reta Marso atmosfera. Jos svarbiausias

sandas yra anglies dvideginis (95%); slėgis prie paviršiaus nesiekia nė 10

milibarų (1000 Pa). Jokia žemiška būtybė negalėtų čia egzistuoti be specialios

apsaugos.

Marso paviršiuje nėra skysto vandens, tačiau baltos jo ašigalių kepurės

veikiausiai sudarytos iš vandens ledo su tam tikra sušalusio anglies dvideginio

(sauso ledo) priemaiša. Ašigalių kepurių dydis kinta priklausomai nuo metų

laikų; kai kepurės didžiausios, jas galima pamatyti pro nedidelį teleskopą.

Dariniai senuosiuose Marso žemėlapiuose (maršaląpiuose)

Pirmąjį Marso piešinį 1659 m. nupiešė olandų astronomas Kristianas Heigensas

(1629-95). Jame matoma V raidės pavidalo tamsi sritis. Iš tikrųjų tai yra

mažesnis darinys, dabar vadinamas Didžiojo Sirto lyguma. Vėliau stebėtojai

naudojo didesnius teleskopus ir jų sudarytuose marsa-lapiuose detalių daugiau.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 459 žodžiai iš 904 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.