Turinys:
1. Įvadas 3
2. Duomenų bazė 4
3. Duomenų bazės samprata 4
4. Informacijos objektai 6
5. Duomenų bazių valdymo sistema (DBVS) 7
6. Duomenų bazių modeliai 8
7. Literatūra 9
Įvadas
Su paprasčiausiais duomenų bazių technologijos elementais susipažįstama jau dirbant su tekstų procesoriais ir skaičiuoklėmis, tačiau ten vartojamos priemonės yra gana kuklios. Jas tiks-liau būtų vadinti sąrašų tvarkymo priemonėmis. Be to, duomenų bazių valdymo sistemos siūlo ne tik duomenų tvarkymo priemones, bet ir ištisą taikomų uždavinių parengimo kompiuteriniam sprendimui technologiją. Prieš projektuojant duomenų bazę, turi būti atliekama išsami dalykinės srities analizė: apibrėžiami sprendžiami uždaviniai, rengiamų ataskaitų sandara, numatomi anali-zuojamų objektų aprašymo laikymo ir tvarkymo būdai, jų sąryšiai. Panaudojant tokios analizės re-zultatus ir DBVS įrangą, sukuriamos įvairias informacines paslaugas teikiančios kompiuterizuotos informacijos sistemos.
Akivaizdu, kad, parengiant didesnių įmonių ir kitas sudėtingos sandaros informacijos sistemas, reikia turėti išsamias kompiuterio modeliavimo, informacijos sistemų ir DBVS projekta-vimo ir kitų sričių žinias. Dažniausiai tokį darbą atlieka specializuotos projektavimo įstaigos. Ta-čiau naudotis tokių sistemų paslaugomis, parengti joms duomenis, formuoti užklausas privalo mo-kėti kiekvienas kompiuterių vartotojas. Taip pat naudinga mokėti patiems susikurti bei naudoti ne-sudėtingas, pritaikytas konkrečios darbo vietos duomenų tvarkymui bazes.Duomenų bazė. Duomenų bazė (DB) – pagal kokį nors požymį susijusių duomenų, apdorojamų kompiuteriu, visuma. Tai dideli kompiuterio atminties įrenginiuose saugomų logiškai tarpusavyje susietų duomenų masyvų rinkiniai, iš kurių lengvai ir greitai iškviečiami bei pateikiami norimu pavidalu valdomi duomenys, panaudojant programinę įrangą – duomenų bazės valdymo sistemą, DBVS. Terminas „duomenų bazė“ – tai tiesioginis vertimas iš anglų kalbos Data base. Šis terminas atsirado XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio pabaigoje. Juo įvardijami du skirtingi objektai. Pirmą reikšmę mes apibrėžiame – tai kompiuteryje laikome pagal tam tikrus požymius susiję duo-menys. Kita duomenų bazės reikšmė yra tokia: kompiuterinė programa, skirta šiems duomenims tvarkyti. Pagrindinės duomenų bazių funkcijos yra šios:
aprašyti duomenų struktūrą,
įvesti, tikrinti, rūšiuoti, saugoti duomenis,
susisteminti duomenis,
atlikti duomenų paiešką pagal pateiktus kriterijus,
atlikti nesudėtingus skaičiavimus kuriant ataskaitas,
paruošti suvestines ataskaitas,
išspausdinti norimas ataskaitas.
Duomenų bazėse dažniausiai kaupiama informacija apie objektus, reiškinius bei pro-cesus. Objektai, apie kuriuos pateikiama informacija, paprastai esti susiję. Tai turi atspindėti ir ku-riamoje duomenų bazėje, t.y. reikia nurodyti ryšius tarp įrašų. Vadinasi, prieš kuriant duomenų bazę reikia apgalvoti ryšius tarp kaupiamų duomenų elementų bei duomenų tvarkymo principą.
Duomenų bazės samprata. Iš kelių DB sampratų pagrindinės yra trys:
1.Ši samprata tapatina DB su saugomais duomenimis. Duomenų pavyzdžiai: bibliote-kos kartoteka, telefonų abonentų knyga, pirkėjų užsakymų registracijos žurnalas ir kt. DB – tai kar-tu saugomų ir tarpusavyje susijusių duomenų rinkinys. Taip centralizuotai saugomi duomenys ati-tinka realaus pasaulio tam tikros – skirtos automatizuoti – dalies (taikymo srities) modelį. Saugo-mus duomenis dažniausiai naudoja ne vienas, o keli vartotojai. DB vartotojo samprata platesnė – apima ne tik asmenį, bet ir taikomąją programą.
Pažymėtina, kad duomenų aprašymai ir jų santykiai būna dviejų tipų: loginiai ir fizi-niai. Fizinis duomenų aprašymas nurodo fizinius duomenų saugojimo būdus išorinėje atmintinėje. Jiems aprašyti dažniausiai vartojami šie terminai: fizinis įrašas, duomenų rinkinys (failas), fizinė duomenų bazė. Loginis duomenų aprašymas skirtas DB vartotojams. Jiems aprašyti dažniausiai var-tojami šie terminai: duomenų elementas (laukas), duomenų agregatas (grupė), įrašas, failas, duome-nų bazė. Duomenų struktūros ir jų ryšiai fiziniame loginiame aprašyme gali būti skirtingi.
Saugomiems DB duomenims būdingos šios pagrindinės savybės:
vientisumas (integralumas);
pertekliškumas;
neprieštaringumas;
saugumas;
nepriklausomumas.
DB vadinama vientisa, jei ji atitinka tam tikras duomenų saugojimo sąlygas tvarkant duomenis. Vartotojui turi būti uždrausta keisti DB taip, kad po pakeitimo kuri nors sąlyga būtų ne-vykdoma. Antroji savybė nusako tai, jog duomenys saugomi vengiant jų dubliavimo. Kuriant DB, siekiama minimizuoti duomenų pertekliškumą. Kai yra pertekliškumas, t.y. kelios duomenų kopi-jos, joms veltui eikvojama atmintis, o modifikuojant duomenis tenka kelis kartus naudoti tas pačias atnaujinimo operacijas. Be to, kai duomenų kopijos atitinka skirtingas atnaujinimo stadijas, gali būti pateikta prieštaringa informacija. Todėl duomenų neprieštaringumas taip pat labai svarbi DB savy-bė. Duomenys, esantys DB, turi būti apsaugoti nuo tyčinio ar netyčinio jų pakeitimo ar sunaikini-mo. DB saugumo savybė apima ir apsaugą nuo neleistinos
duomenų peržiūros. Kiekvienam DB vartotojui turi būti apibrėžtos teisės į duomenų vartojimą. Duomenų nepriklausomumas reiškia, kad duomenų tvarkymo taikomosios programos nesikeičia, modifikuojant duomenų saugojimo ir orga-nizavimo būdą. Pažymėtina, kad gali būti keičiamas ir fizinis, ir loginis duomenų organizavimas.