Interneto pradþia siekia „ðaltojo karo“ laikus. JAV prezidento Eizenhauerio ákurta agentûra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6 deðimtmeèio pabaigoje pradëjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ði agentûra turëjo sukurti kompiuteriø tinklà, kuris dirbtø patikimai atominio karo atveju. Pradinës sàlygos: bomba gali paþeisti bet kurià ryðio linijà, bet kurá mazgà. Uþduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galëtø keliauti bet kuria ið daugelio ryðio linijø ir nëra tokio mazgo, á kurá eitø visa informacija. Siunèiamas praneðimas skaidomas á daugelá paketø, kiekvienas paketas „aplipdomas“ adresine informacija ir keliauja savarankiðkai iki paskirties taðko, kur jis vël sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-marðrutizatorium, kuri parenka tolesná paketo kelià, apeidama neveikianèius segmentus. Ðie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 1969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobitas per sekundæ) greièio linija buvo sujungtas keturiø mazgø tinklas: Los Anþelo universitetas, Stanfordo tyrimø institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pagal laikraðèio „Knight-Rider“ straipsná“:
Profesorius Kleinrokas ir grupelë diplomantø ið Los Anþelo sugalvojo beprecedentiná planà: uþsiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti nusiøsti ten duomenø porcijà. Jie turëjo paraðyti „logwin“ ir þiûrëti, ar raidës atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas pasakojo:
„Mes paraðëme „L“ ir telefonu paklausëme „Ar matote L?“
„Taip, mes matome L“, iðgirdome atsakymà.
„Mes paraðëme „O“ ir paklausëme „Ar matote O?“
„Taip, mes matome O“.
„Tada mes paraðëme G ir ryðys nutrûko“…
Taip prasidëjo revoliucija.
Pradþioje tai buvo uþdaras keliø universitetø ir Gynybos ministerijos kompiuteriø tinklas. Jis pavadintas ARPANET. Pirma vieða tinklo demonstracija ávyko 1972 metais Kompiuteriniø komunikacijø konferencijoje. Ið konferencijoje árengto terminalo (Bobas Kanas) buvo galima kreiptis á bet kurá ið 40 JAV sujungtø kompiuteriø. 1983 metais ARPANET pasidalijo á du tinklus: MILNET – kariniø uþduoèiø vykdymui ir ARPANET – civiliniø. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Ðis naujas darinys pavadintas Internet. Lygiagreèiai atsirado nepriklausomi ðvietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vëliau jie prisijungë prie Interneto. 1985 metais Internete buvo virð 2000 mazgø. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas (NSF, JAV) sukûrë superkompiuteriø tinklà NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija. Interneto tolesná augimà charakterizuoja diagrama (ðaltinis: www.nw.com)