Žodis kompiuteris (angl. computer) kilęs iš žodžio skaičiuoti. XVIII-XIX a. matematines lenteles (logaritmų ir trigonometrinių funkcijų) sudarinėjo ištisos matematikų komandos naudodamos primityvias priemones. Kadangi tie žmonės atlikdavo skaičiavimus, juos vadino kompiuteriais. Šiuo terminu įvardijama pareigybė vis dar egzistavo ir XX a. penktajame dešimtmetyje. Šiuolaikinių kompiuterių galimybės bei įvairovė yra labai didelė. Jais galima atlikti ne tik skaičiavimus, bet ir žaisti žaidimus, žiūrėti filmus, klausyti muzikos ir kt… Renkantis komputerį mes visi susiduriame su tapacia problema. Kokį rinktis? Koks geresnis? ….Dauguma gyventojų galvoja, kad perkant kompiuterį reikia rinktis kuo brangesnį, nes jis bus kokybiskesnis, geresnis, ilgiau galėsime naudotis. Bet ar tai tiesa? – mes pabandysime issiaiskinti. Rinkdama informaciją norejau sužinoti koks kompiuteris yra geresnis, į ka reikia atsižvelkti perkant kompiuterį ir galų gale kokį rinktis. Rinkausi tarp dviejų kompiuterių „stalinio“ ir „nešiojamojo“. Perkant stalinį kompiuterį reikia gerai žinoti jo sudedamasias dalis, kurios geresnės, kokybiskesnės…
Stalinis kompiuteris:
Procesorius- turbūt neapsimoka pirkti rinkoje esančio galingiausio, greitaeigiškiausio procesoriaus, dirbančio didžiausiu dažniu (matuojamo GHz). Procesorius yra vienas greičiausiai senstančiu kompiuterio elementų, todėl, susivilioje pigiu, prieš dvejus metus buvusiu populiariu modeliu, galite greitai nusivilti.
= 999,00 lt.
Vidinė atmintinė- jei planuojate daug žaisti, tai reikėtų kuo didesnės atmintinės grafiniams vaizdams saugoti. Pavyzdžiui, 2005 m. optimalu buvo pasirinkti 256-512 MB talpos atmintinę, tačiau jei žadate dirbti tik su tekstais ir naršyti internete, pakaktų ir perpus mažesnės talpos. Pasidomėkite, ar pagrindinėje plokstėje yra pakankamai vietos (laisvų lizdų) vėlesniam atmintinės papildymui.Vaizdo plokstė- jei žadate ne tik dirbti, bet ir daug žaisti, programose naudosite daug grafikos. Tuomet rekomenduotina atskira (neintergruota) plokstė, turinti kuo didesnę atmintinę, o įprastiems darbams pakanka ir integruotos plokstės.
Garso plokstė- jei kursite muziką, įsigykite papildomą patikimos kompanijosgamybos neintergruotą plokstę.
Tinklo plokstė- ją pirkite tik tuo atveju, jei ketintumėte prisijunkti prie vietinio (namo, laiptinės, mikrorajono, kabelinės televizijos) tinklo. Šią plokstę galima nusipirkti ir įdiegti vėliau.Modemas- modemą įsigykite, jie norėsite telefono linija jungtis prie interneto. Vidinis modemas pigesnis ir patogesnis, jam nereikia papildomo elektros maitinimo. Tačiau jei tą patį modemą norėsite dažnai perjunginėti nuo vieno kompiuterio prie kito, tai patartina įsigyti ir išorini modemą.Standieji diskai- nereikėtų taupyti lėšų standžiojo disko sąskaita. Naujesnės programos reikalauja vis daugiau ir daugiau laisvos vietos atmintinėje. 2005 m. perkamiausi buvo 80 GB talpos standieji diskai.
Lankščiųjų diskelių skaitlys- lanksčiųjų diskelių skaitlys nėra brangūs. Jis labai praverčia nedidelės apimties informacijai saugoti.
Kompaktinių diskų įrenginys- 2005 m. tai tapo būtina kompiuterio duomenų laikmena, nors prieš metus jie buvo laikomi prabanga. Nuolat mažėjant tuščių kompaktinių diskų ir įrašančių į kompaktinius diskus įrenginių kainomis, beveik neapsimoka pirkti tik diskų grotuvės, verta galvotiapie įrašymo įrenginį – RW. Juo labiau kad grafnės rinkmenos ir daugialypės terpės dokumentai į lanksčiuosius diskelius jau nebetelpa. O jei norėsite kompiuteriu žiūrėti filmus – jums reikės įsigyti DVD įrenginį.Vaizduoklis(monitorius)- tai labai svarbus išvesties įrenginys. Kad apsaugotumėte akis nuo pervargimo, geriau pirkite vaizduoklį, kurio ekrano atstumas tarp artimiausių vaizdo taškų yra kuo mažesnis. 2005m. gero vaizduoklio parametrai buvo tokie: ekrano įstrižainė-17 colių, vaizdo taško matmenys – 0,24 mm, ekrano skiriamoji geba ir kadrų dažnis – 1280×1024 ir 65 Hz. Populiariausi – plokštieji ekranai (LCD)