Etika ir kalbos kultūra virtualioje erdvėje
Pirmiausia norėčiau paminėti įvykį, kurių tikrai yra gausu Lietuvoje. Juo atsiskleidžia tikroji lietuvių kultūra ir etika virtualioje erdvėje.
“Ieškau Pakso gerbeju! Rasiu užmušiu!!!” – tokie ir panašūs komentarai po Prezidento rinkimų plūdo kone iš kiekvieno lietuviško tinklapio, kuriame yra naujienų komentavimo galimybė. Forumuose buvo kasami virtualūs žodinio karo kirviai ir pradedamos rietynės ar kurio nors kandidato šalininkų vienijimasis prieš kitus. Kandidatai buvo plūstami tokiais žodžiais, už kuriuos, garsiai ištartus Prezidentui, grėstų teisinė atsakomybė, bet lankytojai tinklapyje išreikšdavo savo nuomonę nevaržomai.
Tinklapių redaktoriai trynė neetiškus komentarus. Ir trynė ne vien todėl, kad jautė didelę pagarbą kandidatams. Ir ne todėl, kad jau būtų priimtas įstatymas ar nutarimas, pagal kurį būtent internete žmonės negalėtų rašyti to, ką nori. Tiesiog lietuviškajame (ir ne tik) WWW galioja visose srityse galiojantys teisės aktai, ir tinklapių redaktoriai į juos atsižvelgia. Bent du “Delfi” lankytojai jau yra tai patyrę, ką reiškia reikšti savo nuomonę viešai – dėl jų komentarų buvo susidomėję teisėsaugininkai.
Visuomenės informavimo įstatymas, draudžiantis skleisti kurstančią karą, tautinę, rasinę neapykantą, šmeižiančią ar įžeidžiančią informaciją, lietuviškajam internetui buvo pritaikytas ne vieną kartą. Valstybės saugumo departamentas (VSD) su dideliu susidomėjimu kamantinėjo www.satan.lt tinklapio kūrėjus.
Tvarka neįveda jokios tvarkos
Vis dėlto Vyriausybė ruošiasi svarstyti atskirą nutarimo projektą, kuriame mėginama apibrėžti, kaip turėtų būti reguliuojamas interneto turinys. Nutarimas turi būti sukurtas, nes to reikalaujama viename Europos Parlamento sprendime. Tikėtina, kad priimtas nutarimas dabartinės situacijos visiškai nepakeis – tik kai kuriems tinklapių savininkams ir talpintojams gal apsunkins gyvenimą.