Duomenų bazė – pagal kokį nors požymį susijusių duomenų, apdorojamų kompiuteriu, visuma.
Terminas „duomenų bazė“ – tai tiesioginis vertimas iš anglų k. Database. Juo įvardijami du skirtingi objektai. Pirmą reikšmę mes apibrežiame – tai kompiuteryje laikome pagal tam tikrus požymius susiję duomenys. Kita duomenų bazės reikšmė yra tokia: kompiuterinė programa, skirta šiems duomenims tvarkyti.
Duomenų įrašu vadinamas atskiro objekto (ar subjekto) aprašų rinkinys, lauku – tam tikros objekto (ar subjekto) savybės aprašas.
Vienoje kortelėje esantys duomenys sudaro duomenų bazės įrašą. Kiekvienos kortelės struktūra ta pati – jos turi tuos pačius laukus (vardas, pavarde, gimimo metai, mėnuo, diena).
Duomenų bazėse dažniausiai kaupiama informacija apie objektus, reiškinius bei procesus. Objektai, apie kuriuos pateikiama informacija, paprastai esti susiję. Tai turi atsispindėti ir kuriamoje duomenų bazėje, t.y. reikia nurodyti ryšius tarp įrašų. Vadinasi, prieš kuriant duomenų bazę reikia apgalvoti ryšius tarp kaupiamų duomenų elementų bei duomenų tvarkymo principą.
Duomenų bazių valdimo sistema turi atlikti keletą pagrindinių funkcijų:
1. Duomenų kaupimas. Sistemoje turi būti aiškiai apibrėžta duomenų įvedimo procedūra, jų kaupimo struktūra, turi būti galimybė apžvelgti, papildyti duomenis.
2. Duomenų paieška. Sistemoje turi būti vartotojui patogios galimybės rasti ir atrinkti reikalingus duomenis ( pagal pateiktus požymius).
3. Duomenų apdorojimas. Be abejo, sistemoje turi būti priemonės duomenims redaguoti, keisti jų išdėstymo tvarką, aprašyti naujas savybes ir pašalinti nereikalingas.