Kompiuteris draugas bet tiesa brangesnė

TURINYS

1. Uždavinio formulavimas 3

2. Uždavinio įgyvendinimas 5

3. Eksperimentiniai rezultatai 7

4. Išvados 10

5. Programos kodai 11

1. Uždavinio formulavimas

Uždavinio tikslas – analizuoti testų rezultatus bei, minimizuojant klausimų skaičių, įvertinti galimą testo rezultato paklaidą, stengtis jos išvengti ar bent jau kiek įmanoma ją sumažinti.

Uždavinio pagrindiniai duomenys bei sąlygos:

1. Duomenys:

a) – klausimai (i[1; N], N –gan didelis skaičius);

b) – klausimai (i[1; n], n – mažas skaičius);

c) Studentas_j – studentai;

d) – testo rezultatas (balas), kai užduodama N klausimų;

e) – testo rezultatas (balas), kai užduodama n klausimų;

f) – balų aibė, kai užduodama N klausimų;

g) – balų aibė, kai užduodama n klausimų.

2. Sąlygos:

a) p(k) – koeficientas, nurodantis klausimo sudėtingumą (p(k)[0;1]), t.y. skaičius, nusakantis su kokia tikimybe klausimas bus atsakytas teisingai;

šis dydis – pagrindinė klausimo charakteristika, nusakanti kiek į klausimą yra atsakoma teisingai, o kiek klaidingai.

b) p(s) – koeficientas, nurodantis studento sugebėjimus (p(s)[0;1]), t.y. skaičius, nusakantis teisingai atsakytų klausimų tikimybę.

Pagrindinė užduotis:

Y – skaičius, parodantis kiek kartų n skiriasi nuo N.

Uždavinio įgyvendinimui buvo reikalingi keli programos įgyvendinimo etapai – modeliai:

1) visi klausimai vienodo sunkumo bei visi studentai vienodo pajėgumo;

2) visi klausimai vienodo sunkumo, bet studentai nevienodo pajėgumo;

3) visi studentai vienodo pajėgumo, bet klausimai nevienodo sunkumo;

4) klausimai nevienodo sudėtingumo bei studentai nevienodo pajėgumo.

2. Uždavinio įgyvendinimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti buvo rašomas programa, naudojant Visual Basic, Java Script, HTML programavimo kalbas.

Sukurtos programos galimybės bei veikimas:

– atsidarius pirmam programos langui, reikia pasirinkti, kokį uždavinį norime atlikti (uždavinys atitinka uždavinio formuluotėje aprašytus programos įgyvendinimo etapus – modelius):

– pasirinkus norimą modelį, galime užduoti norimą klausimų bei studentų skaičių ir pagal užduotas sąlygas (ar be jų) gauti testų rezultatus:

Koeficientai prie dydžių ki bei Studentas_j ir yra taip vadinamos sąlygos – tikimybės, nusakančios eilutėse ar atitinkamai stulpeliuose vienetų pasirodymo galimybes.

3. Eksperimentiniai rezultatai

Kad įvertinti klausimų minimizavimo pasekmes bei kad lengviau būtų įsivaizduoti balų kitimą, keičiant klausimų kiekį, buvo atliktas keletas eksperimentų:

1. eksperimento objektas – modelis, kai visi klausimai vienodo sunkumo, bet studentai nevienodo pajėgumo:

II uzduotis (50 klausimu)

Studentai/Eksperimentai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Vidurkis Bendras

1 17 13 19 16 21 21 18 20 19 13 17,7 17,77

2 45 48 49 49 49 46 49 47 45 50 47,7 47,97

3 15 13 11 7 10 14 13 10 9 12 11,4 11,04II uzduotis (25 klausimai)

Studentai/Eksperimentai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Vidurkis Bendras

1 11 4 10 12 13 11 9 3 13 7 9,3 18,6

2 24 25 24 23 24 24 24 25 23 22 23,8 47,6

3 9 3 9 4 4 6 8 3 5 5 5,6 11,2II uzduotis (5 klausimai)

Studentai/Eksperimentai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Vidurkis Bendras

1 0 1 4 3 1 4 2 3 3 1 2,2 22

2 4 5 5 5 5 5 5 5 4 3 4,6 46

3 2 2 0 0 2 0 1 0 1 1 0,9 9

Balų kitimo grafikas, priklausomai nuo to, kiek testo metu buvo pateikta klausimų:

2. eksperimento objektas – modelis, kai klausimai nevienodo sudėtingumo bei studentai nevienodo pajėgumo:

IV uzduotis (50 klausimu)

Studentai/Eksperimetai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Vidurkis Bendras

1 20 16 20 17 21 19 21 17 20 18 18,9 18,79

2 34 36 49 36 39 35 35 37 39 41 31 37,8

3 15 13 11 7 10 14 13 10 9 12 11,4 11,04IV uzduotis (25 klausimai)

Studentai/Eksperimetai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Vidurkis Bendras

1 11 12 9 8 12 13 9 7 13 7 10,1 20,2

2 19 16 16 17 20 16 15 17 18 22 17,6 35,2

3 7 12 6 7 4 10 11 7 7 7 7,8 15,6IV uzduotis (5 klausimai)

Studentai/Eksperimetai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Vidurkis Bendras

1 1 1 2 3 3 0 3 3 0 3 1,9 19

2 4 3 3 4 5 4 4 4 4 5 4 40

3 1 3 2 1 0 3 2 1 3 0 1,6 16

Balų kitimo grafikas, priklausomai nuo to, kiek testo metu buvo pateikta klausimų:

Iš šių dviejų eksperimentų rezultatų galima dar tokia prielaida: jei uždavinyje yra užduodama daugiau sąlygų (mūsų atveju (IV uždavinys) – užduotas ir studentų pajėgumo įvertinimas, ir klausimų sunkumas), tuomet testo rezultatai įvertinami žemesniais balais. Tai galime pamatyti iš šio grafiko:

4. Išvados

Kaip matome iš eksperimento rezultatų bei remiantis statistinės analizės teorija, galime teigti, jok, turint didesnę imtį (mūsų atveju – tai testo klausimų kiekis), bendras analizuojamų duomenų rezultatas (imties pagrindinių duomenų reikšmių vidurkis) yra pats tiksliausias (labiausiai atitinkantis realybę, atsižvelgiant į uždaviniui užduotas sąlygas), t. y. kuo testo klausimų skaičius didesnis, tuo paklaida nuo realios testo įvertinimo reikmės yra mažesnė.

5. Programos kodai

TD, .txt {
font-family: Tahoma, Helvetica, sans-serif;
font-size:11px;

document.getElementById(‘essay_title’).innerHTML = ‘Testų rezultatų analizė (Darbą įkėlė Svečias)’;

TURINYS

1. Uždavinio formulavimas 3

2. Uždavinio įgyvendinimas 5

3. Eksperimentiniai rezultatai 7

4. Išvados 10

5. Programos kodai 11

1. Uždavinio formulavimas

Uždavinio tikslas – analizuoti testų rezultatus bei, minimizuojant klausimų skaičių, įvertinti galimą testo rezultato paklaidą, stengtis jos išvengti ar bent jau kiek įmanoma ją sumažinti.

Uždavinio pagrindiniai duomenys bei sąlygos:

1. Duomenys:

a) – klausimai (i[1; N], N –gan didelis skaičius);

b) – klausimai (i[1; n], n – mažas skaičius);

c) Studentas_j – studentai;

d) – testo rezultatas (balas), kai užduodama N klausimų;

e) – testo rezultatas (balas), kai užduodama n klausimų;

f) – balų aibė, kai užduodama N klausimų;

g) – balų aibė, kai užduodama n klausimų.

2. Sąlygos:

a) p(k) – koeficientas, nurodantis klausimo sudėtingumą (p(k)[0;1]), t.y. skaičius, nusakantis su kokia tikimybe klausimas bus atsakytas teisingai;

šis dydis – pagrindinė klausimo charakteristika, nusakanti kiek į klausimą yra atsakoma teisingai, o kiek klaidingai.

b) p(s) – koeficientas, nurodantis studento sugebėjimus (p(s)[0;1]), t.y. skaičius, nusakantis teisingai atsakytų klausimų tikimybę.

Pagrindinė užduotis:

Y – skaičius, parodantis kiek kartų n skiriasi nuo N.

Uždavinio įgyvendinimui buvo reikalingi keli programos įgyvendinimo etapai – modeliai:

1) visi klausimai vienodo sunkumo bei visi studentai vienodo pajėgumo;

2) visi klausimai vienodo sunkumo, bet studentai nevienodo pajėgumo;

3) visi studentai vienodo pajėgumo, bet klausimai nevienodo sunkumo;

4) klausimai nevienodo sudėtingumo bei studentai nevienodo pajėgumo.

2. Uždavinio įgyvendinimas

Šiam uždaviniui įgyvendinti buvo rašomas programa, naudojant Visual Basic, Java Script, HTML programavimo kalbas.

Sukurtos programos galimybės bei veikimas:

– atsidarius pirmam programos langui, reikia pasirinkti, kokį uždavinį norime atlikti (uždavinys atitinka uždavinio formuluotėje aprašytus programos įgyvendinimo etapus – modelius):