Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalystės problemos
Mindaugo krikštas, karūnavimas ir Lietuvos karalystės įkūrimas yra vieni iš reikšmingiausių ankstyvosios Lietuvos valstybės istorijos įvykių. Tačiau dėl rašytinių šaltinių stokos ir fragmentiškumo šiandien apie šiuos įvykius mes nedaug tegalime pasakyti. Netgi tie teiginiai, kurie, rodos, yra visuotinai priimti, nuolat kartojami ir pateikiami kaip neabejotina tiesa, atidžiau pažiūrėjus, pasirodo ne tokie jau aiškūs. Problemų kelia daugelis esminių klausimų. Svarbesnius iš jų čia trumpai aptarsiu.
Ar Mindaugo karalystė – Lietuvos valstybės pradžia?
“Valstybės įkūrimo data yra 1253 metų liepos 6 diena – pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnacijos data,” – aiškinama kompaktinio disko “Lietuva iki Mindaugo” žodyne. Panašių teiginių galima rasti ir kitur. Suprantama, visuomenei norisi žinoti ir švęsti Lietuvos valstybės įkūrimo datą. Deja, tokia “valstybės pradžios” data niekuo kitu, išskyrus gerus norus, nėra paremta. Istoriniai faktai jai akivaizdžiai prieštarauja – nėra jokių abejonių, kad Lietuvos valdovu Mindaugas buvo ir iki karūnavimo, taigi ir Lietuvos valstybė jau egzistavo. Tenka tik apgailestauti, kad kai kurie istorikai nuolaidžiauja tokiam populistiniam istorijos faktų iškraipymui
Galima pasakyti ir daugiau – Lietuvos valstybė greičiausiai gyvavo ir iki Mindaugo. Žinoma, tai jau nėra neginčytina tiesa, bet tokia galimybė nė kiek ne mažesnė už galimybę, kad Lietuvos valstybė susikūrė 70 metų iki Mindaugo karūnavimo1.
Nuo 1183 m. prasideda lietuvių ekspansija – nuolatiniai karo žygiai į Rusią ir Livoniją. Tokiu pačiu intensyvumu jie tęsiasi ir Mindaugo laikais. Tai yra išorinis valstybės funkcionavimo požymis. Kas vyko Lietuvos viduje galime spręsti tik iš kai kurių užuominų.
Mindaugo tėvas Eiliuotoje Livonijos kronikoje vadinamas dideliu karaliumi, kurio laikais nebuvo galima rasti jam lygaus. Henrikas Latvis aprašo 1208 m. karo veiksmus, iš kurių matyti, kad Lietuvos sienas su Žiemgala ir Polocko kunigaikštyste gynė viena ir ta pati kariuomenė. 1207 m. jis mini “visos Lietuvos” kariuomenę, kuriai jau trečius metus vadovauja tas pats kunigaikštis, vadinantis ją “savo kariuomene”. 1213 ir 1214 m. Henrikas Latvis mini ir Lietuvos valdovus, stovinčius šios kariuomenės priešaky (princeps ac senior Lettonum; dux et princeps eorum Stecse). Lietuvius tuo metu ištiko didelės nesėkmės – abu šie valdovai vienas po kito žuvo. Antrojo žinomas ir vardas – Stekšys.
1219 m. taikos su Volyne dalyvių sąrašas rodo, kad Lietuvos kunigaikščiai nebuvo nepriklausomi vienas nuo kito, o sudarė hierarchiją – buvo 5 vyresnieji kunigaikščiai (valdančioji giminė) ir 16 eilinių kunigaikščių. Kadangi sąraše neišskirtas aukščiausias valdovas, daugeliui istorikų atrodė, kad jo ir nebuvo. Tačiau tokia nuomonė nepagrįsta, nes viduramžių Lietuvos sutartyse ir vėliau aukščiausias valdovas ne visuomet išskiriamas, nors jis neabejotinai buvo. 1219 m.
Lietuvos valdovu turėjo būti pirmuoju vyresniųjų kunigaikščių sąraše įrašytas Živinbutas. Kiti 4 vyresniųjų kunigaikščių giminės atstovai – dvi brolių poros (tarp jų ir Mindaugas su broliu Dausprungu) – greičiausiai dar buvo jauni ir savarankiškos reikšmės neturėjo.
Visa tai rodo, kad Lietuvos valstybė greičiausiai gyvavo jau nuo 1183 m., kai prasidėjo Lietuvos karinė ekspansija, tad jos pradžios sutapatinimas su Mindaugo karūnacija yra juo labiau nepriimtinas.
Tačiau, kaip minėta, nepriimtinas jis ir laikantis tradicinės pažiūros, kad Lietuvą suvienijo Mindaugas.
Mindaugo karalystės įkūrimo data
1253 m. liepos 6 d. nėra ne tik Lietuvos valstybės, bet net ir Lietuvos karalystės įkūrimo data. Tą dieną 1253 m. greičiausiai iš viso nieko neįvyko. Bet čia slypi dviguba problema, todėl apie viską – iš eilės.
Visų pirma reikia pastebėti, kad Mindaugo karūnavimas buvo Lietuvos karalystės įkūrimo pasekmė, o ne priežastis. Lietuvos karalystė oficialiai buvo įteisinta dviem metais anksčiau – 1251 m. liepos 17 d. popiežiaus Inocento IV bule. Būtent tada popiežius davė leidimą ir nurodymą karūnuoti Mindaugą Lietuvos karaliumi. Tai ir buvo tikrasis Lietuvos karalystės tarptautinis pripažinimas.