Kultūros padėtis
Susiformavo ir sėkmingai vystėsi tautinė literatūra, dailė, muzika, architektūra.
* Sukurta moderni švietimo sistema. 1930 m. įvestas privalomas pradinis mokslas. Veikė 9 aukštosios mokyklos.
1923 surašymo duomenimis beraščių buvo trečdalis gyventojų, o1941 m. beraščiai sudarė 6 % visų gyventojų. Taigi buvo likviduotas neraštingumas.
Prieš pirmąjį pasaulinį karą veikė:
15 gimnazijų
10 progimnazijų
1938 / 1939 veikė 62 gimnazijos
27 progimnazijos
(amatų)
146 specialios ir vidurinės mokyklos
Vedanti aukštoji mokykla – Kauno universitetas, atidarytas 1922, o 1930 m. gavo Vytauto vardą. Dar veikė Dotmuvos žemės ūkio akademija, Veterinarijos akademija, Aukštoji karo mokykla, Konservatorija, Pedagoginis institutas.
Privalomas mokslas buvo 4 skyrių (pradinis)
Nemokamas – šešių skyrių. Toliau progimnazijose, gimnazijose (jų buvo ir
privačių) mokslas mokamas. Valstybinėje – 150 Lt. per metus. Dalį mokinių nuo mokesčių atleisdavo tėvų komitetas, kuris rengdavo labdaros vaikams.
Gimnazijų buvo lietuviškų, lenkiškų, vokiškų, žydiškų ir rusiškų. Jose dėstomi įvairūs mokslai. Dalis baigusių galėjo rasti darbo be aukštojo mokslo diplomo. Mokslas Kauno Vytauto universitete irgi buvo mokamas, todėl kai kuriems studijos tęsdavosi 8-10 metų. Dauguma studentų dirbo. Gavus diplomą, darbo ieškotis reikėjo pačiam.
Gimnazistams ir kareiviams politikuoti draudžiama. Gimnazistus mokė karinio parengimo. Jaunimas studijavo užsienyje: Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Belgijos, Anglijos aukšt. m-lose.
* 1938 m. leidžiami 159 periodiniai leidiniai. Keliant krašto kultūrą ypač pasižymėjo žurnalai “Naujoji Romuva”, “Žiolinys”, “Vairas”. Oficialus valdžios laikraštis buvo “Lietuva”, vėliau “Liet. Aidas”.
1931 m. profesorių Biržiškų (V. ir M.), P. Dovydaičio iniciatyva buvo pradėta keisti lietuvišką enciklopediją.
Didžiausią biblioteką turėjo Vytauto Didžiojo universitetas. 1940 m. veikė 135 viešos, 2.5 tūkst. mokyklų bibliotekų.
Tarpukario laikotarpyje buvo išleista ≈ 17 tūkst. knygų. Veikė moderni “Spindulio” spaustuvė; nemažai knygų leidyklų: “Spaudos”, “Sakalo” ir kt.
Kaune nuo 1932 m. veikė Lietuvių rašytojų draugija, kuri jungė apie 100 literatų. Draugijos pirmininkas buvo I. Šeinius, J. Tumas – Vaižgantas, V. Mykolaitis – Putinas, J. Grušas, L. Gira, B. Brazdžionis, F. Kirša.
* Kūrė daug rašytojų, atstovavusių įvairioms literatūrinėms srovėms:
(rašytojų plejada)
realistai – Maironis, Vaižgantas, V. Krėvė, Vienuolis, L. Gira;
simbolistai – V. Putinas, B. Sruoga, F. Kirša (estetizmas);
futuristai – K. Binkis, J. Tysliava, J. Žlabys – Žengė (1924-1927 m. “keturių
vėjų” grupė);
(V. Majakovskio įtakoje)
modernistai – J. Savickis, P. Vaičiūnas, J. A. Herbačiauskas, Butkų Juzė
(Juozas Butka);
naujoji literatų karta, pasireiškusi lyrikoje ir beletristikoje:
J. Aistis, B. Brazdžionis, A. Miškinis, S. Nėris,
S. Santvaras, K. Boruta, V. Sirijos – Gira, V. Mačernis.
naujoji prozos kūrėjų karta :
I. Simonaitytė, J. Grušas, J. Paukštelis, J.
Marcinkevičius, P. Cvirka.
vaikų literatūros kūrėjai – klasikas P. Mašiotas; M. Grigonis, K. Jakubėnas,
V. Tamulaitis ir kt.
* 1921 m. buvo atidarytas Kauno karo muziejus. 1919 Kauno zoologijos muziejus. 1922 m. Pedagoginis muziejus. 1925 m. Čiurlionio paveikslų galerija.