Lietuvos kultūros padėtis xx a
5 (100%) 1 vote

Lietuvos kultūros padėtis xx a

Kultūros padėtis

Susiformavo ir sėkmingai vystėsi tautinė literatūra, dailė, muzika, architektūra.

* Sukurta moderni švietimo sistema. 1930 m. įvestas privalomas pradinis mokslas. Veikė 9 aukštosios mokyklos.

1923 surašymo duomenimis beraščių buvo trečdalis gyventojų, o1941 m. beraščiai sudarė 6 % visų gyventojų. Taigi buvo likviduotas neraštingumas.

Prieš pirmąjį pasaulinį karą veikė:

15 gimnazijų

10 progimnazijų

1938 / 1939 veikė 62 gimnazijos

27 progimnazijos

(amatų)

146 specialios ir vidurinės mokyklos

Vedanti aukštoji mokykla – Kauno universitetas, atidarytas 1922, o 1930 m. gavo Vytauto vardą. Dar veikė Dotmuvos žemės ūkio akademija, Veterinarijos akademija, Aukštoji karo mokykla, Konservatorija, Pedagoginis institutas.

Privalomas mokslas buvo 4 skyrių (pradinis)

Nemokamas – šešių skyrių. Toliau progimnazijose, gimnazijose (jų buvo ir

privačių) mokslas mokamas. Valstybinėje – 150 Lt. per metus. Dalį mokinių nuo mokesčių atleisdavo tėvų komitetas, kuris rengdavo labdaros vaikams.

Gimnazijų buvo lietuviškų, lenkiškų, vokiškų, žydiškų ir rusiškų. Jose dėstomi įvairūs mokslai. Dalis baigusių galėjo rasti darbo be aukštojo mokslo diplomo. Mokslas Kauno Vytauto universitete irgi buvo mokamas, todėl kai kuriems studijos tęsdavosi 8-10 metų. Dauguma studentų dirbo. Gavus diplomą, darbo ieškotis reikėjo pačiam.

Gimnazistams ir kareiviams politikuoti draudžiama. Gimnazistus mokė karinio parengimo. Jaunimas studijavo užsienyje: Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Belgijos, Anglijos aukšt. m-lose.

* 1938 m. leidžiami 159 periodiniai leidiniai. Keliant krašto kultūrą ypač pasižymėjo žurnalai “Naujoji Romuva”, “Žiolinys”, “Vairas”. Oficialus valdžios laikraštis buvo “Lietuva”, vėliau “Liet. Aidas”.

1931 m. profesorių Biržiškų (V. ir M.), P. Dovydaičio iniciatyva buvo pradėta keisti lietuvišką enciklopediją.

Didžiausią biblioteką turėjo Vytauto Didžiojo universitetas. 1940 m. veikė 135 viešos, 2.5 tūkst. mokyklų bibliotekų.

Tarpukario laikotarpyje buvo išleista ≈ 17 tūkst. knygų. Veikė moderni “Spindulio” spaustuvė; nemažai knygų leidyklų: “Spaudos”, “Sakalo” ir kt.

Kaune nuo 1932 m. veikė Lietuvių rašytojų draugija, kuri jungė apie 100 literatų. Draugijos pirmininkas buvo I. Šeinius, J. Tumas – Vaižgantas, V. Mykolaitis – Putinas, J. Grušas, L. Gira, B. Brazdžionis, F. Kirša.

* Kūrė daug rašytojų, atstovavusių įvairioms literatūrinėms srovėms:

(rašytojų plejada)

realistai – Maironis, Vaižgantas, V. Krėvė, Vienuolis, L. Gira;

simbolistai – V. Putinas, B. Sruoga, F. Kirša (estetizmas);

futuristai – K. Binkis, J. Tysliava, J. Žlabys – Žengė (1924-1927 m. “keturių

vėjų” grupė);

(V. Majakovskio įtakoje)

modernistai – J. Savickis, P. Vaičiūnas, J. A. Herbačiauskas, Butkų Juzė

(Juozas Butka);

naujoji literatų karta, pasireiškusi lyrikoje ir beletristikoje:

J. Aistis, B. Brazdžionis, A. Miškinis, S. Nėris,

S. Santvaras, K. Boruta, V. Sirijos – Gira, V. Mačernis.

naujoji prozos kūrėjų karta :

I. Simonaitytė, J. Grušas, J. Paukštelis, J.

Marcinkevičius, P. Cvirka.

vaikų literatūros kūrėjai – klasikas P. Mašiotas; M. Grigonis, K. Jakubėnas,

V. Tamulaitis ir kt.

* 1921 m. buvo atidarytas Kauno karo muziejus. 1919 Kauno zoologijos muziejus. 1922 m. Pedagoginis muziejus. 1925 m. Čiurlionio paveikslų galerija.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 488 žodžiai iš 965 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.