KOKIA „LIETUVOS PAŠTO“ ATEITIS
Pirmiausia noriu pasakyti, kad pati pašto sistema yra pasaulinė. Šioje sistemoje visi atliekami darbai yra panašūs. Labiausiai skiriasi jų mechanizavimo lygis. Tačiau tokiuose stambiuose renginiuose paprastai aptariami svarbiausi pokyčiai paštų sistemoje, numatoma tolesnė nacionalinė paštų strategija. Pastaraisiais metais Europos valstybių paštuose padėtis ėmė smarkiai keistis. Tai akivaizdžiai rodo toks pavyzdys. Dabar beveik visose Europos valstybėse, tarp jų ir Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Švediją ir Suomiją, įvesta palyginti svarbi lengvata. Valstybių nacionaliniams paštams suteikta išskirtinė teisė pristatyti laiškus iki 350 g. Tokio masto laiškai sudaro didžiąją pašto dalį. Sunkesniems laiškams pristatyti monopolio nėra. Nuo 2007 m. Europos Sąjungos šalyse ši lengvata naikinama. Demonopolizuojama palaipsniui, kad nacionaliniai paštai galėtų pakoreguoti paslaugų struktūrą, nesusidurtų su sunkumais ir turėtų pakankamai laiko perėjimui prie konkurencijos bei jos įgyvendinimui. Daugelis Europos šalių jau dalyvauja konkurencinėje veikloje. Kai kurių nacionalinių paštų pasikeitė ir pavaldumas. Jie jau tapo akcinėmis bendrovėmis. Tik rytinėse Europos valstybėse šioje srityje permainų beveik nėra. Iš artimiausių kaimynų tik Latvijos ir Esijos paštai jau treji metai kaip pakeitė pavadinimą. Tapęs akcine bendrove, mūsų kaimynų paštas ir toliau vykdo valstybės įpareigojimus, numatytus Pašto įstatyme. Tačiau akcinės bendrovės statusas suteikia daugiau savarankiškumo. Jie gali lanksčiau planuoti savo veiklą, operatyviau spręsti iškilusias problemas.
Kita didelė naujovė, akcentuota Europos šalių paštų vadovų pasitarime, tai prasidėjęs paštų privatizavimas. Privatizuotas paštas Olandijoje, kur privatus sektorius valdo daugiu kaip 50% akcijų. Tam tikrą dalį akcijų užsienio valstybei pardavė Malta. Privatizavimo programas rengia nemaža kitų Europos valstybių.
Europos šalių pasitarimas jokių sprendimų bei nutarimų nepriima. Jis teikia siūlymus Europos komisijai, o pastaroji – Europos Sąjungai. Tačiau paštas yra gana sudėtinga struktūra ir visi supranta, kad šioje srityje negalima daryti staigių posūkių.
Tikslią datą vargu ar galima dabar pasakyti. Šio klausimo sprendimas priklauso ne vien nuo „Lietuvos pašto“ vadovų. Tai ilgas ir sudėtingas kelias. Pirmiausia savo nuomonę turėtų pareikšti Lietuvos susisiekimo ministerija bei Vyriausybė. Valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ įtraukta į svarbių ir neprivatizuotinų objektų sąrašą. Manau, kad negalime atsilikti nuo kitų valstybių, ypač dabar, ruošiantis stoti į Europos Sąjungą. Praktiškai jau beveik visų Europos Sąjungai priklausančių šalių paštai yra akcinės bendrovės. Kai kurios jų šį žingsnį jau žengė, o kitos ruošiasi lemiamam žingsniui einant nacionalinių paštų privatizavimo keliu.
Galima sakyti, kad šis pasaulio šalių reguliatorių ir pašto tarnybų darbuotojų pasitarimas buvo analogiško Europos šalių pasitarimo tęsinys. Jo metu buvo aptariama pasaulio šalių paštų strategija iki 2010 metų. Darbotvarkėje buvo du pagrindiniai klausimai: privatizavimas ir išvežiojamojo pašto kokybė. Šios temos susirinkusiems nebuvo didelė staigmena.
Daugelyje valstybių privatizavimas jau vyksta. Antai Naujojoje Zelandijoje paštas jau privatizuotas. Jis privatizuojamas Australijoje, Brazilijoje. Kitos nuomonės kol kas yra JAV pašto vadovai. Jie pareiškė, kad JAV paštas liks valstybinė komercinė įmonė. Tačiau pasaulio šalių pašto darbuotojų pasitarime dalyvavo ir daugelio Afrikos, Azijos valstybių paštų atstovai, kuriems dar aktualūs kiti klausimai. Jie nagrinėja tokias problemas, kurias esame išsprendę prieš keletą ar keliolika metų. Bene svarbiausia jų – pašto pristatymas šalies viduje. Panašių klausimų yra ir daugiau.
Neatsitiktinai į pasitarimo darbotvarkę buvo įtrauktas kokybės klausimas. Valstybės viduje kuriasi konkuruojančios firmos, kurias galima vadinti konkuruojančiais paštais, nors jos ir privačios bendrovės. Pašto darbuotojams keliami du reikalavimai: greitis ir kokybė. Klientas turi žinoti, kad jo laiškas arba siuntinys adresatą pasieks per minimalų laiką ir kad bus užtikrintas pašto saugumas bei kokybė. Europos valstybių paštams vykdyti šiuos reikalavimus yra daug paprasčiau. Jų naudojama šiuolaikinė technika, modernūs kompiuteriai, galingos automatinės laiškų skirstymo mašinos, kita įranga atitinka visus keliamus paštams reikalavimus. „Lietuvos paštas“, lyginant su išsivysčiusių šalių tokio pat profilio įmonėmis, turi technikos mažiau, mechanizavimo lygis žemesnis, transporto reikėtų daugiau, bet mes nesam taip labai atsilikę nuo jų, kaip dar daugelis Azijos bei Afrikos valstybių.
Jūs ne kartą paminėjote, kad bene svarbiausi Europos Sąjungos keliami reikalavimai pašto darbuotojams yra pristatymo kontrolinis laikas ir kokybė. Ar „Lietuvos paštas“ nenusižengia šiems reikalavimams?
Europos Sąjungos nacionaliniams paštams sudarytos palankios sąlygos spręsti kokybės klausimus. Tarp šalių veikia kontrolės sistema, kurios duomenų bazė yra Briuselyje. „Lietuvos paštas“ turi programą su Europos Sąjungos šalimis. Pašto judėjimas kontroliuojamas kompiuteriais. Gavę paštą iš bet kurios
valstybės, mūsų darbuotojai Pervežimų centre įveda duomenis į kompiuterį, kurie patenka į duomenų bazę Briuselyje. Kompiuteryje galima stebėti, kaip iš Lietuvos iškeliauja pašto siuntos, laiškai į kitas šalis ir kaip iš pastarųjų gauname analogiškas siuntas. Nurodoma ir pašto keliavimų dienų skaičius. Galima pamatyti, ar paštas laikosi grafiko. Šį procesą kompiuterių dėka galima valdyti, nustatyti, kur ir kodėl paštas nebuvo išsiųstas, ir kaip šį procesą paspartinti.
Įėję į duomenų bazę Briuselyje, galime stebėti ir kitų Europos Sąjungos šalių, kurios tą informaciją teikia, pašto judėjimą. Lygiai taip pat kitų šalių pašto tarnybos gali matyti Lietuvos pašto kelią. Įdiegta Europos Sąjungos nacionalinių paštų kontrolės sistema yra irgi vienas iš darbo kokybės gerinimo būdų.
Yra ir daugiau sutarčių, pasirašytų su Europos valstybėmis pašto kokybės gerinimo klausimais. Tokia sutartis veikia tarp Skandinavijos ir Baltijos šalių. Sutartyje numatytos valandos ir net minutės, iš kur, kada išsiunčiamos oro paštu siuntos ir kaip jos turi būti pristatomos į kiekvieną iš pasirašiusių sutartį šalių. Po sutarties pasirašymo atsakingiau pradėjo dirbti pašto tarnybos. Netrukus susilaukėme ir teigiamų rezultatų, kurie labai pagerino aptarnavimo kokybę.
Nemažos įtakos pašto darbo kokybei turi oro paštas, ypač su tomis valstybėmis, kurių keleiviniai lėktuvai kasdien atskrenda į Vilnių. Tai Vokietija, Anglija, Skandinavijos kraštai, „Lietuvos avialinijų“ reisai į kitas šalis. Paprastai klientų laiškai bei siuntiniai su šitomis šalimis neužtrunka ilgiau kaip tris dienas. Bet mūsų norai ir pageidavimai dar didesni. Turime tikslą šią kelionę sutrumpinti dar viena diena ir apsiriboti dviem dienomis.