TURINYS
ĮVADAS 3
1. “LIETUVOS RYTAS” 4
2. “LIETUVOS AIDAS” 6
3. “LIETUVOS ŽINIOS” 7
4. “KAUNO DIENA” 9
5. “THE NEW YORK TIMES” 10
IŠVADOS 12
LITERATŪROS SĄRAŠAS 13
ĮVADAS
Mūsų informacinės visuomenės laikais informacija mus pasiekia daugybe kanalų. Nori nenori, turi priimti nenutrūkstantį srautą žinių – reikalingų ir nelabai. Šis srautas skirtas visiems, neskiriant amžiaus ir lyties.
Reikia pastebėti, kad didžiausias žinių srautas plūsta per televiziją, radiją ir laikraščius, žurnalus bei internetinius tinklapius.
Esant naujų technologijų amžiui, jau kuris laikas, kaip internete publikuojami įprastinių laikraščių variantai. Tai leidžia patogiai ir greitai susipažinti su mums rūpimomis naujienomis ar straipsniais iš bet kurio pasaulio krašto. Lietuvoje tai prasidėjo, palyginti, neseniai, tačiau vis daugiau ir daugiau laikraščių kuria savo svetaines internete.
Savo darbe aptarsiu pagrindinius laikraščių internete bruožus, panagrinėsiu, kuo jie skiriasi nuo įprastinių savo variantų, kas lemia jų populiarumą ir t.t.
1.INFORMACIJOS ŠALTINIAI
Laikraščių reklama masinėse informacijos priemonėse ne toks jau retas svečias. Itin aktyviai reklamuojasi šie didieji laikraščiai – “Respublika”, “Lietuvos žinios”, “Vakaro žinios” ir kt. Nuolat “Lietuvos ryto”, “Respublikos”, “Kauno dienos” ir kt. Dienraščiuose galima aptikti kartais ir visą puslapį užimančias reklamas, anonsuojančias naujausią pasirodantį žurnalo numerį, periodinį laikraštį, kuris išeina kas 3 mėn. Ir pan. Kaip taisyklė šių skelbimų dizainas paprastas ir informatyvus bei patogus – anonsuojamo žurnalo ar laikraščio viršelis. Kaip žinia, didelė dalis svarbiausių antraščių pateikiama stambiu šriftu ant leidinio viršelio. Tai reklamoje išsprendžia informatyvumo problemą. Reklamos televizijoje būna ne tik tradicinės – anonsuojančios konkretų numerį, tačiau ir kuriančios įmonės-leidėjos įvaizdį.Itin dažnai naudojamas toks metodas – įmonė remia kokią nors laidą ir už tai yra reklamuojama. Pavyzdžiui, laikraštis “Lietuvos rytas” remia krepšinio komandą, “Vakaro žinios” dažniausiai remia įvairius renginius ir pan. Tokia reklama dažnai būna efektyvesnė, kadangi galima numanyti, kokią auditoriją sutrauks viena ar kita televizijos laida. Reklama nukreipiama į labiau suinteresuotą tų laikraščių pirkimu publikos dalį.
Dažnai didelę svarbą turi ir pardavėjų žodinė informacija. Tai dar vienas papildomas šaltinis, iš kurio sužinoma apie naujus leidinius ir apie pasikeitimus. Nors pardavėjai ir yra suinteresuota pusė, todėl jų žodžiai kartais būna subjektyvūs, tačiau informacija perduodama tiesiogiai bendraujant ir paprastai didesnio poveikio ir įtaigumo nei reklama ir informacija per televiziją.
Bibliotekos ir skaityklos yra dar vienas svarbus informacijos apie leidinius šaltinis. Paprastai bibliotekos nuolat turi visus leidinius, todėl čia yra didžiausia galimybė susipažinti su nauju leidiniu jo neperkant. Gana objektyvios gali būti ir bibliotekos ar skaityklos darbuotojų rekomendacijos. Be to bibliotekose yra galimybė naudotis kiek kitokio tipo informacija – lyginti skirtingų mėnesių, savaičių ar dienų numerius, sisteminti duomenis ir pan.
Tam tikros rūšies informaciją patikimiausiai ir išsamiausiai gali pateikti tik paštų darbuotojai. Paprastai informacija susijusi su prenumeratos sąlygomis. Iki šiol neprenumeravus leidinio, tai patikimiausias tokios informacijos šaltinis, kadangi paštuose galima sužinoti informaciją apie prenumeratų kainą, nuolaidas pasiimant leidinį pačiam, prenumeratos laikotarpį. Nors prenumeruoti leidinius galima ir redakcijose, kuriose leidžiami konkretūs leidiniai.
Yra tam tikra rūšis informacijos apie leidinius, kurią galima gauti tik spaudos platinimo tarnybose. Tai susisteminta informacija praktiškai apie visų leidinių turinį, leidėjus, tiražus, kainas, nuolaidas, prenumeratos kainas ir pan. Tam tikra šios informacijos dalis viešai neskelbiama arba jos surinkimas ir susisteminimas užimtų labai daug laiko ir pastangų. Pavyzdžiui, norint sužinoti, kokius laikraščius leidžia tam tikra konkreti leidybos įmonė, šis informacijos šaltinis bene vienintelis galintis pateikti tokius duomenis.
Dar vienas informacijos apie lakraščius bei kitus leidinius – internetas. Čia sukaupti milžiniški informacijos kiekiai (beje padrikos informacijos), todėl atsitiktinai aptikti konkretaus laikraščio internetinį puslapį gan keblu. Tačiau dabartiniu metu internetinius puslapius atsiversti galima tada, kai žinomas internetinio tinklapio pavadinimas. Paprastai jie būna pateikti rašytinio varianto laikraščiuose, pavyzdžiui, “Lietuvos žinios” – http://www.lzinios.lt, “Lietuvos rytas” – http://www.lrytas.lt, “Kauno diena” – http://www.kaunodiena.lt ir t.t.
2. LAIKRAŠČIAI INTERNETE
Laikraščiai internete yra masinės informacijos perdavimo priemonė. Šios priemonės nuolat perduoda informaciją savo skaitytojams. Jos perduoda daug įvairios informacijos, taip pat ir su marketingu susijusių žinučių: reklaminių skelbimų, prekes, ir paslaugas populiarinančių straipsnių ir pan. Taigi
jos yra tarpininkės, leidžiančios įmonėms užsakovėms užmegzti ir tęsti komunikacinį procesą su savo klientų auditorijomis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.