Mokslinis stilius
Ragena (cornea)
Šviesos spindulys, krisdamas į akį, pirmiausia patenka į apvalų skaidrų langelį – rageną , kuri yra stipriausiai šviesą laužianti akies struktūra. Tai išgaubtas galingas lęšis, kurio optinė galia sudaro dvi trečiąsias visos akies optinės galios. Ragenos storis centre yra 0,5 – 0,8mm, o kraštuose, kurie pereina į odeną – 1,0 – 1,2mm. Jos skersmuo – apie 10 – 12mm.
(Trevoras Vestonas ,,Anatomijos Atlasas’’, Gamta, 1997)
Kalba tiksli, aiški, glausta, mintys dėstomos nuosekliai, logiškai siejamos. Mokslo kalba sausoka be emocijų, vaizdų. Būdingi terminai – tiksliai kurios nors srities sąvoką apibrėžiantys žodžiai. Mokslinio stiliaus žanras – atlasas, vadovėlis. Svarbi loginė dalyko pusė, todėl kalba įgyja tam tikra „akademišką“ pobūdį. Joje apstu abstrakcijų. Mat, čia daugiausia vartojami žodžiai — sąvokos: gausu daiktavardžių, reiškiančių. protu tesuvokiamas, t.y. atitrauktines sąvokas, būdvardžių, reiškiančių abstrakčius požymius, veiksmažodžių, turinčių abstrakčių procesų bei abstrakčių būsenų reikšmę. Kadangi moksliniame straipsnyje ar darbe labai svarbu kuo tiksliau perteikti mintį, tai žodžiai vartojami aiškiai apibrėžtomis reikšmėmis, yra vienareikšmiai.
Publicistinis stilius
Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad rankose laikote rekordinę, net 210 puslapių ,,Laima’’. Pagaliau peržengėme dar vieną kartelę, kuri kadaise vartant tarptautinius moteriškus leidinius mūsų mažam kraštui atrodė neįveikiama. Be galo glosto savimeilę ir tai, kad ,,Laima’’ pirmoji iš lietuviškų žurnalų pateko pas jus tokios solidžios apimties. Tikiuosi, akys ir mintys tikrai turės darbo visą mėnesį. Juolab kad stengėmės aprėpti kuo daugiau temų, kad neužgraužtų monotonija.
(,,Laima’’, 2002 Gruodis Nr. 12, 4p.)
Svarbiausios šio stiliaus vartojimo sritys yra laikraštis, radijas ir televizija, kitaip tariant žiniasklaida. Šnekamasis stilius daugiausia remiasi įprastinėmis vaizdinės raiškos priemonėmis (frazeologizmai, metaforos). Turinį sudaro visuomenei aktualios (politikos, ekonomikos, moralės, kultūros ir kitos) temos. Publicistinis stilius — tai ir mokslinio, ir meninio stiliaus ypatybių turintis stilius. Šiam stiliui būdingas konkrečių faktų konstatavimas su vaizdingais ir emocingais žodžiais bei posakiais. Minimas žurnalo pavadinimas.
Meninis stilius
Užmigo žemė
Užmigo žemė. Tik dangaus
Negęsta akys sidabrinės,
Ir sparnas miego malonaus
Nemigdo tik jaunos krūtinės.
Neužmigdys naktis žvaigždės,
Nenuramins širdis troškimų;
Dvasia ko ieško, kas atspės,
Kai skęsta ji tarp atminimų!
Aušra saulėtekio nušvis,
Ir užsimerks nakties šviesybės;
Neras tik atilsio širdis:
Viltis nežvelgs į jos gilybes!..
(Maironis ,,Pavasario balsai’’)
Ryškiausias šio stiliaus požymis — vaizdingumas. Mat, tikrovės atspindžio priemonė čia yra vaizdas, kurį perteikia žodis. Kalba čia atlieka estetinę funkciją. Dažnos specialios vaizdinės bei emocinės išraiškos priemonės: metaforos, įasmeninimai, emocinė leksika, kalbos figūros ir kitos, užtat čia taip linkstama meniškai perdėti, kontrastiškai gretinti, lyginti. Gožinę literatūra sudaro proza ir poezija. Meninio stiliaus centru laikytinas lyrinis eilėraštis; Tai žanras, labiausiai nutolęs nuo nemeninių stilių.