Antanas Baranauskas “Gyvenimas ir kūryba“
A. Baranausko Biografija:
• Gimė 1835m. Sausio 17d. Anykščiuose, laisvųjų valstiečių šeimoje.
• Mokėsi Anykščių pradžios mokykloje
• 1856-1858m. mokosi Varnių kunigų seminarijoje.
• 1858-1863m. mokosi Peterburgo dvasinėje akademijoje.
• 1863-184m. mokosi Miuncheno, Romos, Insbruko, Liubeno universitetuose – aukščiausi katalikybės studijų centrai.
• Nuo 1853-1856m. dirbo Raseinių Sedos Vaikuto raštinėje, raštininku.
• 1864m. dirba Peterburgo dvasininkų akademijoje, dėsto teaologiją, bet vėliau jis yra atleidžiamas vyr. ministro įsakymu.
• Nuo 1866m. paskiriamas Kauno katedros vikaru, Kauno kunigų seminarijos dėstytoju.
• Nuo 1870m. Lietuvių kalba dėsto Pramitetiką – pamokslų sakymo mokslą.
• Išverčia Šleicherio lietuvių kalbos gramatiką.
• 1871-1885m. tampa pirmuoju lietuvių kalbos profesoriumi.
• 1884m. suteikiamas vyskupo titulas
• 1897m. paskelbiamas Seinių vyskupu:sukuria apie 30 lietuviškų giesmių, imasi biblijos vertimo į lietuvių kalbą.
• 1902m. lapkričio 26d. miršta. Jis palaidojamas Seinių katedros koplyčioje.
Romantinė poema „Anykščių šilelis“
Svarbiausias visos poemos komponavimo principas – kontrastas tarp sunykusios dabarties ir klestinčios praeities.
. Pagrindinė viso kūrinio tema – miškas, o kompozicija šią temą plėtoja, padeda ją suvokti. Yra dvi kompozicinės dalys: 1) Lyriškoji – apie Šilelio praeitį, atgimusią žmogaus viduje. 2) Epinė – dalis, kuri remiasi ne subjekto prisiminimais, bet gilia tautos atmintimi.
Pirmojoje lyrinėje dalyje svarbiausia estetinis, emocinis įspūdis. O antrojoje epiškoje pabrėžiamas tautiškumas ir lietuviškumas.
Gamtos vaizdai „Anykščių šilelyje“
• Gamtos aprašymuose ryški romantinė tradicija, nes gamtos vaizdas subjektyvus: gamta ne stebima, o išgyvenama, nebesijaučia ribų trap išorinio ir vidinio pasaulio. Buvusio miško grožis atkuriamas pasitelkus visus jutiminius įspūdžius (regimieji, uodžiamieji, girdimieji). Tie įspūdžiai sulydomi, susiejami su subjekto išgyvenimais ir apmastymais.