Pašto atsiradimasTeisus buvo tas, kuris pareiškė, kad paštas atsirado jau tada, kai vienas žmogus pajuto, kad turi kai ką pasakyti kitam. Kaimo vyresniajam prireikė sušaukti vyrus. Jis ,,siunčia“ krivūlę – kreivą lazdą. Seniūnas ją įteikia artimiausiam kaimynui ir pasako, kad praneštų, jog vyrai renkasi ,,saulei leidžiantis“. Pastarasis krivūlę su šiais žodžiais perduoda kitam. Šis toliau… Žinoma, kad XVII-XVIII a. tokia ,,informacijos“ sistema tikrai buvo Lietuvos teritorijoje. O iki tol pavojaus signalas buvo laužo dūmai, paukščių balsų mėgdžiojimas ir kiti būdai. Vėliau kunigaikščiai, karo vadai perspėti apie pavojų siųsdavo pasiuntinius. Pradžioje jie perduodavo nurodymus žodžiu, vėliau – sutartiniais ženklais, o atsiradus raštijai – laiškais.
Pirmoji pašto linija
Reguliariai keistis informacija su užsienio šalimis pradėta 1562 m., įsteigus pašto liniją Vilnius-Krokuva-Viena-Venecija. Iš Lietuvos korespondencija per Vieną patekdavo į daugelį Vakarų Europos miestų. Plečiantis pašto gabenimo geografijai, kartu didėjo ir išlaidos. Jų nebegalėjo padengti pajamos, gaunamos už laiškų siuntimą, todėl 1671 metais LDK miestai ir miesteliai apmokestinti pašto mokesčiu – LDK tais metais buvo surinkta 12 000 auksinų.
Pirmieji pašto keliai – traktai
Manoma, kad jau XVII a. pirmasis pašto kelias Lietuvoje ėjo Baltijos jūros pakraščiu iš Prūsijos per Kuršių neriją į Rygą. Žinias perduodavo Didžiojo kunigaikščio pasiuntiniai. Kartu su prekyba plėtėsi ir pašto kelių (traktų) tinklas, jais pradėjo naudotis didikai ir turtingesnieji pirkliai, kuriems ilgainiui pašto gabenimas tapo verslo dalimi.XIX a. pirmojoje pusėje per Lietuvą ėjo keli pašto traktai. Svarbiausias jų – Peterburgo –Varšuvos (per Vydžius, Švenčionis, Pabradę, Nemenčinę, Vilnių, Šalčininkus, Lydą, Gardiną). Reikšmingi buvo ir Vilniaus-Kauno, Varėnos-Rygos, Karaliaučiaus-Rygos, Kauno-Tilžės bei Šiaulių-Panevėžio traktai. Vėliau pašto keliais buvo sujungti ir apskričių miestai. Keleiviai iki I pasaulinio karo taip pat naudojosi pašto transportu, išskyrus tuos maršrutus, kur buvo geležinkeliai.
Paštas I pasaulinio karo metais
Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Lietuvos teritorija buvo vokiečių okupuota, visi paštai buvo uždaryti. Tik nuo 1916 m. sausio 15 d. Lietuvos gyventojams buvo leista naudotis vokišku paštu, bet laiškus rašyti buvo galima tik vokiečių kalba. 1916 m. gegužę okupacinė valdžia leido rašyti laiškus į JAV. Susirašinėjantiesiems su JAV gyvenančiais giminėmis buvo parengtas specialus tekstas, kurį siunčiantysis laišką turėjo perrašyti vokiečio valdininko akivaizdoje ir tik 1917 m. buvo leista Lietuvoje susirašinėti lietuviškai.
Paštas pirmuoju nepriklausomybės laikotarpiu
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Lietuvos pašto raida buvo papildyta tokiais svarbiais istoriniais faktais: 1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras M. Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo įkuriama Lietuvos pašto valdyba. Gruodžio 27 d. išleisti pirmieji Lietuvos pašto ženklai. 1922 m. sausio 1 d. Lietuva tapo Pasaulinės pašto sąjungos (toliau PPS) nare. Tuo metu Lietuvoje veikė 126 pašto įstaigos ir 40 pašto agentūrų.
Sovietinis Lietuvos pašto laikotarpis
Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpiu, kai 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSSR Aukščiausioji Taryba ,,priėmė“ Lietuvą į Sovietų Sąjungą, į Lietuvą ,,paštui reorganizuoti“ atvyko SSSR liaudies komisariato įgaliotinis A. Šutyj. Gruodžio 4 d. Pasaulinės Pašto sąjungos Tarptautinis biuras pranešė, kad, Lietuvai tapus SSSR dalimi, jos narystė PPS panaikinta. 1941 m. vasario 16 d. iš apyvartos buvo išimti visi Lietuvos pašto ženklai, vokai, atvirukai ir įvesti SSSR pašto tarifai. Kai Lietuvoje įsigaliojo sovietų režimas, o spaudos laisvė, kultūra, kalba buvo recenzuota, draudžiama ir stabdoma, susikūręs lietuvių aktyvistų frontas priėmė nutarimą sukilti. Sukilėliams pavyko išsaugoti Kauno centrinį paštą, telegrafo ir telefono stotį bei radijo transliacijos įrenginius. Buvo išleisti į apyvartą SSSR pašto ženklai su lietuviškais užrašais. Vokiečių invazijos (II pasaulinio karo) metais buvo sunaikinti Lietuvos ryšiai, nebeliko transporto, nebuvo ir susisiekimo geležinkeliais. Po karo Lietuvos ryšių veikla, jos plėtra buvo visiškai priklausoma nuo Maskvos.
Lietuvos pašto atkūrimas
Nuo 1990 m. prasidėjo naujas Lietuvos pašto atkūrimo ir plėtros laikotarpis. 1990 m. kovo 11-ąją paskelbus aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo“, ryšių ministru paskiriamas Kostas Birulis. Spalio 7 d. apyvartoje pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija ,,Angelas“. Gruodžio 17 d. įsteigta Lietuvos ryšių ministerijos valstybinė įmonė ,,Pašto ženklas“.1991 m. rugsėjo 3 d. ministras K. Birulis pasirašė įsakymą ,,Dėl sovietinių pašto ženklų išėmimo iš apyvartos ir pašto paslaugų apmokėjimo Lietuvos pašto ženklais“. Gruodžio 17 d. buvo nutarta reorganizuoti Lietuvos ryšių valdymo struktūrą – atskirti pašto ryšius nuo elektros ryšių, įsteigiant valstybės įmonę ,,Lietuvos paštas“ ir valstybės įmonę ,,Lietuvos telekomas“. 1992 m. sausio 1 d. buvo įsteigta valstybės įmonė
,,Lietuvos paštas“.1992 m. buvo atkurta Lietuvos narystė PPS. Lietuva įstojo į Europos pašto ir telekomunikacijų konferenciją (CEPT), buvo patvirtinta valstybės įmonės Lietuvos pašto emblema – pašto ragelis ir Gedimino stulpai.
1993 m. VĮ Lietuvos paštas buvo priimta į Europos valstybių pašto operatorių asociaciją (PostEurop).
1994 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos pašto administracijos įkūrė Baltijos šalių pašto sąjungą.
Valstybės įmonė Lietuvos paštas (www.post.lt)
2003 m. sukako 11 metų, kai buvo įsteigta VĮ Lietuvos paštas. Šiuo metu tai viena didžiausių Lietuvos įmonių, kuriai priklauso 11 filialų – 10 apskričių centrinių paštų (ACP): Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus ir Pašto pervežimo centras (PPC). Statistikos duomenimis, 2003 metais Lietuvoje paslaugas teikė 10 apskričių centrinių paštų, 935 paštai (iš jų 222 mieste ir 713 kaime), 6 kilnojamieji paštai ir 10 pašto agentų. Pašto sistemoje dirba apie 8 tūkst. darbuotojų. Būdama pašto paslaugų Lietuvoje lyderė, VĮ Lietuvos paštas toliau plėtoja savo veiklą, greta įprastinių pašto paslaugų teikia ir kitas paslaugas – 2003 m. pradėta siųsti faksogramas. Kiekvienais metais išleidžiama apie 25 pašto ženklus. Apie pašto ženklų leidybą platinama ,,Ekspress informacija“ lietuvių ir anglų kalbomis. Didelis Lietuvos pašto ženklų leidėjų darbo įvertinimas – mūsų šalies pašto ženklo „Žmuidzinavičiaus paveikslas „Per kiaurą naktį“ pelnytas didysis prizas tarptautinėje filatelijos šventėje ,,Vastophill–2000“, kuri vyko Italijoje.