Turinys
I. Įvadas
II. Interneto svetainių tekstų analizė
1. Interneto teksto leksikos ypatumai
III. Išvados
I. Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje vargu ar atsirastų daug žmonių, iki šiol nežinančių, kas yra kompiuteris, kaip juo naudojamasi ir kaip jo pagalba yra perteikiama informacija, ir bendraujama su kitais žmonėmis.
Jei dar ganėtinai nesenoje praeityje žinojome tik rašomąją bei sakytinę kalbą, tai dabartiniu laikotarpiu, esant technologijų įsigalėjimui, visuotinei kompiuterizacijai, neatsiejama gyvenimo, susižavėjimo ir bendravimo priemone tampa elektroninė kalba.
”Kompiuterinių tinklų atsiradimas vertinamas kaip nauja žmonių bendravimo istorijos pakopa, kurianti savitą bendruomenę ir jos naujoviškus ryšius, bendravimo tradicijas ir kultūrą plačiąja prasme” ( 3,2).
Ir nors visi internete pateikiami tekstai – tiek informaciniai, tiek bendravimo – yra išdėstyti raštu, tapatinti elektroninę ir rašytinę kalbą neįmanoma. Mat, sutapdama su rašytine tam tikrais bruožais, t.y., suvokimu rega, išsidėstymu erdvėje, grafine raiška, netiesioginiu kontaktu su adresatu, sinchronišku ir nesinchronišku bendravimu bei teksto ilgalaikiškumu, elektroninė kalba turi nemaža sakytinės kalbos elementų. Šias dvi kalbines rūšis sieja kalbos procesiškumas, ženklų, turinčių paralingvistinius elementus, vartojimas.
Žinoma, elektroninė kalba pasižymi savybėmis nebūdingomis nei rašytinei, nei sakytinei kalbai. Tai daugiaplanis, įvairialypis, lengvai dauginamas, kopijuojamas, persiunčiamas tekstas, neribotas adresatų kiekis.
Specifinė,savitų savybių turinti yra ir internete vartojama lietuvių kalba. Svarbu pažymėti, jog didelės įtakos jai turi techninės išgalės, vartotojų susikurti principai, mokesčiai už naudojimąsi internetu bei ryšio išlaidos, o taip pat ir interneto paskirtis – ”būti ta terpe ir tomis priemonėmis,kurios leistų visiems žmonėms dalyvauti pasaulio visuomenės gyvenime, reikšti savo nuomonę, bendrauti be tarpininkų, būti pačiam savimi, rašyti taip, kaip šneki” (3,2).
Ne mažiau svarbus aspektas, kalbant apie lietuvių kalbos vartojimą internete, yra ir kompiuterinių tinklų apimamos sritys – informacijos ( įvairių institucijų, bendrovių ir asmenų svetainės, duomenų bazės, elektroniniai leidiniai ) ar bendravimo (elektroninis paštas, tiesioginiai pokalbiai, konferencijos grupės ).
Keliant skirtingus tikslus, kalbos akto funkcijas (komunikatyvinę, kontaktinę ir kt.), pabrėžiant vienokias ar kitokias teksto stilistines ypatybes (abstraktumą, tikslumą, vaizdingumą ir pan.), savaime išsiskiria tekstuose vartojama lietuvių kalba.
Šio darbo tikslas – pažvelgti į skirtinguose interneto tekstuose vartojamą lietuvių kalbą, akcentuojant svarbiausius leksikos dalykus, rasti bendrybių bei skirtumų.
II. Interneto svetainių tekstų analizė
Detalesnei interneto tekstų leksikos analizei pasirinkti keturi tekstai:
www.lcs.lt/kalbos
www.delfi.lt/news/daily/hot/article
www.svetaine.com/about
www.adas.kryptis.lt
Visi išvardintieji interneto puslapiai priklauso informacinei kompiuterinių tinklų sričiai, tačiau savo paskirtimi, funkcijomis, tikslais ir šių veiksnių sąlygojama lietuvių kalbos vartosena labai skiriasi.
Pagal stilių elektroninės kalbos tekstai, kuriuos analizuosime šiame darbe, gali būti skiriami į:
1. oficialieji informaciniai (valstybinių institucijų ir bendrovių svetainės; šiame darbe – Lietuvos centro sąjungos svetainės skiltyje ”kalbos”);
2. publicistiniai ( elektroniniai leidiniai, televizijos laidų, muzikos grupių svetainės; čia – svetainės „Delfi“ naujienų puslapio straipsnis „Daugiausia pinigų drabužiams išleidžia graikės“);
3. laisvieji (atskirų asmenų puslapiai, lankytojų pasisakymai diskusijose, elektroniniai laiškai; čia Adomo ir Ado asmeniniai puslapiai).
„Tinklo etiketas“ nereikalauja iš interneto vartotojų taisyklingos kalbos. Teigiama nepriekaištauti dėl rašybos, korektūros klaidų, diakritinių ženklų vengimo,kalbos kultūros taisyklių nepaisymo ir pan. Tačiau šie reikalavimai skiriami bendravimo tekstams. Informaciniai – specialiai parengti – tekstai šiems principams nepaklūsta ir yra gerokai tvarkingesni, taisyklingesni ir dalykiškesni.
Remiantis šiuo teiginiu, turėtume daryti išvadą, jog pasirinkti analizei tekstai rašybos, skyrybos, kalbos kultūros bei stilistiniu požiūriu yra taisyklingesni. Vis dėlto, asmeniniai puslapiai, nors ir priklauso informacinių puslapių grupei, pagal principų laikymąsi labiau dera prie improvizacinių-bendravimo tekstų, o ne prie parengtųjų. Tuo galėsime įsitikinti tolesnės analizės metu.