A adler ir a h maslow asmenybes teoriju lyginamoji referatas
5 (100%) 1 vote

A adler ir a h maslow asmenybes teoriju lyginamoji referatas

112131

Turinys

Įvadas 3

1. A. Adler individualioji asmenybės teorija 5

2. A. Maslow asmenybės teorija 5

3. Teorijų palyginimas pagal pagrindinius teiginius apie žmogaus prigimtį 6

3.1. Laisvė – determinizmas 6

3.2. Racionalumas – iracionalumas 7

3.3. Holizmas – elementalizmas 7

3.4. Konstitucionalizmas – invaironmentalizmas 8

3.5. Kintamumas – pastovumas 9

3.6. Subjektyvumas – objektyvumas 10

3.7. Proaktyvumas – reaktyvumas 10

3.8. Homeostazė – heterostazė 11

3.9. Pažinumas – nepažinumas 11

Išvados 13

Literatūros sąrašas 14

Įvadas

Asmenybė yra abstrakti sąvoka, nes jos neįmanoma nei paliesti, nei tiesiogiai pamatuoti. Kiekvieno autoriaus apibrėžimai yra skirtingi, nes kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl visi apibrėžimai yra teisingi. Vieni apibrėžimų autoriai pabrėžia asmenybės santykį su aplinka, kiti – psichinių procesų visumą, dar kiti – asmenybės bruožų unikalumą. D. G. Myers asmenybę apibrėžia taip: „Asmenybė – tai kiekvienam būdinga savita mąstysena, jausena ir veiksena“ (D. G. Myers „Psichologija“, 2000, p.467).

Panašiai yra ir su asmenybės teorijomis. Kiekviena asmenybės teorija skirtingai bando paaiškinti, kas gi yra ta asmenybė, kaip ji funkcionuoja. „Asmenybės teorija – kruopščiai patikrinti samprotavimai arba hipotezės apie tai, kas yra žmonės, kaip jie tampa tokiais ir kodėl jie elgiasi taip, o ne kitaip“ (Asmenybės psichologijos paskaitų medžiaga). J. Lapė, G. Navikas asmenybę apibrėžia taip: „Asmenybė – tai žmogus, pasiekęs pakankami aukšta fizinio, psichinio ir socialinio išsivystymo lygį, kuris leidžia jam elgtis neatsižvelgiant į tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminiais gyvenimo principais ir įsitikinimais“ (J. Lapė, G. Navikas „Psichologijos įvadas“, 2003, p. 180).

Autoriai, kurių asmenybės teorijos priskiriamos psichodinaminei krypčiai, teigia, jog asmenybės raidai ir elgesiui įtakos turi dviejų priešiškų jėgų susidūrimas, jų priešiškumas. Vienu atveju viena jėga glūdi pačiame individe, kita – socialinėje aplinkoje. Kitu atveju – abi priešiškos jėgos yra įgimtos ir glūdi pačiame individe.

Bruožų teorijos atstovai sako, jog asmenybės elgesį nulemia nuolatiniai bruožai, tokie, kaip agresyvumas, švelnumas ir t. t.

Socialinio mokymosi teorija teigia, jog aplinkos sąlygos turi didžiausią įtaką asmenybės atsiskleidimui ir elgesiui.

Humanistinės teorijos atstovai pabrėžia, jog asmenybė yra vientisa, unikali ir nepakartojama, o jos elgesį nulemia tai, kaip ji suvokia pasaulį.

Šiame darbe mes bandysime palyginti dvi asmenybės teorijas – tai psichodinaminės krypties atstovo A. Adler ir humanistinės krypties atstovo A. H. Maslow asmenybės teorijas. Šias teorijas bandysime lyginti pagal devynis pagrindinius teorijų teiginius apie žmogaus prigimtį – tai yra:

1. laisvė – determinizmas;

2. racionalumas – iracionalumas;

3. holizmas – elementalizmas;

4. konstitucionalizmas – invairomentalizmas;

5. kintamumas – pastovumas;

6. subjektyvumas – objektyvumas;

7. proaktyvumas – reaktyvumas;

8. homeostazė – heterostazė;

9. pažinumas – nepažinumas.

1. A. Adler individualioji asmenybės teorija

A. Adler (1870 – 1937) buvo vienas iš psichodinaminės krypties asmenybės teorijų kūrėjas. Šios krypties atstovai teigia, kad yra sąveika tarp sąmonės ir pasąmonės, bet ypatingas dėmesys skiriamas pasąmonės įtakai. Psichodinamine kryptimi vadinama todėl, kad ji nagrinėja asmenybės raidą nuo gimimo iki tikėtino tapsmo brandžia asmenybe.

A. Adler buvo austrų gydytojas, psichiatras, Z. Freud bendradarbis, bet vėliau jų požiūriai išsiskyrė. Jis asmenybę apibrėžia taip: „Asmenybė – individas, kuris funkcionuoja kaip vientisa būtybė“ (Asmenybės psichologijos paskaitų medžiaga). A. Adler sukūrė individualiąją asmenybės teoriją, kuria stengėsi pabrėžti tai, jog žmogaus individualumą nulemia ir jį formuoja socialinis kontekstas. „Žmogus tampa individualus tik socialiniame kontekste“ (Z. Plužek „Pastoracinė psichologija“, 1996, p. 31). Pasak A. Adler asmenybės teorijos, žmogus turi įgimtą bendrystės jausmą, nes norėdamas įveikti savo gyvenimo vargus, žmogus turi išmokti bendradarbiauti su kitais žmonėmis, reikia dalyvauti visuomeniniame gyvenime tam, kad asmenybė tinkamai vystytųsi.

Skirtingai nei jo pirmtakas Z. Freud, A. Adler savo teorijoje teigia, jog žmogaus gyvenimą lemia tikslas. „Žmogus negali mąstyti, jausti, norėti, netgi sapnuoti, jei to nesąlygoja, nelemia, neriboja, nekreipia įsivaizduojamas tikslas“ (A. Adler, „Žmogaus pažinimas“, 2003, p. 21). A. Adler savo teorijoje pabrėžia menkavertiškumo jausmą, kuris nėra negatyvus dalykas. Šis jausmas skatina žmones siekti pranašumo prieš kitus, tobulumo. Menkavertiškumo jausmas kiekvienam žmogui yra individualus.

Labai svarbią vietą A. Adler teorijoje užima gyvenimo stilius. „Būdai, kuriais siekiama tobulumo, gyvenimui bėgant suformuoja konstruktyvių arba destruktyvių bruožų sistemą, vadinamą gyvenimo stiliumi“ (Z. Plužek „Pastoracinė psichologija“, 1996, p. 34). Sveiko gyvenimo stiliaus ypatybės: visuomeniškumas, džiaugsminga nuotaika, optimizmas, užuojauta kitiems žmonėm, saiko
jausmas.

2. A. H. Maslow asmenybės teorija

A. Maslow (1908 – 1970) yra vienas žymiausių humanistinės krypties asmenybės teorijų atstovų. Humanizmo teorijoje pabrėžiama asmenybės atsakomybė už savo poelgius. Humanistinės psichologijos atstovai siekė psichologijos dėmesį perkelti į sveikų žmonių tobulėjimo galimybes pabrėžiant asmens patirtį. Ši kryptis padėjo atnaujinti psichologijos domėjimąsi žmogaus savastimi.

A. Maslow buvo JAV psichologas. Jo teoriniai darbai turėjo didelė įtaką psichologams praktikams, kurie stengėsi padėti žmonėms pažinti ir atskleisti save. A. Maslow asmenybę apibrėžia taip: „Žmogus – tai vieninga, unikali ir organizuota visuma“ (A. Perminas, A. Goštautas, A. Endriulaitienė „Asmenybės sveikata: teorijų sąvadas“, p. 102).

A. Maslow motyvacijos teorijoje didelis dėmesys skiriamas poreikiams, kurie buvo suskirstyti į žemesniąsias ir aukštesniąsias kategorijas. Žemesnieji biologiniai poreikiai yra pagrindiniai ir patys stipriausi. Jei jie nepatenkinami, tai negali veikti aukštesnieji poreikiai. A. Maslow nuomone, savęs realizavimas atsiranda tada, kai pagrindiniai poreikiai yra iš dalies patenkinti.

A. Maslow pabrėžia, jog svarbiausia tirti sveikus, gyvenime kažko pasiekusius žmones, nes kitaip nesuprasi, koks žmogus yra sveikas, o koks ne. Nors A. Maslow tyrinėjo žmones, kurie gyvenime daug ko pasiekė, tačiau jis teigia, jog tobulų žmonių nėra, nes kiekvienas jų per savo gyvenimą patyrė silpnumo akimirkų.

3. Teorijų palyginimas pagal pagrindinius teorijų teiginius apie žmogaus prigimtį

3.1 Laisvė – determinizmas

A. Adler manymu, kiekvienas žmogus pats atranda savo gyvenimo tikslus ir susikuria gyvenimo stilių tiems tikslams pasiekti. Asmenybė suteikia kryptį savo vystymuisi. „Žmogus – tai unikalių motyvų, bruožų, interesų, vertybių sistema“ (A. Perminas, A. Goštautas, A. Endriulaitienė. „Asmenybės sveikata: teorijų sąvadas“, 2004, p. 36). Jis sugeba suvokti savo menkavertiškumą bei siekiamus tikslus. Žmogaus elgesys paklūsta jo paties vaikystėje susikurtiems gyvenimo tikslams.

Savo teorijoje A. Adler įrodinėja, kad noras pirmauti yra pagrindinis žmogaus noras. Pirmavimą jis suprato ne kaip garbę ar socialinį statusą, o kaip kažką labai artimą potencialių žmogaus galimybių vystymui ir realizavimui. A. Adler pastebėjo, kad silpni vienoje veiklos srityje žmonės dažnai jaučiasi nepilnaverčiai ir bando kompensuoti tuos trūkumus kita veikla, todėl žmogus yra laisvas ir nevaržomai gali pasirinkti savo gyvenimo stilių.

A. H. Maslow savo teorijoje teigia, kad motyvu gali tapti ir mūsų interesai, įsitikinimai, vertybės, gyvenimo tikslai. Kai kada veiklą skatinančių motyvų funkcijas gali atlikti ir emocijos, pavyzdžiui, aistra. Ši emocija daro žmogų aktyvų ir skatina jį atkakliai siekti tikslo. Mūsų veiklai įtaką daro noras elgtis pagal papročius, galvoti pagal visuotinai priimtą nuomonę. Kokio nors elgesio paskata gali būti susijusi ir su sekimų mada, noru pritapti prie kitų žmonių, prie savo grupės ir pan. tačiau daugiausia įtakos pasirinkimui daro individualus realybės suvokimas, o ne instinktai, bruožai ar pastiprinimai reguliuoja elgesį. Bruožai vystosi veikiami vidinių veiksnių, o ne dėl aplinkos veiksnių įtakos.

Taigi galima daryti išvadas, jog tiek A. Adler, tiek A. H. Maslow pripažino asmens pasirinkimo laisvę.

3.2 Racionalumas – iracionalumas

A. Adler teigia, kad žmogų valdo jo paties mąstymas, tačiau jo gyvenimą taip pat lemia ir vaikystėje susikurti tikslai. „Žmogus negali mąstyti, jausti, norėti, netgi sapnuoti, jei to nesąlygoja, nelemia, neriboja įsivaizduojamas tikslas“ (A. Adler, „Žmogaus pažinimas“, 2003, p. 21). Taigi visos mūsų mintys, jausmai, norai, poelgiai, sapnai ir psichopatologiniai fenomenai priklauso nuo šių tikslų.

A. Adler teigimu, individo elgesys priklauso ne nuo tiesioginių aplinkybių, o nuo to, kaip jas asmenybė interpretuoja. Iš pradžių suvokiamas daiktas ar reiškinys, po to jis vizualizuojamas ar priimamas kitais fiziologiškai determinuotais būdais, ir tik vėliau interpretuojamas, remiantis savo tikslais, lūkesčiais, emocijomis.

A. Maslow mano, kad individualus realybės suvokimas, o ne instinktai, bruožai ar pastiprinimai reguliuoja elgesį, be to, pati asmenybė yra aktyvi, planuojanti, kurianti, atsakanti už savo veiksmus ir orientuota į augimą bei tobulėjimą.

3.3 Holizmas – elementalizmas

A. Adler kiekvienam žmogui priskyrė būdingą didesnį ar mažesnį norą priklausyti bendruomenei, jaustis joje vertingu. Gyvenant tarp žmonių patiriamas menkavertiškumo jausmas, kurį papildo visuomenei naudingu arba nenaudingu būdu. Asmenybė yra nedaloma, todėl sąmonė ir pasąmonė veikia viena kryptimi – siekia išsaugoti savo vertės jausmą. Jei žmogaus privati logika atitinka sveiką protą, jis pasirinks tinkamus būdus įsilieti į bendruomenę. Tačiau dažnai žmonės nesąmoningai siekia netikrų tikslų ir įsisuka į neadekvatų menkavertiškumo ir pranašumo jausmų ratą.

Asmenybės vientisumas pasireiškia tuo, kad pasąmoningas tikslas lieka tas pats kaip budrumo būsenoje. Sąmonė ir pasąmonė nekovoja tarpusavyje, bet kartu ieško galimybių realybėje įgyvendinti asmeninę žmogaus fikciją per jo gyvenimo stilių.

A. Maslow savo teorijoje teigė,
jog „kiekvienas žmogus – tai vieninga, unikali ir organizuota visuma“ (A. Perminas, A. Goštautas, A. Endriulaitienė, „Asmenybės sveikata: teorijų sąvadas“, 2004, p. 106). Pasak jo, ta visuma yra daug daugiau nei atskirų dalių suma.

Taigi, galima daryti išvadas, jog tiek A. Adler, tiek A. Maslow savo teorijose pripažino individą kaip nedalomą vienetą.

3.4 Konstitucionalizmas – invaironmentalizmas

A. Adler teigia, kad žmogaus asmenybės vystymąsi lemia genetiniai ir aplinkiniai veiksniai. Jis daug plačiau kalba apie kūdikio, vėliau vaiko ir suaugusiojo laikyseną, kuri yra labai veikiama aplinkos įspūdžių. Todėl kiekvienas žmogus daug dėmesio skiria tik tam tikram gyvenimo, aplinkos, įvykio aspektui. Žmonių gyvenimo sąlygas lemia kosminiai ir socialiniai veiksniai. Bendrystės poreikis visada reguliavo žmonių santykius. Žmogus neįstengia pasipriešinti gamtai, jam reikia pagalbinių priemonių, kad galėtų egzistuoti ir išlikti. Kaip teigia A. Adler, augančio vaiko sieloje nubunda troškimas užaugti, prilygti kitiems ar net tapti stipresniam, pranokti aplinkinius, išsikovoti pripažinimą arba parodyti savo silpnumą. Vieni vaikai reikalauja pripažinimo, kaupia jėgas ir stengiasi jas panaudoti, o kitų elgesys labiau primena spekuliavimą silpnumu, silpnybių demonstravimą įvairiausiais būdais. Jų elgesys nusižiūrėtas iš aplinkos, kuri gali vaikui padaryti net priešiškumo įspūdį, t. y. jam pasaulis atrodys priešiškas. Tarp sunkumų yra kultūros trūkumai, pasireiškiantys ekonominėmis vaiko sąlygomis. Asmenybės vystymuisi didelę reikšmę turi ir auklėjimas. Jei vaiką lydi ypatinga šiluma, vaikas yra lepinamas ir jo švelnumo poreikis peržengia visas ribas, tai jis pernelyg prisiriša prie vieno ar keleto asmenų.

Pasak A. Adler asmenybės teorijos, įgimti sugebėjimai yra puolimas ir gynyba, kurie panaudojami tam tikromis aplinkybėmis. Tad psichikos gyvenimas tėra kompleksas puolimo ar gynybos priemonių, kuriomis reaguojama į aplinkos poveikį.

A. H. Maslow asmenybės teorija teigia, kad visi žmogaus poreikiai yra pagrįsti instinktais arba determinuotai paveldėti. Taigi, jis yra konstitualizmo pusėje. Tai sutampa su jo poreikių hierarchijos modeliu. Kadangi, šio modelio pagrindas yra fiziologiniai poreikiai, o jie yra įgimti, tai ir nulemia šio autoriaus poziciją. Tačiau, kalbėdamas apie įgimtų faktorių reikšmę žmogaus elgesiui A. H. Maslow siekia pabrėžti biologinį žmogaus bendrumą, o ne jų individualius skirtumus. Jis panaudojo terminą “instinktoidiniai”, nes norėjo pabrėžti biologinį ir genetinį poreikių, kurie būdingi visiems individams, pagrindą. Jis atmeta tai, kad žmogui yra būdingas gyvuliškas instinktas. Tačiau, kartu jis teigia, kad aukšto lygio poreikiai, kurie yra būdingi žmogui, gali būti pakeisti ar nugalėti, veikiant stiprioms aplinkos jėgoms.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1916 žodžiai iš 3589 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.