A maceinos įnašas į kultūrą
5 (100%) 1 vote

A maceinos įnašas į kultūrą

TURINYS

Įvadas

1. Asmenybės vingiai

2. A.Maceinos ir mokytojo S.Šalkauskio sąlyčio taškai……………

3. A.Maceinos filosofavimo pradžia………………………………….

4. Kultūra kaip vertybė

ĮVADAS

Antanas Maceina yra ir ilgą laiką dar bus vienas žymiausių Lietuvos filosofų, nugyvenęs gana turiningą kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą. Turime nemažai jo veikalų, praturtinusių lietuviškąjį filosofijos fondą. Tai pirmasis žmogus, filosofavęs tikrai lietuviškai, analizavęs lietuvių filosofijos perspektyvas ir ydas, kūręs lietuviškus filosofijos terminus. Pasak jo, lietuviškoji filosofija, tūpčiojo vietoje, nes per mažai kreipė dėmesio į savuosius diskusijų dalyvius, kurie vieninteliai galėjo skatinti gyvai mąstyti. Lietuviško filosofavimo pamoka šiam filosofui buvo pats gyvenimas, gana vingiuotas, įvairialypis, nepagailėjęs vargų, nelaimių, vienatvės jausmo. Antanas Maceina yra tęsėjas jo įkvėpėjų Stasio Šalkausko ir Ramūno Bytauto, pradėjusių lietuviškojo filosofavimo kelią.

Antanas Maceina aprėpė ir analizavo gana nemažai sričių – pedagogiką, filosofiją, kultūrą, religiją, dėjo tautiškumo pamatus. Ilgą laiką A.Maceinos veikalai Lietuvoje buvo mažai žinomi, plito tik nelegaliai, tačiau apie juos buvo daug rašoma. Jie veikė Lietuvos filosofų mąstyseną, ugdė filosofinę kultūrą.

Darbo tikslas – išanalizuoti svarbiausius A.Maceinos kūrybinius aspektus, plačiau aptariant vieną iš temų, kuriai jis skyrė bene daugiausia dėmesio – kultūrą.

ASMENYBĖS VINGIAI

Gyvenimas nėra toks

lygus kaip autostrada:

sėsk į auto ir trauk į norimą tikslą.

Gyvenimas yra duobėtas šunkelis,

kurio duobėse sudūžta

ir viltingiausi pažadai

/ A.Maceina /

Antanas Maceina ( 1908 – 1987 m. ) yra laikomas vienu iš žymiausių Lietuvos pedagogų, filosofų, kultūros tyrinėtojų. Kyla klausimas – kodėl jis laikomas tokiu reikšmingu tiek savo amžininkams, tiek ir mums. Pirmiausia todėl, kad jo kūryba gana produktyvi, be to jis „filosofavo lietuviškai“. O „filosofuoti lietuviškai“ tai reiškia per gimtosios lietuvių kalbos žodžius prisiliesti prie būties.

Jo kūrybinis ir asmeninis gyvenimo kelias gana panašus į ne vieno to meto inteligento kelią, tokių kaip S.Šalkauskio, Z.Ivinskio, J.Girniaus ir kitų žinomų to meto žmonių. Kilęs iš paprastos lietuviško kaimo šeimos, Antanas Maceina mokėsi kunigų seminarijoje, baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, tęsė studijas užsienyje – Gryburgo ir Miunsterio universitetuose dėstydamas rusų filosofiją ir rytų Europos istoriją, okupacijos metu buvo pasitraukęs į vakarus. Vėliau dėstytojavo Kauno universitete Teologijos ir Filosofijos katedroje.

Jo vaikystė buvo gana sunki, kadangi jis užaugo be motinos, kuri anksti mirė. Tai, koks skaudus įvykis buvo motinos netekimas vėliau galima pamatyti skaitant jo straipsnius, kuriuose jis analizuoja moters, motinos vaidmenį šeimoje ( analizuoja studijoje „Didžioji paslaptis, kuriai dėl okupacijos nelemta išvysti dienos šviesos ). Mokslo svarbą jis suprato gana anksti, dar būdamas paaugliu, kada bendraudavo su knygnešiais, gaudavęs iš jų slaptų lietuviškų knygelių.

Kadangi A.Maceinos šeima buvo gana religinga, todėl tokio auklėjimo pamatus gavo ir vaikai. Vėliau A.Maceina rašys, jog jo asmenybės kūrime labai didelę reikšmę turėjo tikėjimas, Dievo vardas.

Koks turiningas buvo šios asmenybės gyvenimas rodo gana nemažai šio žymaus žmogaus veikalų, žvelgiant tiek istoriniu, tiek ir pedagoginiu aspektu. Gana žinomi jo veikalai: “ Asmuo ir istorija”, “Jobo drama”, “Didieji dabarties klausimai”, “Filosofijos kilmė ir prasmė”, “Kaino prisikėlimas”, Kultūra ir žmogus”, “Kultūros filosofijos įvadas”, “Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra”, “Pirminės kultūros pagrindai”, ”Prometėjizmo persvara dabarties kultūroje” ir kt.

Maceinos kūrybai daug įtakos turėjo jo mokytojo Stasio Šalkauskio ( 1886 – 1941 m. ) kultūros filosofija, Ramūno Bytauto kūryba, taip pat žinomo rusų religinio egzistencializmo krypties atstovo Nikolajaus Berdiajevo darbai. Taigi vargu ar būtų teisinga analizuoti Antano Maceinos kūrybą, bei palikimą, neatsižvelgiant į Stasio Šalkauskio idėjas. Jau Stasys Šalkauskis susidūrė su lietuvių filosofinės kalbos skurdumu, pasigedę lietuviškų terminų, analizuodami vieną ar kitą filosofinį klausimą.

Antano Maceinos kūryba, idėjos analizuojamos ne vienoje monografijoje. Galima sakyti, jog dėmesio A.Maceinos kultūros problematikai,
bei filosofinėms idėjoms nestinga ir šiuolaikinių filosofų bei kritikų darbuose. A.Maceinos, bei jo mokytojo Stasio Šalkauskio mintys analizuojamos Sverdiolo knygoje “Kultūros filosofija Lietuvoje” taip pat filosofo Donskio knygoje “Moderniosios kultūros istorijos metmenys”, kurioje nemažai cituojamas A.Maceinos mintys.

Gana pozityviai A.Maceina įvertintas istoriko Zenono Ivinskio darbuose, kuris teigia, kad kultūros filosofija buvo pakankamai užmiršta, neištyrinėta, apie ją labai mažai buvo diskutuotina ( straipsnis „Lietuvių kultūros problemos“ )

Arvydas Šliogeris, kalbėdamas apie tarpukario Lietuvos atstovus bei tuo metu kuriamą filosofiją nepamiršta ir A.Maceinos, nors nemažai pateikia ir kritikos jo kūrybos atžvilgiu, sakydamas, jog „..tarpukario filosofai buvo ideologai, (…) praradę gyvastingumą.

A.Maceinos ir Stasio Šalkausko idėjos analizuojamos ir A. Jokubaičio straipsnyje „Lietuvių kultūros filosofijos potekstės“, kuris juos įvardija, kaip perdaug „metafiziškus filosofus“.

A.MACEINOS IR MOKYTOJO S.ŠALKAUSKO SĄLYČIO TAŠKAI

Stasys Šalkauskis – vienas iš Lietuvos filosofų, kultūrologų, paskutinysis Vytauto Didžiojo universiteto rektorius tarpukario Lietuvoje, parašęs gana nemažai veikalų, tokių kaip “Bažnyčia bei kultūra”, “Dviejų kultūrų takoskyroje”, “Kultūros filosofija”, “Lietuvių tauta ir jos ateitis”, Specialiosios kultūros filosofijos problemos” ir kt.

A.Maceinai būnant studentu, S.Šalkauskis gana greitai įžvelgė jo gabumus, dažnai juos girdamas, nukreipęs filosofine linkme. Nors pats A.Maceina vėliau rašys, kad niekas negali žmogaus kažkur nukreipti, jeigu pačiam tas dalykas bus svetimas , o juk filosofija nuo mažens A.Maceinai tapo sava.

Žinoma jau tada S.Šalkauskis galvojo apie savo pamainą filosofijos bei pedagogikos srityje. Nors A.Maceina ir netapo savo mokytojo visiškos misijos tęsėju, kadangi S.Šalkauskiui buvo svarbiausia tautinis auklėjimas, beto A.Maceina nebuvo toks tikrasis pedagogas, kokiu buvo jo mokytojas, nors ir teko nemažai dėstytojauti.

Tarp A.Maceinos ir S.Šalkauskio galime rasti gana daug panašumų, nors vėliau, kaip ir pas visus mokinius, tarp ir pas A.Maceina randame jo savitumo. A.Maceina kaip ir S.Šalkauskis ieškojo kultūros ontologinio statuso, istorijos prasmę suprato kaip žmogaus bendradarbiavimą su Dievu, keičiant prigimtąją tikrovę. Reikėtų pabrėžti, jog abu buvo abu buvo tautiškumo puoselėtojai, skleidėjai, domėjęsi tautinio auklėjimo veiksniai bei uždaviniai ugdymo procese.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1067 žodžiai iš 3455 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.