Ab ekranas finansines bukles ivertinimas
5 (100%) 1 vote

Ab ekranas finansines bukles ivertinimas

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

PREKYBOS EKONOMIKOS KATEDRA

AB “EKRANAS” 2000 METŲ FINANSINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

Kursinis darbas

Darbo vadovas: doc. V. Mackevičius

Darbo įteikimo data_______________

Registracijos Nr._________________

Darbas įvertintas_________________

Vilnius, 2001

Lukauskaitė S. Bachelor of Business Administration and Management Work/supervisor doc. V.Mackevičius ;Department of Business Administration, Faculty of Economic, Vilnius University. – Vilnius, 2001. – 35 p.

SUMMARY

The topicality of work:

In the conditions of market economy when the situation is changing constantly it is very important the company to be flexible and pay big attention to the expediency of its executed trade policy and to evaluate its further formation.

The goal of the work is to analyse the financial status of AB “Ekranas”, how it changes and analysed it.

The object of the work is AB “Ekaranas” and its financial condition.

The metods of research are the study of literature and data from company reports.

The results:

In this work is revealed the part of each element of financial status and its indexes, and analysed all main elements financial status.

TURINYS

SUMMARY…………………………………………………………………………………………………3

ĮVADAS 4

1. AB “EKRANAS” PRISTATYMAS 6

1.1 TRUMPA AB “EKRANAS” ISTORIJA 6

1.2 AB “EKRANAS” 2000 METAIS 8

2. AB “EKRANAS” VEIKLOS ANALIZĖ 11

2.1 BALANSO ANALIZĖ 11

2.1.1 HORIZONTALI BALANSO ANALIZĖ 11

2.1.2 VERTIKALI BALANSO ANALIZĖ 13

2.2 PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS ANALIZĖ 16

2.2.1 HORIZONTALIOJI PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS ANALIZĖ 16

2.2.2 VERTIKALI PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS ANALIZĖ 17

2.3 PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS ANALIZĖ 18

3. SANTYKINĖ ANALIZĖ 21

3.1 PELNINGUMO RODIKLIAI 22

3.2 VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIAI 28

3.3 LIKVIDUMO (MOKUMO) RODIKLIAI 31

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 33

LITERATŪROS SĄRAŠAS 35

PRIEDAI 36

ĮVADAS

Rinkos ekonomika sėkmingai funkcionuos, jeigu ji disponuos išsamia informacija. Svarbu, kad visuomenė turėtų nuolatinę, tikslią ir pigią informaciją apie visus įvykius. Tuomet ji galės daryti pagrįstus sprendimus, kokiems poreikiams galima paskirti tam tikrus išteklius.

Taigi, vienas rinkos ekonomikos uždavinių – aprūpinti suinteresuotus asmenis informacija, leidžiančia efektyviai naudoti ribotus išteklius ir tinkamai juos paskirstyti tam tikriems tikslams ir poreikiams. Šią informaciją mums suteikia įmonių finansinės ataskaitos. Tačiau jas turėti nepakanka, kiekvienas verslininkas turi mokėti jas skaityti. Skaityti – tai reiškia mokėti finansinėse ataskaitose esančius duomenis lyginti, grupuoti, sisteminti, apibendrinti, suprasti jų esmę. Finansinėse ataskaitose paskelbti rodikliai gyvi, kalbantys, išraiškingi. Jeigu moki su jais kalbėti, jie labai daug ką pasako ir nurodo. Tinkamai naudojantis finansinių ataskaitų rodikliais, galima padaryti objektyvias išvadas, priimti optimalius sprendimus, prognozuoti veiklos perspektyvas.

Įvairūs finansinių ataskaitų rodikliai priklausomai nuo jų turinio, struktūros ir apskaičiavimo metodikos analizuojami įvairiais būdais, parodančiais vieną ar kitą įmonės veiklos aspektą, ypatybę ar dėsningumą. Kadangi finansinių rodiklių analizės būdų yra gana daug, tai Vakarų literatūroje jie išskirti į 3 dideles grupes. Kai kurie autoriai juos vadina finansinės analizės rūšimis. Tai: horizontalioji, vertikalioji ir santykinė analizė.

Šio darbo tikslas yra išmokti skaityti bet kokios įmonės finansines ataskaitas ir jų dėka įvertinti bendrą įmonės finansinę būklę.

Finansinei būklei įvertinti šiame darbe bus naudojami tokie finansinės analizės būdai:

1. Horizontalioji ir vertikalioji analizė. Ji bus taikoma 1999 – 2000 m. įmonės balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitose užfiksuotai finansinei būklei įvertinti.

2. Santykinė (finansinių koeficientų) analizė. Ši analizė bus atliekama grupuojant rodiklius. Darbe bus pateikta tokių rodiklių grupių analizė:

a. pelningumo rodikliai;

b. veiklos efektyvumo rodikliai;

c. mokumo (likvidumo) rodikliai.

3. Detalizavimas ir apibendrinimas bei grafinis analizės rezultatų iliustravimas, ekonominių veiksnių bei procesų įmonėje visapusiškas atskleidimas.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti teorinius finansinės būklės analizavimo principus;

2. Išanalizuoti AB “Ekranas” finansinę būklę, atlikti jos analizę;

3. Pateikti ir aptarti galimus finansinės būklės gerinimo variantus.

Finansinei analizei atlikti pasirinkta visiems gerai žinoma, sėkmingai veikianti įmonė AB “Ekranas”. Darbe trumpai bus supažindinta su įmonės istorija, šiandieniniais pasiekimais. Išsamiai išanalizuota įmonės finansinė būklė.

1. AB “EKRANAS” PRISTATYMAS

1.1 TRUMPA AB “EKRANAS” ISTORIJA

Prieš keturis dešimtmečius 1962m. Panevėžio miesto pakraštyje iškilo EKRANO gamykla, didžiausia kineskopų gamintoja Baltijos šalyse.

1967 metais pradėta 61 cm įstrižainės juodai- baltų kineskopų, turėjusių didelę paklausą daugelyje Europos šalių, gamyba.

1978 metais pradėti gaminti tos pačios įstrižainės spalviniai kineskopai. Jie buvo gaminami iki 1990 metų.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išsiplėtė gaminamos produkcijos asortimentas. Pradėti gaminti du naujo modelio 37 cm ir 54 cm įstrižainės spalviniai kineskopai.

1994 metų balandį valstybinė įmonė buvo privatizuota ir perregistruota į akcinę bendrovę.

AB “Ekranas” intensyviai ieškojo naujų rinkų. Atsiradus vartotojams iš Vakarų Europos, Azijos ir Pietų Amerikos, smarkiai pasikeitė kompanijos rinkų struktūra. Asortimentą papildė naujas gaminys- 51 cm įstrižainės spalvinis kineskopas.

1995 metais bendrove susidomėjo užsienio investuotojai. 1996 metų pradžioje ji tapo užsienio kapitalo įmone.

2000 metais bendrovės eksportas į vakarų Europos šalis sudarė 4 procentus Lietuvos vakarų eksporto.

AB “Ekranas” verslo ir finansiniai partneriai yra žinomos pasaulio kompanijos: TECHNEGLAS, TOSHIBA, ABB, IMPHY, THEIS, SEPR, FESTO, SIEMENS, BONY, AMERITHERM, ACHESON, SYLVANIA, OMRON, tarptautinė finansų kompanija PRICE WATERHOUSE COOPERS, ARTHUR ANDERSEN ir daugelis kitų.

2000 metais spalio 24 dieną pagamintas 50- milijoninis kineskopas nuo pat jų gamybos pradžios.

Lapkričio viduryje tiek pat jų parduota vartotojams.

AB “Ekranas” tapo 2000 metų Lietuvos pramonininkų konfederacijos sėkmingiausiai dirbančia įmone. Lietuvos Nacionalinė Vertybinių popierių birža apdovanojo bendrovę diplomu už 2000 metais pasiektą didžiausią pažangą ir labiausiai pakilusią akcijų kainą biržinėje prekyboje.

AB “Ekranas” yra pirmoji kompanija Lietuvoje, kurioje įdiegta finansų valdymo ir apskaitos sistema SAP R/3.

Įmonėje dirba 3700 darbuotojų. Bendrovės vadovų grupės sėkmingai sprendžia gamybos proceso, valdymo, komercijos bei kitas problemas. Tai yra ilgalaikės darbuotojų ugdymo strategijos rezultatas.

1.2 AB “EKRANAS” 2000 METAIS

2000 metai AB “Ekranas” istorijoje bus įrašyti kaip vieni sėkmingiausių.

Nors dar ne taip seniai Europos rinkoje sklandė gandai apie tai, kad AB “Ekranas” išlikimo tikimybė nėra didelė.

Be to, 1999 metais buvo susidurta su antidempingo byla, kuri galėjo baigtis papildomų mokesčių bendrovės eksportuojamai į Europos Sąjungą (ES) produkcijai įvedimu. Atlikus išsamų tyrimą, ES pripažino, kad bendrovė niekada nepardavinėjo savo produkcijos dempingo kainomis, ir šią bylą nutraukė.

Šie epizodai yra tik keletas pavyzdžių, rodančių, kokius sunkumus įmonei teko įveikti, kad atsidurti ten, kur dabar yra.

Atkaklus kolektyvo darbas 1998-1999 metais siekiant tikslo davė gerų rezultatų. Paskutiniais praėjusio tūkstantmečio metais AB “Ekranas” uždirbo didžiausią per savo istoriją – 50,3 milijono litų pelną.

1 pav. AB “Ekranas” pelno dinamika 1996- 2000 metais

Nors metų pradžioje buvo nepalanki situacija Europos rinkoje, pardavimai išaugo net 57,1% ir sudarė 438,9 milijono litų (žr.2 pav.)

Tai didelis laimėjimas bendrovės istorijoje. Stipriai augant pardavimams Turkijoje – pagrindinėje bendrovės rinkoje, sėkmingai produkcija buvo parduodama ir kitose Europos šalyse, ypač Ispanijoje ir Lenkijoje.

Kelių praėjusių metų įdirbis atvers bendrovei ateities perspektyvas ir skatins siekti dar geresnių rezultatų.

2 pav. AB “Ekranas” pardavimai 1996- 2000m.

AB “Ekranas” produkcija pripažįstama vis platesnėse Vakarų Europos rinkose, o tai leidžia užsitikrinti pelningą augimą ateityje. Įdiegus kokybės programą, per kelerius pastaruosius metus reklamacijas iš vartotojų pavyko sumažinti iki 0,3- 0,5 %. Kokybės programa, pagrįsta tarptautinio standarto ISO 9001 procedūromis, leido suformuoti tvirtus technikos, technologijos bei organizacinio darbo pagrindus.

Vykdant kokybės programą investuota ir į technologijas, kurios atneš ekonominę naudą ateityje. Sėkmingai investuota 72 mln. Lt į stiklo komponentų gamybos modernizavimą ir kineskopų surinkimo procesus, kas užtikrino pagrindą tolesnei plėtrai.

Bendrovės ateitimi taip pat patikėjo tarptautinės ir vietinės finansų institucijos, įskaitant Tarptautinę finansų korporaciją, kuri finansavo bendrovės modernizavimą. Šių investicijų parama yra labai svarbi AB “Ekranas”, nes tai leidžia jai įsitvirtinti rinkoje kaip pasaulinio masto įmonei ir patikimam partneriui.

Puikūs praėjusių metų rezultatai buvo pasiekti bendradarbiaujant su garsiomis pasaulio firmomis technikos ir technologijos srityse. Per palyginti trumpą laiką bendrovė pasirašė dvi sutartis su Japonijos TOSHIBA kompanija, viena iš pasaulinių lyderių elektronikos srityje, taip pat pratęsė kontraktą su JAV TECHNEGLAS kompanija. Šie kontraktai padės toliau modernizuoti stiklo gamybą, didinti jos efektyvumą ir klientams bus pasiūlyta aukščiausios kokybės stiklo komponentai.

AB “Ekranas” pasiekimai 2000 – aisiais metais:

1. Bendrovės veiklos rezultatai (žr. 1 priedą):

• Pardavimai išaugo 57% ir buvo 439 mln.Lt;

• Veiklos pelnas išaugo iki 55,9 mln.Lt;

• Savininkų nuosavybės grąža išaugo iki 25%;

• Bendrovės rinkos kapitalizacija padidėjo daugiau nei du kartus.

2. Sustiprėjusi rinkos pozicija:

• Užimama Europos mažo ir vidutinio dydžio kineskopų rinkos dalis sudarė 12%;

• VESTEL ir BEKO (Turkija), DAEWOO (Lenkija) ir TECNIMAGEN (Ispanija) tapo bendrovės klientais;

• Produkcija parduodama daugiau nei dvidešimtyje šalių;

• Eksportas sudaro daugiau nei 88% visų
pardavimų.

3. Sukurtas tvirtas tolesnio augimo pagrindas:

• Pasirašyta techninio bendradarbiavimo sutartis bei licencijos sutartis su Japonijos kompanija TOSHIBA;

• Pratęsta pažangiųjų technologijų ir techninės pagalbos sutartis su TECHNEGLAS dėl tolesnio stiklo komponentų gamybos proceso modernizavimo;

• Į gamybos procesų modernizavimą ir naujų įrengimų įsigijimą buvo investuota 72 mln.Lt;

• Įdiegta finansų valdymo ir apskaitos sistema SAP R/3.

2. AB “EKRANAS” VEIKLOS ANALIZĖ

2.1 BALANSO ANALIZĖ

Informatyviausias analizės šaltinis yra įmonės ūkinės – finansinės veiklos balansas. Jo sudėtis sudaro galimybę lyginti aktyvo ir pasyvo skyrius bei straipsnius įvairiais pjūviais, skaičiuoti išvestinius rodiklius ir daryti išvadas bei apibendrinimus apie įmonės finansinę būklę.

Balanso analizės metu nagrinėjama balanso aktyvo ir pasyvo struktūra bei balanso skyrių pasikeitimas. Vakarų autoriai tokią balanso analizę vadina vertikaliąja ir horizontaliąja analize. Tai balanso rodiklių struktūros ir dinamikos analizė, kurios metu įvertinamos pagrindinės finansinės būklės kitimo tendencijos nepriklausomai nuo naudojamo mato vienneto (procento, indekso ar koeficiento).

2.1.1 HORIZONTALI BALANSO ANALIZĖ

Dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas vadinamas horizontaliąja analize. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių.

Horizontalioji balanso analizė pateikta 2 priede, 1 lentelė.

Iš horizontaliosios balanso analizės matyti, kad įmonės bendra turto suma per vienerius metus padidėjo 77778000 Lt arba 27,78%. Šiam turto padidėjimui įtaką per nagrinėjamus metus padarė tiek ilgalaikio, tiek ir trumpalaikio turto padidėjimas. Ilgalaikis turtas padidėjo 47168 tūkst.Lt arba 28,03%, o trumpalaikis – 30610 tūkst.Lt arba 27,41%.

Trumpalaikio ir ilgalaikio turto dinamika parodyta 3 paveikslėlyje.

Ilgalaikio turto sudėtyje labiausiai pakito nematerialus turtas – sumažėjo net 72,57% ir materialus turtas, išaugęs 30%. Kaip vėliau bus matyti iš vertikalios analizės, ilgalaikio turto kitimą labiausiai lėmė ne 72% sumažėjęs nematerialus turtas, bet materialus turtas, kuris sudaro net 97% viso ilgalaikio turto.

3 pav. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto santykis 1996– 2000 metais

Materialaus turto padidėjimą labiausiai lėmė pastatų ir įrangos bei mašinų vertės didėjimas, nes jie kartu sudaro 75% viso materialaus turto. Labiausiai materialaus turto sudėtyje pakito transporto priemonių vertė: nuo 413 tūkst. Lt iki 1055 tūkst. Lt, net 155%. Tačiau šio rodiklio kitimas labai mažai įtakojo viso materialaus turto kitimą, nes jo lyginamasis svoris bendroje materialaus turto sumoje yra tik 1,5%

Trumpalaikio turto didėjimą labiausiai įtakojo 17% padidėjusios per vienerius metus gautinos sumos bei 516% padidėję gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje.

Tokį didelį grynųjų pinigų sąskaitoje ir kasoje padidėjimą lėmė tai, kad įmonė įsipareigojo palaikyti įkeistų lėšų likutį Vilniaus banko atsiskaitomosiose sąskaitose ne mažesnį kaip 4000 tūkt. JAV dolerių vidutiniškai per mėnesį, apskaičiuojant kaip vidurkį per ketvirtį.

Per vienerius metus gautinų sumų padidėjimas rodo, kad įmonėje egzistuoja problemos dėl atsiskaitymų su pirkėjais ir klientais.

Horizontalioji savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje pastebimi tiek kapitalo ir rezervų, tiek ir mokėtinų sumų bei įsipareigojimų straipsnių pakitimai.

Kapitalo ir rezervų bei mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kitimo tendencijos nuo 1996 metų atvaizduotos 4 paveikslėlyje.

Kaip matyti iš 4 paveikslėlio, kapitalas ir rezervai padidėjo 28,6%, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai taip pat išaugo 26,39%. Kapitalo ir rezervų padidėjimą lėmė tik nepaskirstyto pelno pelno padidėjimas 286,33%. Kiti straipsniai liko nepakitę.

4 pav. Nuosavo ir skolinto kapitalo santykiai 1996- 2000 metais

Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dalyje didžiausią įtaką turėjo net 470,43% mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimas. Šių gi padidėjimą 100% nulėmė paskolų padidėjimas.

Toks didelis mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimas gali būti traktuojamas kaip neigiamas dalykas, tačiau norint daryti konkretesnes išvadas, reikia detaliau išnagrinėti šį straipsnį.

2.1.2 VERTIKALI BALANSO ANALIZĖ

Vertikaliosios analizės tikslas – kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti jį procentais. Atliekant vertikaliąją balanso analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra aktyvo arba pasyvo suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais.

Žinoti tam tikro proceso, reiškinio, operacijos struktūrą yra labai svarbu. Tokia informacija yra labai vertinga priimant sprendimus visuose veiklos valdymo lygiuose, visuose planavimo, projektavimo, prognozavimo, naujų gaminių kūrimo etapuose. Gerai atlikta vertikalioji rodiklių (lyginamųjų svorių) analizė parodo ne tik tam tikrų rodiklių vietą bendroje rodiklių sistemoje, bet ir apibūdina įmonės ūkinę – finansinę būklę.

Vertikali balanso analizė pateikta 2 priedo 2 lentelėje.

Atlikus vertikalią balanso analizę nustatyta įmonės balanso
pasyvo rodiklių struktūra, t.y. apibūdintos įmonės turto pagrindinių elementų dalys bendroje turto sudėtyje, taip pat ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų daliys balanso pasyve.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2167 žodžiai iš 7191 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.