Turinys
1. Įvadas…………………………………………………………………………………………………3
2. Akcinės bendrovės……………………………………………………………………………….4
3. Uždarosios akcinės bendrovės……………………………………………………………….7
4. Išvados……………………………………………………………………………………………….9
5. Literatūra…………………………………………………………………………………………..10
Įvadas
Nuo verslo organizavimo formos pasirinkimo priklauso tiek įmonės steigimo procesas ( jo trukmė ir lėšų sąnaudos ), tiek turimų finansinių, intelektinių bei darbo jėgos resursų panaudojimas. Nuo 2001 m. liepos 1 d. iš esmės pasikeitė pagrindiniai įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai: įsigaliojo naujas Akcinių bendrovių įstatymas bei naujas Civilinis kodeksas, kuriame ( Antrojoje Civilinio kodekso knygoje ) yra visiškai naujų bei kartais prieštaraujančių kitiems įstatymams normų, neįprastų sąvokų. Trumpi Lietuvoje galimų verslo organizavimo formų privalumų bei trūkumų aprašymai turėtų padėti būsimiems verslininkams išvengti galimų nusivylimų pasirinkus netinkamą verslo organizavimo formą.
LR įmonių įstatyme nurodomi tokie privatieji juridiniai asmenys, galintys veikti Lietuvos Respublikoje:
o Individualios ( personalinės ) įmonės;
o Tikrosios ūkinės bendrijos;
o Komanditinės ūkinės bendrijos;
o Akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės;
o Žemės ūkio bendrovės;
o Kooperatinės bendrovės ( kooperatyvai ).
Akcinės bendrovės
Efektyviausia įmonių organizavimo forma akcinės bendrovės. Pasaulyje daug žymių firmų yra organizuotos kaip Akcinės bendrovės ( pavyzdžiui IBM, „ Ford Motor Company “, „ Kraisler “ ir kitos ).
Akcinė bendrovė – ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurios įstatinis ( nuosavas ) kapitalas yra padalytas į dalis – akcijas ir jų veikla atskirta nuo savininkų veiklos.
Akcinį kapitalą sudaro kapitalo suma, kuri gaunama pardavus akcijas. Įsigiję akcijų, žmonės tampa bendrovės bendrasavininkais ir jie turi teisę dalyvauti akcinės bendrovės valdyme. Bendrovės akcinis kapitalas negali būti išdalytas akcininkams, nebent tik likviduojant bendrovę. Todėl atskiras akcininkas negali reikalauti iš bendrovės savo dalies, jis tik gali parduoti savo akcijas kitiems asmenims ir taip atgauti sumokėtą sumą.
Akcinės bendrovės akcijos gali būti platinamos viešai, jos įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 litų, akcininkų skaičius neribojamas. Akcininkais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys bei valstybė.
Akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir nustatyta tvarka patvirtinti bei įregistruoti atskiros akcinės bendrovės įstatai.
Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo.
Bendrovės įstatinis ( akcinis ) kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistųjų akcijų nominalią vertę ir atitinkamai pakeičiant įstatus.
Akcininkai turi teisę į likviduojamos įmonės turto dalį, kuri lieka, atsiskaičius su kreditoriais.
Akcininkai yra bendrovių nariai, kuriais tampama įstatymų nustatyta tvarka įsigijus šių bendrovių akcijų. Akcinių bendrovių steigimą reglamentuoja Akcinių bendrovių ir Investicinių akcinių bendrovių įstatymai. Už savo prievoles akcinė bendrovė atsako savo turtu, o akcininkų atsakomybė, įsigijus bendrovės akcijų, yra rizika prarasti už jas sumokėtus pinigus arba įneštą turtą.
Akcininkas turi teisę gauti atitinkamą pelno dalį dividendų pavidalu. Jeigu akcinė bendrovė patiria nuostolių arba nori reinvestuoti gautą pelną, tai gali priimti sprendimą iš viso nemokėti dividendų.
Steigiant AB būtina parengti bendrovės įstatus, tai yra teisinį dokumentą, kuriuo privaloma vadovautis savo veikloje. Įstatuose turi būti nurodyta:
o Bendrovės pavadinimas;
o Buveinė;
o Ūkinė veikla;
o Akcijų perdavimo tvarka;
o Įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, jų nominali vertė;
o Apmokėjimo už akcijas tvarka, valdymo organų formavimas ir jų kompetencija;
o Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo ir balsavimo tvarka;
o Pelno paskirstymo taisyklės;
o Bendrovės reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.
Bendrovė yra motininė, jei kitoje bendrovėje, kuri yra dukterinė, ji tiesiogiai arba netiesiogiai turi balsų daugumą ir gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei.
Parengus įstatus reikia:
o Pasirašyti įstatinį kapitalą ( akcijas );
o Sušaukti steigiamąjį akcininkų susirinkimą;
o Įregistruoti bendrovę ir jos įstatus Registrų centre.
AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba.
Akcininkai turi turtines ir neturtines teises. Svarbiausios turtinės teisės:
o Gauti
bendrovės pelno dalį ( dividendus );
o Gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
o Nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;
o Pirmumo teisė įsigyti bendrovės naujai išleidžiamų akcijų, jei įstatymas nenumato kitaip;
o Palikti akcijas testamentu;
o Parduoti arba perduoti akcijas kitiems asmenims.
Neturtinės akcininkų teisės:
o Dalyvauti akcininkų susirinkimuose su sprendžiamojo balso teise;
o Gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą;
o Apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos nutarimus.
Akcinių bendrovių privalumai:
o Ribota turtinė atsakomybė;