Abonementinė prieiga
5 (100%) 1 vote

Abonementinė prieiga

ABONENTINĖ PRIEIGA

Prieigos ir perdavimo sistemų sąsajos

Abonentinė prieiga tinklo operatoriui turi labai didelę reikšmę, kadangi į abonentinę prieigą investuojama apie 70%, telekomunikacijų išlaidų. Paprasčiausiu atveju iki abonentų paklojamas varinių porų kabelis. iš kurio kiekvienas abonentas gauna individualią abonentinę liniją. Naudojant optinį kabelį (FTTL), galima gauti didelį pluoštą kanalų arba įrengti plačiajuostį traktą. Tuo atveju abonentų prijungimo sistemoje brangiausiai kainuoja paskutiniai metrai iki abonento. Dažnai šioje atkarpoje gali būti pasirenkama radijo prieiga (WLL). ADSL technika perduoda siaurajuostį telefono ryšio signalą. taip pat suteikia plačiajuostį traktą, kuris tinka kabelinei televizijai, kompiuteriniam tinklui ar didelės spartos prieigai prie interneto tinklo.

V5.1 sąsaja

ETSI standartizuotos V sąsajos skirtos abonentinei įrangai prijungti per pirminės spartos prieigą. Pasirinkus V5.1 sąsają galimi atskirų abonentų prijungimai 2,048 Mbit/s traktu prie ATS nenaudojant koncentracijos.

Abonentų pusėje prie V5.1 sąsajos prijungiama 30 abonentinių linijų (analoginių ar skaitmeninių), 2,048 Mbit/s duomenų srautui perduoti reikia tik dviejų varinių laidų arba optinio kabelio.

Individualios abonentinės linijos iki ATS, įjungtos per V5.1 sasają be koncentracijos, naudojasi kiekvienai priskirtu fiksuotu laikiniu 2,048 Mbit/s spartos trakto kanalu.

Analoginio prijungimo atveju kiekvienam abonentui priskiriamas vienas laikinis kanalas, o ISDN abonentui – du kanalai. Tokiu būdu V5.1 sąsaja realizuoja fizinį 30 – ties individualių abonentinių linijų įjungimą į ATS per 2,048 Mbit/s ,spartos traktą. ATS pusėje 2,048 Mbit/s perdavimo trakto laikiniai kanalai demultipleksuojami ir atskiromis fizinėmis grandimis patenka į ATS komutacinius įrenginius.

Kalbos ir signalizacijos informacija iš analoginių abonentų linijų perduodama skaitmeniniu būdu per 2,048 Mbit/s traktą. Abonentų galinių įrenginių maitinimas turi būti realizuotas abonentinių linijų prijungimo vietoje multiplekseryje, nes per perdavimo sistemą, o juo labiau per optinį kabelį, pastoviosios maitinimui skirtos srovės perduoti negalima.

Signalizacija iš analoginių abonentinių įrenginių perduodama pastoviosios ar kintamosios srovės signalais. Ši abonentinė signalizacija prieigoje (multiplekseryje) keičiama į skaitmeninės signalizacijos pranešimus, perduodamus 2,048 Mbit/s traktu.

V5.2sąsaja

V5.2 sąsaja leidžia panaudoti abonentų apkrovos koncentraciją. Tai reiškia, kad panaudojus 30 kanalų pirminę sąsają prijungiama daugiau nei 30 abonentinių. Tarp multiplekserio ir komutacinės stoties V5.2 sąsajos atveju gali būti įrengtos kelios pirminės spartos sistemos. Prie V5.2 sąsajos prijungiama daugiau vartotojų nei pirminės spartos sistemoje yra laikinių kalbos kanalų. Tokią sąsają sudaro ne tik perdavimo traktas, bet ir apkrovos koncentracijai skirti įrenginiai, užtikrinantys nesiblokuojančią prieigą prie kanalų

V.5.2 sąsaja, leidžia prijungti iki 480 vartotojų (480 paprastų telefono linijų, 240 ISDN bazinės spartos linijų arba 16 ISDN pirminės spartos linijų) per prieigos tinklą prie vietinės ATS V.5.2 sąsaja atlieka abonentų apkrovos koncentraciją, ir kanalų skaičius, reikalingas prieigoje, paprastai žymiai mažesnis už abonentų skaičių.

Abonentinės prieigos optinio ryšio linijos

Abonentinės optinės prieigos (FITL) atveju komutacinės stoties pusėje įrengiama OLT optinės linijos baigtis. Jos paskirtis – pakeisti elektrinius signalus optiniais, ir atvirkščiai, ir sujungimams priskirti kalbos kanalus tarp komutacinės stoties ir OLT. OLT suderina signalizaciją. Abonentų pusėje optinė linija baigiasi – optinio tinklo įrenginiu. abonentinės linijos optinė atkarpa gali būti paskirstyta per pasyvinius ar aktyvinius OLD – optinių linijų atšakotuvus

Pasirinkus optinę abonentinių linijų prieigą galimi trys variantai:

• optinis kabelis į namus (FTTH). Optinis kabelis atvedamas iki abonento buto. Šis variantas labai racionalus

• optinis kabelis į pastatą (FTTB). Šiuo atveju optinis kabelis paklojamas iki abonentų pastato, kuriame yra tam tikras abonentų skaičius. Šis variantas ypač tinka dideliems pastatams, turintiems daug vartotojų. Sumažėja prijungimo išlaidos.

• optinis kabelis į spintą (FTTC). paklojamas iki spintos. FTTC technologija leidžia natūraliai išplėsti abonentinį tinklą. Multiplekseriai įrengiami gatvių spintose. Optiniai kabeliai pagal šią technologiją sujungia skirstomąsias spintas ir ATS tarpusavyje.

Plačiajuostės skaitmeninės abonentinės linijos

Skirta perduoti plačios dažnių juostos informaciją abonentams per įprastas varines telefono linijas. Kadangi vartotojas yra arti telefono tinklo ATS, kuri teikia DSL– skaitmeninės abonentinės linijos – paslaugas, tinklo operatorius gali perduoti abonentui iki 8,448 Mbit/s spartos duomenis, pateikdamas vaizdo, garso ir kitas plačiajuostes paslaugas. Tradicinės telefono paslaugos teikiami ATS per vytos kabelio poros varinę abonentinę liniją, sudarant vartotojui balso arba duomenų perdavimo kanalus. duomenims perduoti naudojami modemai.

Bazinės spartos ISDN abonentinė linija įgalina perdavimo spartą iki 128 kbit/s.

DSL technologijos nereikalauja skaitmeninius duomenis keisti į analoginę formą, ir
atvirkščiai. Skaitmeniniai duomenys į vartotojo kompiuterį perduodami tiesiogiai kaip skaitmeniniai, ir tai leidžia telefono kompanijai naudoti gerokai platesnę dažnių juostą. Be to.jei vartotojui būtina, tai signalas gali būti atskiriamas taip, kad dalis dažnių juostos naudojama analoginiam signalui perduoti, o kita dalis – duomenims. Tada abonentas gali viena DSL linija vienu metu naudotis telefono ir duomenų perdavimo paslaugomis.

Duomenų perdavimas modemu

Perduodant duomenis analoginėmis ir skaitmeninėmis linijomis, naudojami modemai. Jų pagrindine paskirtis – diskrečiuosius kompiuterio signalus paversti tolydžiaisiais ir persiųsti juos telefono linija, po to gautus tolydžiuosius signalus paversti diskrečiaisiais ir grąžinti kompiuteriui. Diskrečiųjų signalų vertimas tolydžiaisiais vadinamas moduliavimu. Atvirkščias procesas – demoduliavimas. Modemai būna vidiniai – tai pačiame kompiuteryje esančios plokštės, o išoriniai – atskiri įrenginiai, jungiami prie kompiuterio ryšio linija. Modemas jungiamas per nuoseklią sąsają arba USB jungtį. Jis atlieka klaidų korekciją ir suspaudimą pagal naudojamą standartą.

Duomenims perduoti šiomis linijomis galioja keletas standartų: 1)V.34 – duplekso perdavimas 28,8 Kbit/s greičiu; 2)V.34+ – duplekso perdavimas 33,6 Kbit/s. greičiu;

3)V.90 – duplekso asimetrinis perdavimas perduoda 33,6 Kbit/s. greičiu, o priima 56 Kbit/s. greičiu. V.90 standartas taikomas tik skaitmeninėms telefono linijoms, o dirbant su analogiškomis palaikomas V.34+ standartas.

DSL moduliacijos technologijos

DSL yra nauja modemo technologija, kuri gali vieną porą varinių telefono laidų paversti trijų kanalų duomenų perdavimo sistema: balso perdavimo, priėmimo (downstream) bei siuntimo (upstream). Šimtai milijonų gyventojų ir įstaigų visame pasaulyje naudojasi varinėmis telefoninėmis linijomis, todėl Interneto ryšys, paremtas DSL technologija, yra pigus ir daugeliui prieinamas.

Labiausiai paplitusios dvi DSL paslaugos rūšys: asimetrinis DSL (ADSL), optimizuotas greitam naršymui Internete. Simetrinis DSL (SDSL) skirtas tarnybinių stočių bei svetainių palaikymui, kolektyvinio darbo priemonių diegimui ir naudojimui.

Naudojant DSL technologiją, vienas kanalas perduoda balso signalus, todėl vienu metu galima ir naudotis telefonu, ir jungtis prie Interneto. Antruoju kanalu duomenų srautas priimamas iki 8 Mbit/s greičiu, o trečiuoju kanalu išsiunčiamas iki 768 Kbit/s greičiu. DSL modemas yra visuomet įjungtas ir prijungtas, kaip ir jūsų telefonas, todėl vartotojui nereikia niekur skambinti, norint prisijungti prie Interneto.

Simetrine – vienodas duomenu srautas issiunciant ir parsiuncianr duomenis.

Asimetrine – kai greiciau parsisiuncia negu issisiuncia.

Kokia DSL sparta?

svyruoja nuo 256 kbit/s iki 8 Mbit/s. priklauso atstumo tarp vartotojo DSL modemo ir paslaugų tiekėjo DSL stoties, varinio telefono laido ilgio bei skersmens, ir ar vartotojo telefono linijoje yra atšakos.

Kaip veikia DSL?

Dažnių skirstytuvas, prijungtas prie telefono linijos, paskirsto balso ir duomenų perdavimą skirtingais dažniais. Skaitmeninė informacija keliauja ne garso dažniais (iki 4KHz) jūsų telefono linija. Skaitmeninių duomenų perdavimui naudojamas dažnių ruožas nuo 20KHz iki 1MHz, todėl balso ir duomenų signalai gali būti perduodami lygiagrečiai, netrukdydami vieni kitiems. DSL technologija paremta patobulintais algoritmais, kurie suspaudžia duomenis ir perduoda juos pora susuktų telefono laidų. Tokiu būdu, lyginant su analoginiais duomenų perdavimo būdais, pasiekiamas iki 25 kartų didesnis greitis.

Kuo DSL skiriasi nuo paprasto modemo?

Analoginiai modemai duomenis siunčia ir perduoda įprastinėmis telefono linijomis ir jų sparta paprastai svyruoja nuo 28,8 kbit/s iki 56 kbit/s. DSL modemai pasiekia iki 1.5Mbit/s greitį.

DSL modemas yra visuomet įjungtas ir prijungtas, kaip ir jūsų telefonas. Jums nereikia gaišti laiko skambinant ir jungiantis prie Interneto paslaugų tiekėjo.

Kokios įrangos reikia DSL prieigai?

DSL galutinis vartotojas turi turėti DSL modemą, tinklo plokštę su Ethernet jungtimi ir asmeninį kompiuterį. DSL modemas turi būti suderinamas su jūsų paslaugos teikėjo įranga.

DSL linijos ilgis be regeneratorių siekia iki 5,5 km. Didėjant perdavimo spartai, linija trumpėja DSL ilgis labai priklauso ir nuo kabelio tipo bei kabelio gyslos diametro. Naudojant optinio ryšio linijas abonentiniame tinkle, DSL linija gali siekti iki 100 km.

DSL linijų tipai

Labiausiai paplites: ADSL ir SDSL.

ADSL – asimetrinė skaitmeninė abonentinė linija, kuri labai populiari tarp individualių ir verslo vartotojų. Ji vadinama asimetrine, kadangi didesnioji dviejų krypčių arba dupleksinės dažnių juostos pločio dalis skirta krypčiai iš tinklo vartotojo link (žemyn), o tik nedidelė juostos pločio dalis naudojama perduoti vartojo informacijai arba sąveikos signalams į tinklą (aukštyn). Naudojama Intemet, video, nutolusių LAN paslaugoms realizuoti

Panaudojant ADSL per paprastą kabelio varinę porą perduodamas balso kanalas 0,3-3,4 kHz ir didelės spartos informaciją aukštyn juostoje nuo 64 kbit/s, o žemyn – nuo 500 kbit/s iki 8 Mbit/s ADSL – asimetrinė skaitmeninė abonento linijos technologija leidžia perduoti sukta kabelio laidų pora kryptimi tinklas – abonentas nuo 1,5 iki 8 Mbit/s spartos informaciją, o atgaline
– nuo 16 iki 640 kbit/s sparta;

ADSL linijos struktūra a) įprasta telefono linija b) pilnai skaitmeninė

Varinių fizinių abonentų linijų praleidžiamosios galios padidinimas pastaruoju metu realizuojamas šiomis skaitmeninių linijų technologijomis:

HDSL – didelės spartos skaitmeninė abonento linijos technologija užtikrina dviem arba trimis suktomis laidų poromis perduoti 2 Mbit/s atstumais iki 10 km, Tl/El paslaugos tarp telefono kompanijos ir vartotojo arba WAN, LAN serverio

SDSL – vienos linijos skaitmeninė abonento linija perduodanti duomenis 1.544 arba 2,048Mbit/s spartos viena kabelio sukta pora. Plačiai naudojama ISDN tinkle pirminės spartos prieigai. Paskirtis ta pati kaip ir HDSL, bet naudoja tik vieną vytą varinę kabelio porą

VDSL (ateityje) – labai didelės spartos skaitmeninė abonento linija perduoda duomenis nuo 13 Mbit/s iki 52 Mbit/s sparta. Ji skirta perduoti duomenims optiniu kabeliu

RADSL – adaptyviosios spartos skaitmeninė abonento linija automatiškai pasirenka duomenų perdavimo spartą priklausomai nuo perdavimo sąlygų abonentinėje linijoje (fiziniai, elektriniai linijos parametrai, triukšmai ir t.t.). Paskirtis analogiška ADSL

IDSL- Skaitmeninė abonentinė linija ISDN, perduoda duomenis 128 kbit/s abiem kryptimis, atstumu iki 6 km per varine pora, pritaikymas ISDN BRl paslaugoms realizuoti.

CDSL – Vartotojo DSL, 1 Mbit/s

<1 Mbit/s, Iki 6 km per varinę porą, Mažo verslo paslaugoms. Pas vartotoją nereikalingas atšakotuvas.

DSL Lite

/G-Lite – ADSL be atšakotuvo, l,544-6Mbit/s Mbit/s priklausomai nuo vartotojui teikiamų paslaugų 128-384kbit/s, Iki 6 km per varinę porą, Naudoja ADSL standartą. Paaukoja dalį spartos, kad nereikėtų įrengt. Atšakotuvo vartotojo namuose.

UDSL – Universalioji asimetrinė DSL, 1,5 Mbit/s

512kbit/s, Iki 6 km per 1 varinę kabelio porą, Lygiagretus balso ir duomenų paslaugų perdavimas. Pas vartotoją nereikalingi atšakotuvai, tinklo baigtis.

ISDN prieigos „vartotojas – tinklas“

Tai skaitmeninių telefoninių ryšių sistema, kuri perduoda duomenis naudojant jungimo būdą ,,taškas – taškas“. Vartotojo sąsaja sudaryta iš 3-jų rūšių kanalų:

a) B – perdavimo greitis 64 Kbit/sek.;

b) D – perdavimo greitis 16 arba 64 Kbit/sek.;

c) H – H kanalai numato būdą, kaip sujungti B kanalus.

Norint naudotis ISDN, reikia specialių adapterių, dar netiksliai vadinamų ISDN modemais, ir ISDN maršrutizatoriaus.

Plačiausiai naudojami du prieigų „vartotojas – tinklas“ tipai.

• bazinės spartos prieiga (BRA);

• pirminės spartos prieiga (PRA).

Abonentams identifikuoti pagal CCITT (Tarptautinis telegrafų ir telefonų patariamasis komitetas) rekomenduojamas E164 standartas, kuris nurodo ISDN adreso numerį, prisijungimo vietą tinkle. Paprastai numeris sudarytas iš 15.

ISDN linija galima perduoti vaizdą, rengti videokonferencijas.

ISDN paslaugos: duomenų perdavimas, vaizdo perdavimas, kalbos ir garso perdavimas, didelio greičio ir aukštos kokybės faksimilės perdavimas, pašto dėžutės funkcijos tekstui ir grafinei informacijai perduoti, pranešimų saugojimas, perspėjimas, t. y. parodoma skambinusiojo adresas bei signalo tipas.

Bazinės spartos prieiga (BRA)

naudojama, esant nedidelės informacijos perdavimo spartos poreikiui. Joje numatytas vienas signalizacijos kanalas D (16 kbit/s) ir du ryšio kanalai B (64 kbit/s) ši liniją žymima 2B+D, gali būti ir B+D arba tik D kai vartotojas tik perduoda duomenis Bazinės spartos abonentinė linija leidžia prie jos prijungti iki aštuonių ISDN galinių įrenginių, naudojant tinklo baigtį NT1, iš kurių 2 galima naudoti vienu metu.

Bazinės spartos ISDN prieiga gali būti įjungta magistrale arba tiesioginiu „taškas – taškas“ budu. ISDN tinkle BRA gali turėti dvi jungimo konfigūracijas: 1)daugelio įrenginių prieigą 2) vieno įrenginio prieigą.

Daugelio įrenginių prieigos atveju galima prijungti iki 8 galinių abonento įrenginių į vieną BRA prieigos ISDN liniją.

Vieno įrenginio prieigos atveju prie NT prijungiama ISDN PBX. Daugelio įrenginių prieigoje gali būti naudojamos dvi įrenginių jungimo prie pasyviosios magistralės konfigūracijos:

• trumpoji pasyvioji magistralė

• nuotolinė pasyvioji magistralė

Trumposios pasyviosios magistralės atveju aštuoni ISDN terminalai TEl tiesiogiai arba ne ISDN terminalai TE2 per atitinkamus suderintuvus TA gali būti prijungti bet kurioje kabelio vietoje atstumu iki 200m.

Nuotolinės pasyviosios magistralės atveju gali būti jungiami iki 4 ISDN ar ne ISDN galinių įrenginių, išdės) magistralės gale ir nutolusių tarpusavyje ne daugiau kaip 50m. Bendras pasyviosios magistralės ilgis gali siekti iki 500m

Pirminės spartos prieiga – spartusis rysys

Jeigu reikia prie ISDN prijungti daug įvairių galinių įrenginių arba net visą telekomunikacijų infrastruktūrą (pvz., daugelio darbo vietų ESM sistemą arba PBX), tai ISDN bazinės spartos prieigos, turinčios 2B+D kanalus, nepakanka, kad būtų patenkinti vartotojų reikalavimai.

Abonentų radijo prieigos sistemos

Radijo ryšio linijų naudojimas leidžia greitai ir operatyviai sudaryti konkurenciją jau veikiančiam telefono tinklui. Radijo ryšio prieiga gali būti ir kaip alternatyva kabelinėms linijoms. prijungiant nutolusius abonentus ar jų grupes.

Kalnuotose vietovėse, taip pat pavienius toliau nuo telefono stoties esančius abonentus
tikslinga (jungti į automatines telefono stotis, pasitelkus radijo abonentines linijas. Radijo abonentinių linijų statyba bei eksploatacija daug pigesnė negu laidinio ryšio, taip pat trumpas šių linijų įvedimo į eksploataciją laikotarpis. Radijo abonentinių linijų trūkumas, esant dideliam abonentų skaičiui bazinės stoties zonoje, – plati dažnių juosta radijo ryšio kanalams sudaryti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2285 žodžiai iš 7422 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.