Administracine prievarta
5 (100%) 1 vote

Administracine prievarta

1 tema. ADMINISTRACINĖ PRIEVARTA IR JOS POVEIKIO PRIEMONĖS

Adm. Prievartos sudedamoji dalis yra administracinė atsakomybė. Adm. Prievarta- tai V.prievartos rūšis, kurią sudaro įstatymų nustatyta sistema teisinių poveikio priemonių, skirtų saugoti visuomeninius santykius,t.y. visas adm. Priemones nustato tik įstatymas.

Adm. Prievartą taiko: 1)valdymo institucijos, 2)pareigūnai,3)teismas nustatyta įstatymo tvarka. Valdymo sferos reguliavimui ir valdymo priemonių įgyvendinimo užtikrinimui yra nustatytos ir įv. Adm. Teisinės poveikio priemonės. Pagal jų pobūdį ir tiesioginę tikslinę paskirtį, taikymo pagrindus adm.prievartos priemonės skiriamos į: 1)adm.prevencines, 2)adm.kardomąsias,3) adm.nuobaudas arba adm.atsakomybės priemones. Adm. Prievartos ypatybė – priemonės g.b. taikomos ir tais atvejais kai pažeidimas nepadarytas, ar negatyvus reiškinys neįvykęs, bet būtina jas taikyti, kad būtų pažeidimui užkirstas kelias. Taikant šias priemones subjektui daromas moralinis fizinis psichinis, materialinis poveikis, subjektas priverčiamas paklusti atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti, o kaltas – nubaudžiamas.

Prevencinės priemonės taikomos esant ypatingom aplinkybėm, kai to reikalauja kovos su nusikalstamumu stiprinimas, kova su žalingom pasekmėm. Jos naudojamos ir kai subjekto elgesy nėra kaltės, t.y.,kai dar nėra padarytas teisės pažeidimas, bet būtina užkirsti kelią jo atsiradimui. Tai priemonės:

1. skirtos kovoti su teisės pažeidimais: dokumentų tikrinimas; oficialus asmenų įspėjimas dėl antivisuomeninio elgesio; tam tikrų teisių apribojimas(kurį gali taikyti tik teismas):draudimas išeiti iš namų, lankytis tam tikrose vietose, naudotis motorizuota priemone, registruotis policijoje. Pareigūnai turi teisę tikrinti ar laikomasi šių apribojimų.

2. naudojamos tam, kad užkirsti kelią kitoms žalingoms pasekmėms: priverstinis gydymas nuo užkrečiamų ligų(?); kova su stichinėmis nelaimėmis, epidemijomis; polic. Pareigūno teisė pasinaudoti transporto priemonėm, įst. numatytais atvejais; kelio dangos, tiltų saugojimas. Jos naudojamos ne paprastomis aplinkybėmis, o tam, kad būtų išvengta pažeidimo.

Kardomosios priemonės numatytos tik įstatymo ir taikomos tik įstatymų nustatyta tvarka. Taikymo pagrindas yra būtent teisės pažeidimas.taikomos siekiant:

– nutraukti teisės pažeidimą bei jo žalingas pasekmes;

– užkirsti kelią kitokiam pavojingam reiškiniui ar jo pasekmėm:

– potvynis, gaisras; išaiškinti teisės pažeidėją ir pažeidimo padarymo aplinkybes;

– užtikrinti kad teisės pažeidėjas būtų patrauktas adm. atsakomybėn.

Pagal tikslinę paskirtį skiriamos:

1) kardomosios priemonės procesinės- nustatytos ATPK – t.y. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės: 1) asmens pristatymas;2) asmens adm. sulaikymas; 3)asmens ir jo daiktų apžiūra; 3) dokumentų paėmimas; 4)neblaivaus vairuotojo nušalinimas nuo vairavimo; 5) draudimas naudoti tech. netvarkingas transporto priemones; 6) patalpų uždarymas,veiklos nutraukimas.

2) specialios priemonės: įgaliotų pareigūnų fizinio poveikio priemonės ir kt.

Administracinės atsakomybės priemonės: taikomos asmenims padariusiems teisės pažeidimą, tikslu nubausti bei įspėti kitus: 1) įspėjimas, 2) piniginė bauda; 3) spec. teisių atėmimas ir kt.

2 Tema. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ, SAVARANKIŠKA ATSAKOMYBĖS RŪŠIS, SĄVOKA

2.1. Administracinės atsakomybės sąvoka ir ypatumai.

Administracinė atsakomybė – savarankiška teisinės atsakomybės rūšis. Tai sudėtingas reiškinys, nes susijęs su prievarta. Esmė: V. prievartos naudojimas teisės nustatytiems visuomeniniams santykiams saugoti ir ginti teisės reikalavimus, užtikrinti įstatymų nustatytą elgesį, užkirsti kelią teisės pažeidimams. Adm. atsakomybė taikoma už padarytą adm. teisės pažeidimą, kuris yra juridinis faktas. Tai santykis tarp teisės pažeidėjo ir V. ar jos įgalioto organo pareigūno, kuris privalo reaguoti dėl teisei priešingų veiksmų. Santykio dalyvių pozicija: V ar jos įgaliotos institucijos pareigūnas reaguoja dėl padaryto pažeidimo, pažeidėją traukdamas atsakomybėn, smerkdamas priešingą teisei elgesį ir skirdamas poveikio priemonę. Iš kitos pusės – pažeidėjas turi atsakyti už pažeidimą, t.y.,atlikti nuobaudą. Kiekviena nuobauda turi tam tikrą moralinio, fizinio, materialinio pobūdžio poveikį. Taikant nuobaudą pažeidėjas patiria neigiamas pasekmes:1) laivės apribojimas (areštas); 2) nuosavybės laisvės apribojimas (turto konf.,bauda); 3) spec. teisės apribojimas. Kiekviena nuobauda daro moralinį psichinį poveikį pažeidėjui.

Atsakomybės atsiradimo momentas (2 skirtingos nuomonės):1) nuo pažeidimo padarymo momento (+); 2) nuo to momento, kai pažeidėjas pripažįstamas kaltu,t.y., nuo įsiteisėjimo.

Įstatymai nustato atsakomybės pagrindus ATPK 1str.: LR įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždaviniai: -saugoti Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teises bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatytą valdymo tvarką, valstybinę ir viešąją tvarką,- stiprinti teisėtumą,- užkirsti kelią teisės pažeidimams, -auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos
Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei.

ATPK 5 str.: Savivaldybių tarybos ir valdybos turi teisę priimti -sprendimus kovos su stichinėmis nelaimėmis klausimais, numatančius administracinę atsakomybę už jų pažeidimą, -sprendimus kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis, gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo klausimais, už kurių pažeidimą atsakomybę nustato šio kodekso straipsniai. -Savivaldybių tarybos tvirtina taisykles, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė pagal šio kodekso straipsniai. Atsakomybė pagal tai gali būti:- įspėjimas, – bauda.

Niekam negali būti taikoma atsakomybė kitaip nei įstatymų nustatyta tvarka. Procesas vykdomas laikantis teisėtumo principo, t.y., tik savo kompetencijos ribose ir pagal įstatymą. Aukštesnės institucijos kontroliuoja laikymąsi – tai sudaro galimybę apskųsti poveikio priemones aukšt.institucijai ar teismui. Asmuo padaręs ATP atsako pagal įstatymus galiojančius pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Aktai švelninantys ar panaikinantys AA turi atgalinio veikimo galią: padarytiems pažeidimams prieš tokių aktų išleidimą, t.p. paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Dėl tokios nuobaudos peržiūrėjimo suinteresuotas asmuo gali kreiptis instituciją priėmusią sprendimą. Aktai sugriežtinantys ar nustatantys AT nuobaudą neturi atgalinės galios. Nutarimų vykdymas kai nuobauda sušvelninta tačiau ji buvo paskirta laiko atžvilgiu anksčiau( kai ji buvo griežtesnė): peržiūrėjimo iniciatyva turi būti iš pažeidėjo pusės, kai jis sužino apie sušvelninimą ir jei jie tos nuobaudos dar neįvykdė.

2.2. Administracinės atsakomybės pagrindiniai principai:

1. teisėtumo: nenukrypstamas materialinių ir procesinių normų laikymasis, tikslus jų vykdymas;

2. atsakomybė tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą ir tik esant kaltei: veikimas gali būti teisei priešingas, bet nebus taikoma atsakomybė dėl to, kad veiksmuose nebuvo kaltės;

3. atsakomybės teisingumo principas: adm. nuobauda g.b. teisėta, t.y. skirta teisėtai, bet ji g.b. neteisinga – tada ir atsakomybės skyrimas yra neteisingas: būtinas atsakomybės individualizavimas, t.y. švelninančių aplinkybių ir aplinkybių kuriomis buvo padarytas pažeidimas apsvarstymas, atsižvelgiant į pažeidėjo turtinę padėtį, ir tik tada skiriant nuobaudą.

4. Atsakomybės tikslingumo:jei AA tikslas pasiektas ar gali būti pasiektas kitomis priemonėmis (drausminėmis) ar pasiektas anksčiau nei buvo numatyta – AA g.b. netaikoma ar asmuo g.b. prieš laiką atleistas nuo AA. 30(1) str. Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas: organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.Organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, privalo motyvuoti. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

5. Atsakomybės neišvengiamumo: pažeidėjas t.b. išaiškintas, nustatytas ir nubaustas.

6. Viešumo principas: viešas procesas, informatyvumas.

7. Atsakomybės operatyvumas:bylos t.b. išnagrinėjamos tuoj pat net ir pažeidimo padarymo vietoje. Įst.leidėjas suinteresuotas plėsti AA už tam tikrus pažeidimus, t.y., atsisakant BA, o vietoj jos skiriant AA.

2.6. Administracinės atsakomybės skirtumai nuo kitų atsakomybės rūšių

Nuo BA: 1) pažeidimo pagrindu: BA skiriama už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, o AA – už AT pažeidimą, kuris skiriasi veikos pavojingumo laipsniu.

Nuo Drausminės atsakomybės: šis už drausminį-tarnybinį nusižengimą. 1) AA nustatyta ATKP, už jų padarymą atsakomybėn traukia spec. organai, pareigūnai; DA – tam tikri darbo, vidaus tarnybos pažeidimai ir DA taikoma tarnybiniuose santykiuose pavaldumo tvarka.

Nuo CA: CK normos nustato CA už prievolių nevykdymą, deliktus. Čia atsakovas atsako ieškovui , kuris nebūtinai t.g. V institucija ar jos tarnautojas.

3 Tema. ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS – ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMAS.

3.1. Bendroji ATP-o sąvoka.

Administracinė atsakomybė – savarankiška atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų nustatytas administracines nuobaudas, turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.

ATP sąvoka (pagal Petkevičių)

Teisės pažeidimas – tai veika, kuria pažeidžiami teisės reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika yra išorinis žmogaus poelgis, kuris pasireiškia tam tikrais aktyviai veiksmais ir neveikimu LRK 25 str.:Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.”, bet 28 str.”Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis
laisvėmis privalo…nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių”, todėl mintys ir idėjos negali būti laikomi teisės pažeidimais. Veikos sąvoka apima žmogaus elgesį ir jo žalingus padarinius. Veikos – teisės pažeidimo negali būti ir kai poelgis neišreiškia valios: nesugebančio suvokti savo elgesio esmės. Tn nesilaikymu pažeidžiama valstybės , kartu ir visuomenės valia, jų interesai, teisėtvarka. TP skirstomi: nusikaltimus, ATP, drausmines pražangas ir CT deliktus, ir už juos kaltiems taikoma atitinkamos rūšies TA – BA, AA, DA, CA.

AA traukiami asmenys, kurie padaro ATP. Spec.lit. nurodomi ATP požymiai; a) pavojingumas, žalingumas visuomenei; b)priešingumas teisei; c)kaltumas; d)baudžiamumas (ATPK9str.):ATP laikomas priešingas teisei, kaltas ( tyčinis, neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato AA. AA už šiuos ATPK numatytus pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia BA. ATP – pavojingas ir žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius bei jiems padaroma moralinio ar fizinio, ar materialaus, ar kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos kaip ATP pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. ATP pavojingumą ir žalingumą apibūdinant nepakanka nurodyti vien kėsinimosi objekto, o būtina nurodyti ir kitus objektyvinius ir subjektyvinius požymius: padarytos žalos pobūdį ir dydį, jo padarymo aplinkybes vietą, laiką, veiksmų vienkartiškumą ar pakartotinumą ir kt. Taigi veikos pavojingumas yra materialinis ATP požymis. Veikos priešingumas teisei reiškia, kad pavojingą, žalingą visuomenei veikimą ar neveikimą draudžia įstatymas ir toks elgesys laikomas APT. ATP – tai Tn reikalavimų nesilaikymas, tam tikros teisinės pareigos nevykdymas arba netinkamas jos vykdymas. Tai kas teisės neuždrausta, Tn nereikalaujama, negali būti laikoma ATP, nors tai būtų amoralu ir antivisuomeniška, – tai požymis skiriantis ATP nuo neteisinių socialinių normų pažeidimo. Be kaltės ATP negalimas, o tai reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisės draudžiamas veikimas (neveikimas) yra padarytas kaltai, t.y., tyčia arba dėl neatsargumo. Negali būti ATP asmens poelgis, kuris buvo nepakaltinamumo būsenoje (nebegalėjo suprasti savo veiksmų iš esmės arba jų valdyti dėl chroniškos ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kt. potologinės būsenos. Kaltė išreiškia neigiamą vidinį pažeidėjo požiūrį į teisės reguliuojamus ir saugomus visuom. santykius, valstybės, visuomenės atskirų piliečių interesus. Veikos baudžiamumas reiškia, kad už ATP kaltam asmeniui taikomos įstatymų numatytos AA priemonės (nuobaudos).

Adm. teisės pažeidimo bendrieji požymiai: ATPK 9 str. (sąvoka): Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas 1) priešingas teisei, 2) kaltas, 3) tyčinis arba neatsargus) 4) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, 5) už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę – t.y. baustinas.6) yra visuomenei pavojingas. 9 straipsnis.Administracinio teisės pažeidimo sąvoka

Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės

3.2. Juridinė ATP sudėties analizė

Sudėties pagrindiniai elementai: 1) subjektas, 2) objektas, 3) subjektyvinė pusė, 4) objektyvinė pusė. Visi elementai tampriai susiję ir jei kurio nors trūksta- sudėties nėra ir negali būti atsakomybės.

Objektas – teisės nustatyti ir ginami visuomeniniai santykiai, teisės ginamos socialinės, dvasinės, moralinės, materialios vertybės į kurias kėsinamasi veika. T.y. tam tikra tvarka sureguliuoti visuomeniniai santykiai.

Objektas rūšiuojamas į:

1) bendrąjį objektą: tai teisės normomis reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai: tai ne tik Adm. teisiniai santykiai, bet ir kitų teisės šakų reguliuojami santykiai, kurie ginami adm.teisės priemonėmis-ATPK normomis bei jų sankcijomis, už kuriuos numatyta adm.atsakomybė.

2) rūšinį objektą:tam tikra grupė giminingų santykių, į kuriuos kėsinamasi veika. Jie grupuojami pagal rūšinį objektą ir šiuo pagrindu yra sudaryta ATPK ypatingoji dalis.

3) tiesioginį (specialųjį) objektą: tie santykiai į kuriuos tiesiogiai kėsinamasi veika.

3.3. Subjektas – tas asmuo, kuris padaro pažeidimą, kėsinasi į teisės sureguliuotus santykius, tvarką, ginamus gėrius, vertybes. Juo gali būti tik fizinis asmuo. Įmonė, įstaiga, organizacija ATP subjektu negali būti. Fizinio asmens savybės: 1)sulaukęs 16m. amžiaus; 2)pakaltinamas: t.y. suvokiantis savo veiksmų esmę ir galintis valdyti savo veiksmus. Nepakaltinami: 1) laikinai sutrikusios psichinės būklės asmuo; 2) patologinis psichinis ligonis, neatsakantis už savo veiksmus.

ATP subjektas g.b. 1) eilinis pilietis; 2) pareigūnas: (ATPK) tokie asmenys, kurie nuolat ar
vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga. 3) tėvai : atsakantys už nepilnamečius ir paauglius. Vienais atvejais – už tai, kad tinkamai neprižiūri vaikų, kitais – už vaikų padarytus pažeidimus; 4) užsieniečiai : Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, padarę administracinės teisės pažeidimą, atsako pagal šį kodeksą, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. ( išskyrus diplomatinį statusą turinčius)

Tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atsako pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą. Už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, matavimo priemonių, priskirtų valstybinei metrologinei kontrolei, gamybos, prekybos jomis, nuomos ir naudojimo taisyklių pažeidimus, biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimus, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, už kliudymą Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymą ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais. Šiais atvejais organai (pareigūnai), kuriems suteikta teisė skirti administracines nuobaudas, užuot skyrę nuobaudas, gali perduoti medžiagą dėl teisės pažeidimų atitinkamiems organams, kad jie spręstų klausimą dėl kaltininkų patraukimo drausminėn atsakomybėn.

Kiti, anksčiau neišvardinti asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, tiesiogiai šiuose aktuose numatytais atvejais už padarytus administracinius teisės pažeidimus traukiami drausminėn atsakomybėn, o kitais atvejais – administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais.

Objektyvioji pusė – visuma teisės normose įtvirtintų požymių, kurie apibūdina išorinį veikos pasireiškimą (jo pasireiškimo požymius: kaip, kokiais būdais, aplinkybėmis padaromas teisės pažeidimas). Objektyvios pusės požymiai: 1) teisei priešinga veika: veikimas, neveikimas; 2) žalingi padariniai; 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių; 3) veikos padarymo būdas, veika, laikas, priemonės. ATP pagrindinis objektyvios pusės požymis – teisei priešinga veika, t.y. teisės draudžiama veika.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2843 žodžiai iš 9221 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.