Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės subjektai
5 (100%) 1 vote

Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės subjektai

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1.1.NUSIKALTIMO IR ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTO SĄVOKA 4

1.1.1. NUSIKALTIMO SUBJEKTO SĄVOKA 4

1.1.2.ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTO SĄVOKA 7

2.1. NUSIKALTIMO IR ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTO AMŽIUS 10

2.2.1. NUSIKALTIMO SUBJEKTO AMŽIUS IR JO NUSTATYMAS 10

2.2.2. ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTO AMŽIUS 12

2.3. PAKALTINAMUMAS IR NEPAKALTINAMUMAS 12

2.4. RIBOTO PAKALTINAMUMO PROBLEMA 15

2.5. SPECIALUSIS NUSIKALTIMO IR ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTAS 16

2.5.1. SPECIALUSIS NUSIKALTIMO SUBJEKTAS 16

2.5.2. SPECIALUSIS ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTAS 17

2.6. GIRTUMO IR KITOKIŲ APSVAIGIMŲ ĮTAKA SUBJEKTO ATSAKOMYBEI 18

3. ADMINISTRACINĖS IR BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS SUBJEKTŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI 19

IŠVADOS 21

LITERATŪROS SĄRAŠAS 22

NORMINĖ LITERATŪRA 22

SPECIALIOJI LITERATŪRA 22

ĮVADAS

Teisinė atsakomybė yra glaudžiai susijusi su valstybe, su jos prievarta. Ją nustato valstybė ir taiko kompetentingi organai tam tikra įstatymų nustatyta procesine tvarka. Teisinė atsakomybė taikoma asmenims, pažeidusiems tam tikras teisės normas. Taikant teisinę atsakomybę, valstybės ar jos organų vardu viešai pasmerkiamas asmens priešingas teisei poelgis ir pažeidėjui skiriamos teisinės sankcijos.

Vadinasi, valstybei, jos organams, kuriems asmuo teisiškai atsakingas, teisinė atsakomybė – tai viešas pažeidėjo poelgio pasmerkimas, reikalavimas, kad kaltas asmuo įstatymo nustatyta tvarka bei forma atsiskaitytų už padarytą teisės pažeidimą, ir svarbiausia – tai teisinių sankcijų pažeidėjui taikymas, siekiant, kad būtų vykdomi teisės reikalavimai.

Antra vertus, asmuo, kuris traukiamas teisinėn atsakomybėn, privalo dėl padaryto teisei priešingo poelgio atsiskaityti valstybei, jos organams, atlikti skirtą bausmę arba realizuoti nuobaudą, arba atlyginti padarytą žalą, arba įvykdyti kitokią teisinę pareigą.

Turėtume pabrėžti, jog administracinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Tą patį galime pasakyti ir apie baudžiamąją atsakomybę, t. y., kad baudžiamoji atsakomybė, kaip ir administracinė atsakomybė, yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių.

Šiame kursiniame darbe pabandysime išsiaiškinti administracinės atsakomybės subjekto sąvoką ir požymius bei baudžiamosios atsakomybės subjekto sąvoka bei požymius, remdamiesi LR baudžiamuoju kodeksu ir Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodeksu.

1.1.NUSIKALTIMO IR ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTO SĄVOKA

1.1.1. NUSIKALTIMO SUBJEKTO SĄVOKA

Norint išsiaiškinti, kas yra nusikaltimo subjektas, reikia žinoti, kas yra nusikaltimas. Taigi pirmiausiai apibrėšime nusikaltimo sąvoką, o tik paskui kalbėsime apie nusikaltimo subjektą.

Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už pavojingiausios veikos – nusikaltimo padarymą. Taigi, kas yra tas nusikaltimas? Nusikaltimas yra teisinis santykis tarp kelių asmenų7. Nusikaltimas – tai kalta visuomenei pavojinga veika, už kurios padarymą įstatymas nustato tam tikrą bausmę.

Kiekvienam nusikaltimui būdingi šie požymiai: pavojingumas visuomenei, priešingumas teisei, kaltumas ir baudžiamumas.

Pirmajam požymiui būdinga tai, kad asmens veikimu ar neveikimu padaroma tam tikra žala arba sukeliamas pavojus žalai atsirasti baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams. Nepavojinga visuomenei veika negali būti pripažinta nusikaltimu. Nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnis nustatomas atsižvelgiant į to nusikaltimo padarymo laiką, motyvus, žalos dydį ir kitokias aplinkybes.

Antrasis nusikaltimo požymis – priešingumas teisei – rodo, kad tam tikras veikimas ar neveikimas yra baudžiamojo įstatymo draudžiamas. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame Kodekse2 išvardytos visos veikos, kurios laikomos nusikaltimais. Kai veika nenustatyta, baudžiamuosiuose įstatymuose nėra nusikaltimo. Tačiau įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės ir tuo negalima pasiteisinti.

Trečiasis nusikaltimo požymis tai, kad veika padaroma kaltai, t. y. asmuo pavojingus visuomenei veiksmus padarė tyčia arba neatsargiai.

Ir ketvirtas nusikaltimo požymis – jo baudžiamumas, o tai reiškia, kad už padarytą nusikaltimą yra numatyta kriminalinė bausmė. Vienas iš baudžiamosios teisės principų reikalauja, kad nė vienas nusikaltimas neliktų neišaiškintas, nusikaltęs asmuo neliktų nepatrauktas atsakomybėn. Nusikaltimo negalima įsivaizduoti be bausmės, kaip ir bausmės be nusikaltimo.

Išsiaiškinus, kas yra nusikaltimas, galime pradėti nagrinėti nusikaltimo subjekto sąvoką.

Baudžiamieji įstatymai priešingą teisei veiką visada sieja tik su žmogaus veika. Todėl nusikaltimo subjektas yra išskirtas kaip vienas iš nusikaltimo sudėties elementų. Nusikaltimo subjektą apibūdinantys požymiai priskiriami prie objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių.

Taigi, kaip jau minėjome, nusikaltimas yra teisinis santykis tarp kelių asmenų. Paprastai vienas iš teisinio santykio subjektų realizuoja nusikaltimo sudėtį, kitas yra paveikiamas nusikaltimo ( nusikaltimo paveiktas asmuo vadinamas nukentėjusiuoju ).

Nusikaltimo subjektu Lietuvos baudžiamojoje teisėje gali būti fizinis asmuo, sulaukęs įstatymo nustatyto
baudžiamosios atsakomybės amžiaus. Nusikaltimo subjektu, remiantis galiojančiais įstatymais, negali būti juridiniai asmenys. Valstybinės, visuomeninės, akcinės ar privačios įmonės negali būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn už žalą, padarytą visuomenės ar asmens interesams. Šios organizacijos gali atsakyti tik civiline tvarka. Jeigu nusikaltimas yra padaromas juridinio asmens vardu arba jo veiklos sferoje, pavyzdžiui, aplaidus apskaitos tvarkymas ( LR BK 322 straipsnis ) arba neteisėta įmonės veikla ( LR BK 307 straipsnis ) ir panašiai, tai šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė iškils konkretiems fiziniams asmenims. Taigi baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tik fiziniai asmenys. Todėl padarius žalą dėl juridinio asmens veiklos, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tik konkretūs įmonių pareigūnai ar kiti darbuotojai, kurių veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis. Pažymėtina, kad šiuo aspektu baudžiamoji teisė išsiskiria iš kitų teisės šakų, pavyzdžiui, valstybinės, civilinės, administracinės teisės, kurios numato juridinių asmenų atsakomybę. Antra vertus, baudžiamosios teisės reforma numato juridinių asmenų atsakomybės institutą. Juridinis asmuo galės būti pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, jeigu nevykdydamas pareigų sukėlė sunkias pasekmes, o veika buvo padaryta vadovo ar kolektyvinės vadovybės sprendimu.

Kartu reikia pažymėti, kad kai kurių valstybių baudžiamieji įstatymai numato galimybes traukti baudžiamojon atsakomybėn ir juridinius asmenis. Tokia galimybė numatyta Anglijos, JAV, Suomijos įstatymuose7. Apskritai juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nustatymas yra viena iš šiuolaikinės baudžiamosios teisės raidos tendencijų. Tokia tendencija, kaip jau minėjome, paremta ir naujajame LR BK.

Gyvuliai, įvairi technika, gamtos jėgos, darančios žalą, negali būti pripažįstami nusikaltimo subjektu, o priemonės, kurių gali būti imtasi užkertant tokią žalą,- kriminaline bausme. Pažymėtina, kad asmuo gali atsakyti už gyvulių ar gamtos jėgų padarytą žalą, jeigu jis yra kaltas dėl šios žalos atsiradimo, pavyzdžiui, piemuo, norėdamas greičiau grįžti namo, gena gyvulių bandą per rugių lauką ir sunaikina dalį derliaus (LR BK 287 straipsnis) arba šeimininkas užsiundo ant žmogaus šunį, kuris sukandžiodamas padaro lengvą kūno sužalojimą (LR BK 116 straipsnis). Šiais atvejais ir gyvulių banda, ir šuo turi būti pripažįstami nusikaltimo padarymo įrankiais.

Fizinį asmenį, arba kitais žodžiais tariant, nusikaltimą padariusį žmogų apibūdina daugybė požymių. Tačiau tam, kad pripažintume jį baudžiamosios atsakomybės subjektu, pakanka nustatyti tik vieną ar kelis iš jų. Pagrindinis požymis, apibūdinantis nusikaltimo subjektą, yra jo amžius. Visi kiti požymiai, apibūdinantys nusikaltėlį, nusikaltimo sudėties buvimui paprastai neturi reikšmės. Tokio nusikaltimo subjektą apibūdinančių požymių nustatymas pagrįstas visų piliečių lygybe įstatymų atžvilgiu3.

Greta “ nusikaltimo subjekto “ baudžiamuosiuose įstatymuose neretai vartojamas “nusikaltėlio asmenybės” terminas. Reikia atkreipti dėmesį, kad minėti terminai nėra tapatūs. Jų turinys bei reikšmė baudžiamojoje teisėje skirtinga.

Nusikaltimo subjektas yra nusikaltimo sudėties elementas. Nusikaltimo subjektą apibūdinantys požymiai – tai požymiai, kuriais remiamasi įrodinėjant veiką. Jų paskirtis – padėti nustatyti nusikaltimo sudėtį kaltininko padarytoje veikoje norint patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Nusikaltimo subjekto amžius ir kai kuriais atvejais dar ir specialaus subjekto požymis – tai požymiai, kurių buvimas turi įtakos nusikaltimo sudėčiai. Taigi nusikaltimo subjekto požymiai lemia veikos nusikalstamumą.

“ Nusikaltėlio asmenybės “ termino turinys bei reikšmė kiek kitokia. Nusikaltėlio asmenybė – tai nusikaltusio asmens asmenybė. Ji nėra koks nors ypatingas asmenybės tipas. Nusikaltėlius apibūdina tie patys požymiai, kurie charakterizuoja visus kitus žmones. Tačiau nusikaltimo padarymas yra tas pagrindas, kuris leidžia išskirti iš visų žmonių ir atskirai analizuoti padariusio nusikaltimą žmogaus asmenybę. Būtent nusikaltimas yra tas pagrindas, kuriuo remdamiesi mes išskiriame nusikaltėlio asmenybę ir ją nagrinėjame. Esminė nusikaltėlio asmenybės savybė yra jo pavojingumas visuomenei. Jis pasireiškia tuo, kad yra pavojus, jog asmuo ateityje gali padaryti naują nusikaltimą. Kaip tik todėl, kad yra tikėtinumas, jog kaltininkas ateityje gali padaryti nusikaltimą, jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam skiriama kriminalinė bausmė turinti tam tikrus tikslus. Tačiau nusikaltėlio asmenybė, skirtingai negu nusikaltimo subjektas, neturi jokios reikšmės kvalifikuojant veiką bei nustatant nusikaltimo sudėties buvimą.

Neturėdama įtakos pripažįstant veiką nusikaltimu, nusikaltėlio asmenybė turi didžiulę įtaką individualizuojant baudžiamąją atsakomybę ir bausmę. Nustačius nusikaltimo sudėties požymius, tardytojui ir ypač teismui iškyla problema: atsakomybės priemonių nusikaltusiam asmeniui parinkimas. Štai čia į pirmą vietą iškyla asmens bruožai. Kiek asmuo kelia pavojų aplinkiniams, kokia naujo nusikaltimo tikimybė, taigi kokias poveikio priemones taikyti nusikaltusiajam? Remiamasi surinkta apie
medžiaga.

Reikia pasakyti, kad nusikaltėlio asmenybę nagrinėja ne tik baudžiamoji teisė. Ją nagrinėja ir kriminologija. Tačiau ši problema baudžiamojoje teisėje ir kriminologijoje nagrinėjama skirtingais aspektais. Baudžiamojoje teisėje nusikaltėlio asmenybė nagrinėjama atsakomybės individualizacijos aspektu, o kriminologija šią problemą nagrinėja, ieškodama nusikaltimo priežasčių ir nusikaltimų prevencijos galimybių tikslu užkirsti kelią nusikaltimui5.

Atskirais atvejais įstatymo leidėjas kai kuriuos nusikaltėlio asmenybės požymius panaudoja, kurdamas nusikaltimų sudėtis. Tokiais atvejais atskiri nusikaltėlio asmenybę apibūdinantys požymiai įgauna nusikaltimo sudėties požymių reikšmę ir turi būti įrodinėjami baudžiamojoje byloje. Tokie požymiai priklauso prie objektyvių nusikaltimo sudėties požymių yra vadinami specialaus subjekto požymiais.

Taigi, kaip minėjome, nusikaltimo subjektu galima pripažinti tik tokį fizinį asmenį, kuris yra pakaltinamas ir sulaukęs baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus. Šiuos požymius turi turėti ne tik nusikaltimo vykdytojas, bet ir jo bendrininkai: organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Be to, subjekto amžių ir pakaltinamumą būtina nustatyti neatsižvelgiant į tai, kokioje stadijoje nusikaltimas užbaigtas: rengimosi, pasikėsinimo ar esant pabaigto nusikaltimo sudėčiai (LR BK 16 straipsnis). Nusikaltimo subjekto požymiai labai mažai atspindi nusikaltimą padariusio asmens individualias savybes, tačiau būtent tai leidžia įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį3, įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Antra vertus, asmens individualios savybės daro įtaką skiriant bausmės rūšį ir dydį, taikant bausmės vykdymo atidėjimą (LR BK 471 straipsnis) ar atleidžiant nuo bausmės ir panašiai, tačiau neturi jokios reikšmės nustatant, ar asmens veikoje yra nusikaltimo sudėtis.

1.1.2.ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTO SĄVOKA

Norint išsiaiškinti, kas yra administracinio teisės pažeidimo subjektas, reikėtų žinoti, kas yra administracinė atsakomybė, taip pat administracinės teisės pažeidimas.

Administracinė atsakomybė yra vienas iš pagrindinių prievolių teisės institutų bei viena, kaip jau minėjome, iš teisinės atsakomybės rūšių. Tai yra, kad administracinė atsakomybė yra savarankiška, ypatinga teisinės atsakomybės rūšis. Jai būdingi visi bendri teisinės atsakomybės bruožai. Administracinė atsakomybė atsiranda, pažeidus tam tikras teisines normas. Ji taikoma asmeniui, kuris pažeidžia teisę ir dėl to pažeidimo yra kaltas. Ši atsakomybė yra valstybės neigiama reakcija į padarytąjį teisės pažeidimą, viešas valstybės ar jos organų vardu pažeidėjo poelgio pasmerkimas, negatyvus jo įvertinimas. Administracinės atsakomybės atveju pažeidėjas turi teisiškai atsiskaityti valstybei arba jos organams, įvykdyti teisės reikalavimus.

Administracinė atsakomybė taikoma, siekiant kovoti su teisėtvarkos pažeidėjais, drausminti juos, stiprinti teisėtumą, užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą, ginti valstybinių bei visuomeninių organizacijų ir piliečių teises ir t. t.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis teisės pažeidimas, paprastai numatytas administracinės teisės normų. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei kaltas ( tyčinis arba neatsargus ) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę, kuri atsiranda tada, kai savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal esamus ir galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės1

Kiekvienas administracinis nusižengimas – tai nukrypimas nuo teisės normų reikalavimų, tam tikros teisinės pareigos nevykdymas, netinkamas jos vykdymas arba teisės panaudojimas ne pagal jos paskirtį (piktnaudžiavimas teise).

Bendri teoriniai teisės pažeidimo sudėties elementai atitinka ir administracinio nusižengimo požymius, tačiau administracinės atsakomybės subjekto prasme yra tam tikrų specifinių skirtumų, atribojančių nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Taigi pabandysime išsiaiškinti, kas yra administracinės teisės pažeidimo subjektas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2166 žodžiai iš 7196 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.