Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės subjektai
5 (100%) 1 vote

Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės subjektai

112131415161

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1.1.NUSIKALTIMO IR ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTO SĄVOKA 4

1.1.1. NUSIKALTIMO SUBJEKTO SĄVOKA 4

1.1.2.ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTO SĄVOKA 7

2.1. NUSIKALTIMO IR ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTO AMŽIUS 10

2.2.1. NUSIKALTIMO SUBJEKTO AMŽIUS IR JO NUSTATYMAS 10

2.2.2. ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTO AMŽIUS 12

2.3. PAKALTINAMUMAS IR NEPAKALTINAMUMAS 12

2.4. RIBOTO PAKALTINAMUMO PROBLEMA 15

2.5. SPECIALUSIS NUSIKALTIMO IR ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTAS 16

2.5.1. SPECIALUSIS NUSIKALTIMO SUBJEKTAS 16

2.5.2. SPECIALUSIS ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTAS 17

2.6. GIRTUMO IR KITOKIŲ APSVAIGIMŲ ĮTAKA SUBJEKTO ATSAKOMYBEI 18

3. ADMINISTRACINĖS IR BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS SUBJEKTŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI 19

IŠVADOS 21

LITERATŪROS SĄRAŠAS 22

NORMINĖ LITERATŪRA 22

SPECIALIOJI LITERATŪRA 22

ĮVADAS

Teisinė atsakomybė yra glaudžiai susijusi su valstybe, su jos prievarta. Ją nustato valstybė ir taiko kompetentingi organai tam tikra įstatymų nustatyta procesine tvarka. Teisinė atsakomybė taikoma asmenims, pažeidusiems tam tikras teisės normas. Taikant teisinę atsakomybę, valstybės ar jos organų vardu viešai pasmerkiamas asmens priešingas teisei poelgis ir pažeidėjui skiriamos teisinės sankcijos.

Vadinasi, valstybei, jos organams, kuriems asmuo teisiškai atsakingas, teisinė atsakomybė – tai viešas pažeidėjo poelgio pasmerkimas, reikalavimas, kad kaltas asmuo įstatymo nustatyta tvarka bei forma atsiskaitytų už padarytą teisės pažeidimą, ir svarbiausia – tai teisinių sankcijų pažeidėjui taikymas, siekiant, kad būtų vykdomi teisės reikalavimai.

Antra vertus, asmuo, kuris traukiamas teisinėn atsakomybėn, privalo dėl padaryto teisei priešingo poelgio atsiskaityti valstybei, jos organams, atlikti skirtą bausmę arba realizuoti nuobaudą, arba atlyginti padarytą žalą, arba įvykdyti kitokią teisinę pareigą.

Turėtume pabrėžti, jog administracinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Tą patį galime pasakyti ir apie baudžiamąją atsakomybę, t. y., kad baudžiamoji atsakomybė, kaip ir administracinė atsakomybė, yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių.

Šiame kursiniame darbe pabandysime išsiaiškinti administracinės atsakomybės subjekto sąvoką ir požymius bei baudžiamosios atsakomybės subjekto sąvoka bei požymius, remdamiesi LR baudžiamuoju kodeksu ir Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodeksu.

1.1.NUSIKALTIMO IR ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTO SĄVOKA

1.1.1. NUSIKALTIMO SUBJEKTO SĄVOKA

Norint išsiaiškinti, kas yra nusikaltimo subjektas, reikia žinoti, kas yra nusikaltimas. Taigi pirmiausiai apibrėšime nusikaltimo sąvoką, o tik paskui kalbėsime apie nusikaltimo subjektą.

Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už pavojingiausios veikos – nusikaltimo padarymą. Taigi, kas yra tas nusikaltimas? Nusikaltimas yra teisinis santykis tarp kelių asmenų7. Nusikaltimas – tai kalta visuomenei pavojinga veika, už kurios padarymą įstatymas nustato tam tikrą bausmę.

Kiekvienam nusikaltimui būdingi šie požymiai: pavojingumas visuomenei, priešingumas teisei, kaltumas ir baudžiamumas.

Pirmajam požymiui būdinga tai, kad asmens veikimu ar neveikimu padaroma tam tikra žala arba sukeliamas pavojus žalai atsirasti baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams. Nepavojinga visuomenei veika negali būti pripažinta nusikaltimu. Nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnis nustatomas atsižvelgiant į to nusikaltimo padarymo laiką, motyvus, žalos dydį ir kitokias aplinkybes.

Antrasis nusikaltimo požymis – priešingumas teisei – rodo, kad tam tikras veikimas ar neveikimas yra baudžiamojo įstatymo draudžiamas. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame Kodekse2 išvardytos visos veikos, kurios laikomos nusikaltimais. Kai veika nenustatyta, baudžiamuosiuose įstatymuose nėra nusikaltimo. Tačiau įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės ir tuo negalima pasiteisinti.

Trečiasis nusikaltimo požymis tai, kad veika padaroma kaltai, t. y. asmuo pavojingus visuomenei veiksmus padarė tyčia arba neatsargiai.

Ir ketvirtas nusikaltimo požymis – jo baudžiamumas, o tai reiškia, kad už padarytą nusikaltimą yra numatyta kriminalinė bausmė. Vienas iš baudžiamosios teisės principų reikalauja, kad nė vienas nusikaltimas neliktų neišaiškintas, nusikaltęs asmuo neliktų nepatrauktas atsakomybėn. Nusikaltimo negalima įsivaizduoti be bausmės, kaip ir bausmės be nusikaltimo.

Išsiaiškinus, kas yra nusikaltimas, galime pradėti nagrinėti nusikaltimo subjekto sąvoką.

Baudžiamieji įstatymai priešingą teisei veiką visada sieja tik su žmogaus veika. Todėl nusikaltimo subjektas yra išskirtas kaip vienas iš nusikaltimo sudėties elementų. Nusikaltimo subjektą apibūdinantys požymiai priskiriami prie objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių.

Taigi, kaip jau minėjome, nusikaltimas yra teisinis santykis tarp kelių asmenų. Paprastai vienas iš teisinio santykio subjektų realizuoja nusikaltimo sudėtį, kitas yra paveikiamas nusikaltimo ( nusikaltimo paveiktas asmuo vadinamas nukentėjusiuoju ).

Nusikaltimo subjektu Lietuvos baudžiamojoje teisėje gali būti fizinis asmuo, sulaukęs įstatymo nustatyto
baudžiamosios atsakomybės amžiaus. Nusikaltimo subjektu, remiantis galiojančiais įstatymais, negali būti juridiniai asmenys. Valstybinės, visuomeninės, akcinės ar privačios įmonės negali būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn už žalą, padarytą visuomenės ar asmens interesams. Šios organizacijos gali atsakyti tik civiline tvarka. Jeigu nusikaltimas yra padaromas juridinio asmens vardu arba jo veiklos sferoje, pavyzdžiui, aplaidus apskaitos tvarkymas ( LR BK 322 straipsnis ) arba neteisėta įmonės veikla ( LR BK 307 straipsnis ) ir panašiai, tai šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė iškils konkretiems fiziniams asmenims. Taigi baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tik fiziniai asmenys. Todėl padarius žalą dėl juridinio asmens veiklos, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tik konkretūs įmonių pareigūnai ar kiti darbuotojai, kurių veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis. Pažymėtina, kad šiuo aspektu baudžiamoji teisė išsiskiria iš kitų teisės šakų, pavyzdžiui, valstybinės, civilinės, administracinės teisės, kurios numato juridinių asmenų atsakomybę. Antra vertus, baudžiamosios teisės reforma numato juridinių asmenų atsakomybės institutą. Juridinis asmuo galės būti pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, jeigu nevykdydamas pareigų sukėlė sunkias pasekmes, o veika buvo padaryta vadovo ar kolektyvinės vadovybės sprendimu.

Kartu reikia pažymėti, kad kai kurių valstybių baudžiamieji įstatymai numato galimybes traukti baudžiamojon atsakomybėn ir juridinius asmenis. Tokia galimybė numatyta Anglijos, JAV, Suomijos įstatymuose7. Apskritai juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nustatymas yra viena iš šiuolaikinės baudžiamosios teisės raidos tendencijų. Tokia tendencija, kaip jau minėjome, paremta ir naujajame LR BK.

Gyvuliai, įvairi technika, gamtos jėgos, darančios žalą, negali būti pripažįstami nusikaltimo subjektu, o priemonės, kurių gali būti imtasi užkertant tokią žalą,- kriminaline bausme. Pažymėtina, kad asmuo gali atsakyti už gyvulių ar gamtos jėgų padarytą žalą, jeigu jis yra kaltas dėl šios žalos atsiradimo, pavyzdžiui, piemuo, norėdamas greičiau grįžti namo, gena gyvulių bandą per rugių lauką ir sunaikina dalį derliaus (LR BK 287 straipsnis) arba šeimininkas užsiundo ant žmogaus šunį, kuris sukandžiodamas padaro lengvą kūno sužalojimą (LR BK 116 straipsnis). Šiais atvejais ir gyvulių banda, ir šuo turi būti pripažįstami nusikaltimo padarymo įrankiais.

Fizinį asmenį, arba kitais žodžiais tariant, nusikaltimą padariusį žmogų apibūdina daugybė požymių. Tačiau tam, kad pripažintume jį baudžiamosios atsakomybės subjektu, pakanka nustatyti tik vieną ar kelis iš jų. Pagrindinis požymis, apibūdinantis nusikaltimo subjektą, yra jo amžius. Visi kiti požymiai, apibūdinantys nusikaltėlį, nusikaltimo sudėties buvimui paprastai neturi reikšmės. Tokio nusikaltimo subjektą apibūdinančių požymių nustatymas pagrįstas visų piliečių lygybe įstatymų atžvilgiu3.

Greta “ nusikaltimo subjekto “ baudžiamuosiuose įstatymuose neretai vartojamas “nusikaltėlio asmenybės” terminas. Reikia atkreipti dėmesį, kad minėti terminai nėra tapatūs. Jų turinys bei reikšmė baudžiamojoje teisėje skirtinga.

Nusikaltimo subjektas yra nusikaltimo sudėties elementas. Nusikaltimo subjektą apibūdinantys požymiai – tai požymiai, kuriais remiamasi įrodinėjant veiką. Jų paskirtis – padėti nustatyti nusikaltimo sudėtį kaltininko padarytoje veikoje norint patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Nusikaltimo subjekto amžius ir kai kuriais atvejais dar ir specialaus subjekto požymis – tai požymiai, kurių buvimas turi įtakos nusikaltimo sudėčiai. Taigi nusikaltimo subjekto požymiai lemia veikos nusikalstamumą.

“ Nusikaltėlio asmenybės “ termino turinys bei reikšmė kiek kitokia. Nusikaltėlio asmenybė – tai nusikaltusio asmens asmenybė. Ji nėra koks nors ypatingas asmenybės tipas. Nusikaltėlius apibūdina tie patys požymiai, kurie charakterizuoja visus kitus žmones. Tačiau nusikaltimo padarymas yra tas pagrindas, kuris leidžia išskirti iš visų žmonių ir atskirai analizuoti padariusio nusikaltimą žmogaus asmenybę. Būtent nusikaltimas yra tas pagrindas, kuriuo remdamiesi mes išskiriame nusikaltėlio asmenybę ir ją nagrinėjame. Esminė nusikaltėlio asmenybės savybė yra jo pavojingumas visuomenei. Jis pasireiškia tuo, kad yra pavojus, jog asmuo ateityje gali padaryti naują nusikaltimą. Kaip tik todėl, kad yra tikėtinumas, jog kaltininkas ateityje gali padaryti nusikaltimą, jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam skiriama kriminalinė bausmė turinti tam tikrus tikslus. Tačiau nusikaltėlio asmenybė, skirtingai negu nusikaltimo subjektas, neturi jokios reikšmės kvalifikuojant veiką bei nustatant nusikaltimo sudėties buvimą.

Neturėdama įtakos pripažįstant veiką nusikaltimu, nusikaltėlio asmenybė turi didžiulę įtaką individualizuojant baudžiamąją atsakomybę ir bausmę. Nustačius nusikaltimo sudėties požymius, tardytojui ir ypač teismui iškyla problema: atsakomybės priemonių nusikaltusiam asmeniui parinkimas. Štai čia į pirmą vietą iškyla asmens bruožai. Kiek asmuo kelia pavojų aplinkiniams, kokia naujo nusikaltimo tikimybė, taigi kokias poveikio priemones taikyti nusikaltusiajam? Remiamasi surinkta apie
medžiaga.

Reikia pasakyti, kad nusikaltėlio asmenybę nagrinėja ne tik baudžiamoji teisė. Ją nagrinėja ir kriminologija. Tačiau ši problema baudžiamojoje teisėje ir kriminologijoje nagrinėjama skirtingais aspektais. Baudžiamojoje teisėje nusikaltėlio asmenybė nagrinėjama atsakomybės individualizacijos aspektu, o kriminologija šią problemą nagrinėja, ieškodama nusikaltimo priežasčių ir nusikaltimų prevencijos galimybių tikslu užkirsti kelią nusikaltimui5.

Atskirais atvejais įstatymo leidėjas kai kuriuos nusikaltėlio asmenybės požymius panaudoja, kurdamas nusikaltimų sudėtis. Tokiais atvejais atskiri nusikaltėlio asmenybę apibūdinantys požymiai įgauna nusikaltimo sudėties požymių reikšmę ir turi būti įrodinėjami baudžiamojoje byloje. Tokie požymiai priklauso prie objektyvių nusikaltimo sudėties požymių yra vadinami specialaus subjekto požymiais.

Taigi, kaip minėjome, nusikaltimo subjektu galima pripažinti tik tokį fizinį asmenį, kuris yra pakaltinamas ir sulaukęs baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus. Šiuos požymius turi turėti ne tik nusikaltimo vykdytojas, bet ir jo bendrininkai: organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Be to, subjekto amžių ir pakaltinamumą būtina nustatyti neatsižvelgiant į tai, kokioje stadijoje nusikaltimas užbaigtas: rengimosi, pasikėsinimo ar esant pabaigto nusikaltimo sudėčiai (LR BK 16 straipsnis). Nusikaltimo subjekto požymiai labai mažai atspindi nusikaltimą padariusio asmens individualias savybes, tačiau būtent tai leidžia įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį3, įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Antra vertus, asmens individualios savybės daro įtaką skiriant bausmės rūšį ir dydį, taikant bausmės vykdymo atidėjimą (LR BK 471 straipsnis) ar atleidžiant nuo bausmės ir panašiai, tačiau neturi jokios reikšmės nustatant, ar asmens veikoje yra nusikaltimo sudėtis.

1.1.2.ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTO SĄVOKA

Norint išsiaiškinti, kas yra administracinio teisės pažeidimo subjektas, reikėtų žinoti, kas yra administracinė atsakomybė, taip pat administracinės teisės pažeidimas.

Administracinė atsakomybė yra vienas iš pagrindinių prievolių teisės institutų bei viena, kaip jau minėjome, iš teisinės atsakomybės rūšių. Tai yra, kad administracinė atsakomybė yra savarankiška, ypatinga teisinės atsakomybės rūšis. Jai būdingi visi bendri teisinės atsakomybės bruožai. Administracinė atsakomybė atsiranda, pažeidus tam tikras teisines normas. Ji taikoma asmeniui, kuris pažeidžia teisę ir dėl to pažeidimo yra kaltas. Ši atsakomybė yra valstybės neigiama reakcija į padarytąjį teisės pažeidimą, viešas valstybės ar jos organų vardu pažeidėjo poelgio pasmerkimas, negatyvus jo įvertinimas. Administracinės atsakomybės atveju pažeidėjas turi teisiškai atsiskaityti valstybei arba jos organams, įvykdyti teisės reikalavimus.

Administracinė atsakomybė taikoma, siekiant kovoti su teisėtvarkos pažeidėjais, drausminti juos, stiprinti teisėtumą, užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą, ginti valstybinių bei visuomeninių organizacijų ir piliečių teises ir t. t.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis teisės pažeidimas, paprastai numatytas administracinės teisės normų. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei kaltas ( tyčinis arba neatsargus ) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę, kuri atsiranda tada, kai savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal esamus ir galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės1

Kiekvienas administracinis nusižengimas – tai nukrypimas nuo teisės normų reikalavimų, tam tikros teisinės pareigos nevykdymas, netinkamas jos vykdymas arba teisės panaudojimas ne pagal jos paskirtį (piktnaudžiavimas teise).

Bendri teoriniai teisės pažeidimo sudėties elementai atitinka ir administracinio nusižengimo požymius, tačiau administracinės atsakomybės subjekto prasme yra tam tikrų specifinių skirtumų, atribojančių nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Taigi pabandysime išsiaiškinti, kas yra administracinės teisės pažeidimo subjektas.

Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, kuris padaro administracinį teisės pažeidimą ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn8. Administracinio teisės pažeidimo subjektą apibūdina LR ATPK 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19 straipsniai.

Pagal įstatymą, administracinių teisės pažeidimų subjektais gali būti tik pakaltinami fiziniai asmenys- Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės ar užsieniečiai, pareigūnai – kuriems iki administracinio teisės pažeidimo sukako 16 metų. Juridiniai asmenys administracinių teisės pažeidimų subjektais negali būti. Už įmonių, įstaigų ar organizacijų padarytus administracinius teisės pažeidimus atsako jų pareigūnai.

Administracinių teisės pažeidimų subjektai gali būti tiek paprasti piliečiai, tiek ir pareigūnai. LR ATPK pareigūnais laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar
organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių tvarkymo ar administracinių ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą.

Kadangi pateiktame apibrėžime išskirti pagrindiniai pareigūnų požymiai gali turėti svarbią reikšmę sprendžiant atsakomybės klausimą, manome, tikslinga plačiau atskleisti jų teisinę padėtį, vykdomas profesines funkcijas.

Valdžios atstovų funkcijas vykdančiais laikomi asmenys, turintys teisę ir pareigą duoti įsakymus, nurodymus, išleisti potvarkius, privalomus ir kitiems piliečiams, su kuriais jie nėra susiję tarnybiniais ryšiais. Tai teisėjai, prokurorai, tardytojai, policininkai, muitininkai, mokesčių inspektoriai ir kiti, nes jie turi valdinius įgalinimus, kurie užtikrinami valstybės prievartos priemonėmis.

Organizacinės tvarkymo pareigos – tai vadovavimas visų rūšių įmonių (individualiosios, ūkinės bendrijos, AB ir UAB, valstybės įmonių ir kitų), įstaigų, organizacijų ar jų padarinių veiklai (direktoriai, prezidentai, valdybų pirmininkai ir nariai, tarybų pirmininkai, administratoriai, aukštųjų mokyklų rektoriai ir prorektoriai, dekanai, mokyklų direktoriai, ligoninių vyriausieji gydytojai ir pan.).

Administracinės ūkinės pareigos – tai turto valdymas, tvarkymas ar disponavimas juo, materialinių vertybių apsaugos, perdavimo, realizavimo, kontrolės organizavimas ir pan.Tokias pareigas atlieka įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų pavaduotojai, ūkio, administracijos ir kitiems reikalams, sandėlių vedėjai, vyr. buhalteriai, vyr. finansininkai ir kt.

Pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų LR ATPK 14 straipsnio 1 dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga.

Todėl, neatsitiktinai pareigūnams yra numatytos griežtesnės administracinės nuobaudos (piniginės baudos) kaip piliečiams.

Kaip jau buvo minėta, užsieniečiai administracinėn atsakomybėn traukiami bendra tvarka, jeigu ko kita nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Kai kurie užsieniečiai pagal tarptautines sutartis turi imunitetą nuo administracinės jurisdikcijos. Tai gali būti diplomatinio personalo ir jų šeimos nariai, parlamentinių ir vyriausybinių delegacijų atstovai ir kiti asmenys.

Tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariai, policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus, išskyrus kelių eismo taisyklių, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, matavimo priemonių, priskirtų valstybinei metrologinei kontrolei, gamybos, prekybos jomis, nuomos ir naudojimo taisyklių pažeidimus ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais.

Tam, kad fizinis asmuo būtų pripažintas administracinio teisės pažeidimo subjektu, turi būti tokios pagrindinės sąlygos:

 Darydamas administracinį teisės pažeidimą asmuo turi būti sukakęs šešiolika metų;

 Asmuo turi būti pakaltinamas.

Apie visa tai mes pakalbėsime tolesniuose skyreliuose.

2.1. NUSIKALTIMO IR ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTO AMŽIUS

2.2.1. NUSIKALTIMO SUBJEKTO AMŽIUS IR JO NUSTATYMAS

Baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta, kad už savo veiksmus gali atsakyti tik įstatymo nustatyto amžiaus sulaukę asmenys. Amžius yra pagrindinis nusikaltimo subjekto požymis. LR BK 11 straipsnis skelbia, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems prieš padarant nusikaltimą yra suėję 16 metų.

Už kai kuriuos nusikaltimus baudžiamoji atsakomybė iškyla nuo 14 metų amžiaus. Nusikaltimai, už kuriuos atsakomybė iškyla nuo 14 metų amžiaus, išvardyti LR BK 11 straipsnio 2 dalyje. Čia duodas išsamus tokių nusikaltimų sąrašas.

Baudžiamosios atsakomybės amžiaus nustatymas reiškia, kad įstatymų leidėjas preziumuoja, kad sulaukęs 16 metų amžiaus nepilnametis jau pakankamai protiškai išsivystęs, taigi jis jau gali suprasti savo veiksmų esmę, t. y. suprasti, ką daryti galima, o ko negalima. Už atskirus nusikaltimus įstatymų leidėjas nustato mažesnę amžiaus ribą. Šiuo atveju jis konstatuoja, kad išvardytų nusikaltimų pavojingumą suvokia 14 metų sulaukę asmenys.

Remiantis tuo, kad įstatymų leidėjas nustato tikslią baudžiamosios atsakomybės ribą, nusikaltimą padariusio asmens amžius yra įrodinėtinas baudžiamojoje byloje požymis. Be abejo, tokia išvada nereiškia, kad tikslų amžių reikia nustatyti kiekvienoje baudžiamojoje byloje ir jo nenustačius teks bylą nutraukti dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo. Nusikaltimą padariusio asmens amžius būtinai nustatinėjamas tais atvejais, kai kaltinamasis yra nepilnametis, taigi iškyla klausimas, ar jis sulaukęs baudžiamajai atsakomybei nustatyto amžiaus.

Asmuo laikomas sulaukęs reikiamo amžiaus kitą dieną po to, kai jam sukako 14 ar 16 metų. Jei jis gimęs sausio 21 dieną, tai nusikaltimo subjektu taps nuo sausio 22 dienos. Be to, reikia atsiminti, kad asmens amžius nustatomas ne
nagrinėjimo momentui, o nusikaltimo padarymo momentui. Bylos tyrimo ar nagrinėjimo teisme metu asmuo gali būti sulaukęs įstatymo reikalaujamo amžiaus, tačiau jeigu nusikaltimo padarymo metu jis neturėjo įstatyme numatyto amžiaus, baudžiamojon atsakomybėn jis netraukiamas.

Yra tam tikri reikalavimai nusikaltimą padariusio asmens amžiui nustatyti. Pirmiausia amžius nustatomas pagal asmens dokumentus. Dokumentai tinkami amžiui nustatyti, yra asmens pasas ar gimimo liudijimas. Jei nėra dokumentų, kuriais remiantis galima nustatyti tikslų amžių, skiriama teismo medicinos ekspertizė amžiui nustatyti. Ekspertizė, be abejo, nenustatys gimimo mėnesio ir dienos. Ji nustato tik gimimo metus. Šiuo atveju nepilnamečio gimimo diena laikoma nustatytų gimimo metų paskutinioji diena (gruodžio 31 d.). asmuo tampa baudžiamosios atsakomybės subjektu kitą dieną, t. y. kitų metų sausio 1 dieną. Jei ekspertas negali nustatyti tikslių gimimo metų, jis gali nurodyti minimalius ir maksimalius nepilnamečio gimimo metus, pavyzdžiui, tiriamasis gali būti gimęs 1985 – 1986 metais. Tokiu atveju nustatant nusikaltimo sudėtį, vadovaujamasi minimaliu amžiumi. Šiuo atveju bus laikoma, kad kaltinamasis gimęs 1986 metų gruodžio 31 dieną. Taigi, jei asmuo kaltinamas 2000 metų balandžio 15 dieną padaryta vagyste, tardytojas ar teismas padarys išvadą, kad nusikaltimo padarymo metu asmeniui buvo 13 metų. Taigi jis nėra sulaukęs įstatymų reikalaujamo baudžiamosios atsakomybės amžiaus.

Tuo atveju, jei įstatyme numatytą veiką padaro įstatymo numatyto baudžiamosios atsakomybės amžiaus nesulaukęs asmuo, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Medžiaga perduodama nepilnamečių reikalų tarnybai, kuri gali taikyti priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones. Priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės gali būti taikomos ir nepilnamečiui, kuris nusikaltimą padarė, sulaukęs įstatyme numatyto baudžiamosios atsakomybės amžiaus, t. y. 14 ar 16 metų. LR BK 521 straipsnis numato galimybę nesunkų nusikaltimą padariusį nepilnametį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ryšium su priverčiamųjų auklėjamojo pobūdžio priemonių taikymu, jei jis:

 Pirmą kartą padarė nusikaltimą;

 Visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikaltimą;

 Atlygino padarytą žalą ar susitarė su nukentėjusiuoju dėl jos atlyginimo (jei ji buvo padaryta;

 Yra pagrindo manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų.

Tokiu atveju jam taikomos LR BK 61 straipsnyje numatytos poveikio priemonės.

Nors įstatymų leidėjas nieko apie tai nekalba, už kai kuriuos nusikaltimus ir teoriškai, ir praktiškai baudžiamoji atsakomybė gali iškilti tik vyresnio amžiaus žmonėms. Antai už nusikaltimus krašto apsaugos tarnybai gali atsakyti tik sulaukę 19 metų asmenys, nes karinėn tarnybon šaukiami 19 metų sulaukę asmenys.

Tik suaugęs asmuo gali atsakyti už nepilnamečio įtraukimą į nusikalstamą veiklą (LR BK 241 straipsnis). Nors šio straipsnio dispozicijoje nieko apie tai nepasakyta, tačiau įstatymo aiškinimas priveda prie tokios išvados.

2.2.2. ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTO AMŽIUS

Šešiolika metų – tai minimali amžiaus riba, nuo kurios asmuo, padaręs teisei priešingą veiką, gali būti laikomas administracinio teisės pažeidimo subjektu ir traukiamas administracinėn atsakomybėn.

LR ATPK 13 straipsnis reglamentuoja nepilnamečių atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus. Nepilnamečiams nuo 16 iki 18 metų amžiaus, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, taikomos bendros administracinės atsakomybės nuostatos. Tačiau jiems negali būti paskirtas administracinis areštas; skiriama bauda negali būti didesnė kaip pusė, numatyta atitinkamame Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso straipsnyje ( LR ATPK )1. Jeigu toks asmuo turi savarankiškų pajamų, privalo atlyginti nusižengimu padarytą turtinį nuostolį, jei šio suma neviršija 50 litų. Jei jis neturi pajamų, atsako jo tėvai ar juos atstojantys asmenys.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3677 žodžiai iš 7196 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.