Administracinės t referatas
5 (100%) 1 vote

Administracinės t referatas

1121314151617181

BENDROJI DALIS

1.tema. Administracinės atsakomybės kurso dalykas ir sistema.Administracinių teisės pažeidimų įstatymų kodifikavimas.

Administracinės atsakomybės (a.a) disciplina tapo beveik teisės šaka. Anksčiau labai plačiai buvo taikoma drausminė atsakomybė, o dabar – administracinė. Taip pat siūloma administracinę atsakomybę daugiau taikyti vietoje baudžiamosios atsakomybės, kadangi a.a. operatyvesnė – galima nubausti tą pačią dieną. Be to drausminio poveikio priemonių įmonei pritaikyti negalima, o administracinėn atsakomybėn patraukti galima. Administracinių teisės pažeidimų kodekse(ATPK) yra daugiau sudėčių nei Baudžiamajame kodekse. Administracinės atsakomybės vaidmuo didėja, turi būti laikomasi teisėtumo reikalavimų, turi mokėti taikyti bei vykdyti nuobaudas. ATPK sudaro bendroji dalis, ypatingoji dalis( atskiri pažeidimai) bei procesinė dalis (patraukimo a.a. tvarka). A.a. – tai viena iš a. poveikio rūšių. Paskaitose buvo tik tiek. Galima dar trumpai pakalbėti bendrai iš teisės teorijos.

2 tema. Administracinės atsakomybės esmė

2.1. Administracinės atsakomybės sąvoka ir ypatumai.

Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybės rūšis, jai būdingi visi bendrieji minėti teisinės atsakomybės požymiai. Tačiau be bendrųjų požymių, administracinė atsakomybė pasižymi tik jai būdingais, specifiniais bruožais, išsamiau ją apibūdinančiais.

1. Administracinės atsakomybės pagrindas yra įstatymo nustatytas administracinis teisės pažeidimas. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo už tokius teisės pažeidimus, kuriuos numato LR ATPK ir kiti įstatymai. Ir tik kai kuriais atvejais , nurodytais ATPK 5 straipsnyje , administraciniai teisės pažeidimai ir atsakomybė už juos gali būti nustatyta savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimais. Administraciniai teisės pažeidimai yra teisės nustatytų ir visuotinai privalomų eogesio taisyklių (saugaus eismo, priešgaisrinės apsaugos, sanitarijos ir higienos, veterinarijos, prekybos, medžioklės ir žūklės, naudojimosi visuomeniniu transportu, pasų karinės prievolės ir kt.) ar kitokie įvairių valstybinio valdymo sričių visuomeninių santykių pažeidimai, kurie pagal pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį nesudaro baudžiamojo nusikaltimo sudėties ir už kuriuos baudžiama administracinėmis priemonėmis.

2. Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra fizinis asmuo, darydamas pažeidimą turintis 16 metų ir pakaltinamas. Įstaigos, įmonės, organizacijos administracinių teisės pažeidimų subjektais nelaikomos. Dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų kaltais laikomi ir administracinėn atsakomybėn už juos trukiami jų pareigūnai.

3. Skirtingai nuo drausminės atsakomybės, administracinėn atsakomybėn kalti asmenys traukiami ne tarnybinio, ne darbo santykių pavaldumo tvarka. Tai reiškia, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir administracines nuobaudas pažeidėjams skiria ne įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose dirba pažeidėjas , vadovai ir vioršininkai, bet kiti atitinkami valstybiniai organai –administracinės komisijos prie rajonų, miestų tarybų, policija, valstybinės inspekcijos, teismas, trasporto ir kelių, apslinkos apsaugos, miškų ūkio ir kitos įstatymų tam įgaliotos institucijos ir jų pareigūnai.

4. Asmeniui, traukiamam, administracinėn atsakomybėn, yra skiriamos įstatymų numatytos administracinės nuobaudos, kurios yra specifinio pobūdžio, švelnesnės už kriminalines bausmes, ir jų taikymas teisės pažeidėjui neužtraukia teistumo.

5. Administracionė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, palyginti su baudžiamosios ir civilinės teisės, yra daugg paprastenė.

6. Administracinei atsakomybei būdingas operatyvumas.

7. Administracinė atsakomybė labai svarbi ne tik užkertant kelią administraciniams teisės pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams.

Atsižvelgiant į minėtus bruožus, galima teigti, kad administracinė atsakomybė yra savarankiška atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų numatytas administracines nuobaudas, turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.

2.2. Pgrindiniai administracinės atsakomybės principai:

1. Atsakomybės tik už elgesį , o ne už mintis, kurios nerelizuojamos. Žmogaus poelgis gali reikštis tik aktyviais veiksmais (veikimu) arba susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų (neveikimu). Mintys, įsitikinimai, nors jei būtų ir neigiamai vertinami, negali būti laikomi teisės pažeidimais, jeigu jie konkrečiai neįgivendinimi.

2. Atsakomybės tik už prišngą teisei veikimą ar neveikimą, ir tik esant kaltei, principas reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik asmuo, padaręs teisei priešingus veiksmus ( neveikimą) ir suvokęs žalingus, pavojingus valstybei, visuomenei savo elgesio padarinius. Šio rincipo laikymasis turi principinę reikšmę : jeigu asmens elgesys nėra priešingas teisei (teisės nedraudžaimas) arba jo elgesyje nėra kaltės, tai negali būti jo teisinės atsakomybės.

3. Atsakomybės teisėtumas – tai nenukrypstamas materialinių ir procesinių teisės normų laikymasis, tikslus jų reikalavimų vykdymas. Materialinės
teisės srityje šis reikalavimas reiškia, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik už įstatymo ar kito norminio akto numatytą teisei priešingą veiką (veikimą arba neveikimą). Administracinė atsakomybė gali būti taikoma ne už bet kokį pažeidimą, o tik už administracinį nusižengimą. (pats svarbiausias principas).

4. Atsakomybės teisingumo principas. Administracinė nuobauda turi būti teisėta, t.y. paskirta kaltam asmeniui kompetentingo organo ir pareigūno neperžengiant sankcijos ribų, tačiau ji gali būti neteisinga. Todėl atsakomybės teisingumo principo esmė yra ta, kad administracinės, kaip ir kitų teisinės atsakomybės rūšių, priemonės turi būti teisingos.Teisingumo principas reikalauja laikytis nuostatos, kad už vieną teisės pažeidimą galima skirti tik vieną pagrindinę administracinę nuobaudą arba pagrindinę ir papildomą nuobaudą, kai tai numato įstatymas. Tačiau tai netrukdo taikyti pažeidėjui kitų rūšių teisinės atsakomybės (drausminės, civilinės) poveikio priemonių.

5. Atsakomybės tikslingumo principas.

6. Atsakomybės neišvengiamumo principas. Kiekvienas administracinės teisės pažeidimas turi būti atskleistas, kaltas asmuo patrauktas atsakomybėn, o skirta nuobauda iš tikrųjų įvykdyta. Įspėjamoji administracinės atsakomybės nuobaudos reikšmė priklauso ne tik nuo to, kad ji nustatyta įstatymo, yra grižta, o svarbiausia, kad ji neišvengiama.

7. Atsakomybės viešumo principas reikalauja, kad kalto asmens poelgis būtų pasmerktas viešai, atvirai, žinant visuomenei. Administracinės atsakomybės viešumo principo reikalavimai gali būti įgyvendinami įvairiais būdais. Pirmiausiai viešai , atvirai svarstant teismuose.

2.3. Įstatymai, nustatantys administracinę atsakomybę.

LR Konstitucija garantuoja asmens teises ir laisves. Konstitucijos 2 skirsnio “Žmogus ir valstybė” nuostatuose įtvirtinta, kad žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir tokiomis procedūromis, kokias yra nustatęs įstatymas.Tolaiu sakoma, kad žmogaus laisvės ir teisės negali būti apribotos kitaip , kaip tik įstatymu, ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, ginti konstitucinę santvarką.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad teisinė atsakomybė yra glaudžiai sisojusi su valstybinės prievartos naudojimu, pasireiškiančiu tam tikrų asmens teisių ir laisvių ribojimu, administracinės atsakomybės pagrindus nustato įstatymai.

2.4. Savivald. Tarybų ir valdybų įgaliojimai priimti prendimus, už kurių pažeidimą numatoma administracinė atsakomybė.

Vietos savivaldybių taryboms ir valdyboms kai kuriais atvejais suteikia teisę įstatymas priimti sprendimus ir juose nustatyti administracinę atsakomybę už tam tikrų taisyklių pažeidimus. Būtent ATPK 5 straipsnyje sakoma, kad savivaldybių tarybos ir valdybos kovai su gaivalinėmis nelaimėmis ir epidemijomis turi teisę priimti sprendimus, numatančius administracinę atskomybę už jų pažeidimą.

ATPK 5 straipsnyje toliau sakoma, kad savivaldybių tarybos ir valdybos turi teisę priimti sprendimus ir jais nustatyti taisykles, tačiau už jų pažeidimą administracinės atsakomybės nenustato, kadangi tokia atsakomybė jau yra nustatyta atitinkamų šio kodekso normų.

Pagal ATPK 21 straipsnio antrą dalį , savivaldybių tarybos ir valdybos savo sprendimais gali nustatyti administracinę atsakomybę už jų numatytus teisės pažeidimus įspėjimu ir pinigine nuobauda. Numatyti kitokias administracines nuobaudas šioms institucijoms teisė nesuteikta.

Savivaldybių tarybų ir valdybų priimtiems su administracinėmis sankcijomis sprendimams dažniausiai keliami tokie pagrindiniai reikalavimai.

1. Sprendimų projektai turėtų būti viešai paskelbti, kad su jais galėtų susipažinti vietos gyventojai, įstaigos , įmonės ir organizacijos ir pateikti savo pastabas bei siūlymus.

2. Nustatyti administraciniai teisės pažeidimai turi būti aiškiai, tiksliai ir konkrečiai suformuoti.

3. Sprendimuose turi būti nurodyti pažeidimo subjektai, tiksliai apibrėžtos sankcijos (įspėjimas, bauda), nurodant jų minimumo ir maksimumo ribas.

4. Nurodyti sprendimo galiojimo teritorija ir laikas.

5. Numatyti organai (pareigūnai), kuriems pavedama sprendimų vykdymo priežiūra, teisė surašyti pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas.

6. Sprendimai turi būti viešai paskelbti vietinėje spaudoje.

Taigi, savivaldybių tarybų ir valdybų teisė priimti sprendimus su administracine sankcija yra labai ribota. Įstatymas nustato tik kelis tokius išimtinius ir ypatingus atvejus.

2.5. Teisėtumo užtikrinimas taikant poveikio priemones už administracinius pažeidimus.

2.6. A dministracinės atsakomybės skirtumas nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

Administracinė atsakomybė, kaip savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, daugeliu bruožų artima kitoms teisinės atsakomybės rūšims – baudžiamajai, drausminei ir civilinei. Tačiau kai kurie specifiniai administracinės atsakomybės požymiai leidžia ją atskirti nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Tokiems požymiams priklauso:

a) atsakomybės taikymo pagrindas;

b) subjektai, taikantys atsakomybę;

c) poveikio priemonės ir jų padariniai;

d) atsakomybės subjektai;

e)
šios atsakomybės taikymo tvarka.

Administracinės atsakomybės skirtumas nuo baudžiamosios atsakomybės pasireiškia , pirmiausia, jos taikymo pagrindu. Administracinės atsakomybės pagrindas- administracinis teisės pažeidimas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymų kai kuriais atvejais -vietos savivaldybės tarybos ar valdybos sprendimai). Baudžiamosios atsakomybės pagrindas- nusikaltimas, kurio požymiai numatyti Lietuvos Respublikos įstatymų. Administracinės atsakomybės priemones (nuobaudas) už padarytus administracinės teisės pažeidimus kaltiems asmenims skiria įvairūs valstybinio valdymo organai (pareigūnai), taip pat teismas ( teisėjas): Kriminalines bausmes už nusikaltimus skiria tik teismas.

Trečia, administracinė atsakomybė skiriasi nuo baudžiamosios atsakomybės poveikio priemonėmis. Bendras baudžiamosios ir administracinės atsakomybės poveikio priemonių bruožas yra tai, kad jos taikomos siekiant ka1tą asmenį nubausti, jį perauklėti ir įspėti, kad jis, taip pat kiti asmenys nedarytų teisės pažeidimų. Tačiau administracinių poveikio priemonių (nuobaudų) pobūdis gerokai skiriasi nuo baudžiamųjų bausmių, nes jos yra daug švelnesnės už kriminalines bausmes ir nesukelia tokių sunkių teisinių padarinių.

Ketvirta, administracinė atsakomybė taikoma procesine tvarka, nustatyta administracinės teisės normų, o baudžiamoji atsakomybė – pagal baudžiamojo proceso teisės normas. Be to, administracinė atsakomybė taikoma daug operatyviau, paprasčiau negu baudžiamoji atsakomybė. Administracinių teisės pažeidimų bylose nereikalaujama atlikti tokių sudėtingų procesinių veiksmų kaip baudžiamosiose bylose, nes atsk1eisti administracinius teisės pažeidimus daug paprasčiau negu nusikaltimus. Administracinės atsakomybės operatyvumas pasireiškia tuo, kad jos poveikio priemonės taikomos tuoj pat, dažnai net teisės pažeidimo vietoje. Baudžiamosios atsakomybės taikymas yra susijęs su sudėtingais baudžiamojo proceso veiksniais. Ilgesni ir jos laikymo senaties terminai, o išimtiniais atvejais jie netaikomi.

Administracinė atsakomybė skiriasi nuo drausminės atsakomybės. Jų skirtumas pirmiausia reiškiasi taikymo pagrindu. Drausminėn atsakomybėn traukiami asmenys už drausminius, o ne administracinius teisės pažeidimus.

Administracinė atsakomybė atribojama nuo civilinės teisinės atsakomybės taip pat pagal analogiškus požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas, yra administracinės teisės pažeidimas, o civilinės atsakomybės – civilinės teisės deliktas. Administracinio teiisės pažeidimo objektas yra teisės reguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie yra ginami administracine ir teismine tvarka. Civilinės teisės delikto objektas – turtiniai arba asmeniniai santykiai, kurie įprastai yra ginami teismine tvarka, pareiškus ieškinį pagal civilinio proceso normų reikalavimus.

Skirtingai nuo administracinės atsakomybės, kurios subjektas gali būti tik fizinis asmuo, civilinės teisės atsakomybės subjektu gali būti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. Administracinė atsakomybė skiriasi nuo civilinės teisinės a.tsakomybės taip pat taikymo procesine tvarka ir senaties terminais.

3 Tema. Administracinės teisės pažeidimas – administracinės atsakomybės pagrindas.

3.1. Bendroji administracinio teisės pažeidimo sąvoka.

Specialioje teisinėje literatūroje nurodomi tokie administraciniam teisės pažeidimui būdingi požymiai:

a) pavojingumas,

b) priešingumas teisei

c) kaltumas

d) baudžiamumas.

Minėtus administracinio teisės pažeidimo požymius taip pat įtvirtina galiojantys įstatymai. ATPK 9 straipsnyje sakoma: „Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiuos kodekse numatytus pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.“

Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumas, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad jis trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Administraciniais teisės pažeidimais, kaip sakoma įstatyme, kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir t. t.

Tačiau apibūdinant administracinį teisės pažeidimą kaip pavojingą, žalingą visuomenei veiką, nepakanka nurodyti vien jo kėsinimosi objekto. Be kėsinimosi objekto, šio teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia ir kiti jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ar pakartotinumas ir kitos aplinkybės. Taigi veikos pavojingumas yra materialinis administracinio teisės pažeidimo požymis.

Bet koks administracinis teisės pažeidimas – tai teisės normų reikalavimų nesilaikymas, tam tikros teisinės pareigos nevykdymas arba netinkamas jos vykdymas. Tačiau tai, kas teisės neuždrausta,
teisės normos nereikalaujama, negali būti laikoma administraciniu teisės pažeidimu nors tai būtų amoralu, antivisuomeniška. Šiuo požymiu administraciniai teisės pažeidimai skiriasi nuo neteisinių socialinių normų (moralės taisyklių, visuomeninių organizacijų normų) pažeidimų.

Be kaltės administracinis teises pažeidimas negalimas. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisės draudžiamas veikimas (neveikimas) yra padarytas kaltai, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Negali būti laikomas administraciniu teisės pažeidimu taip pat toks poelgis asmens, kuris buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų iš esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos (APT’K l9 str.).

Kaltė išreiškia neigiamą vidinį pažeidėjo požiūrį į teisės reguliuojamus ir saugomus visuomeninius santykius, valstybės, visuomenės ir atskirų piliečių interesus.

Veikos baudžiamumo požymis reiškia, kad už administracinės teisės pažeidimą kaltam asmeniui taikomos įstatymų numatytos administracinės atsakomybės priemonės (nuobaudos).

3.2. Juridinė administracinio teisės pažeidimo sudėties analizė.

Juridinė administracinio teisės pažeidimo, kaip ir kitų teisės rūšių pažeidimų, sudėties analizė turi labai svarbią ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Ji yra glaudžiai susijusi su teisės normų taikymu, todėl padeda teisingai, tinkamai juridiškai kvalifikuoti teisės pažeidimus, užtikrinti organų ir pareigūnų, taikančių kaltiems asmenims administracines nuobaudas, veiklos teisėtumą ir šitaip užkirsti kelią nepagrįstam, neteisėtam asmenų patraukimui administracinėn atsakomybėn. Analizuojant administracinio teisės pažeidimo sudėtį, remiamasi bendrosios teisės teorijos teiginiais ir baudžiamosios teisės mokslo išvadomis dėl teisės pažeidimo apskritai ir savarankiškos,jo rūšies-baudžiamojo nusikaltimo-požymių:

Bet koks teisės pažeidimas yra organinė žmogaus veikos (veikimo, neveikimo) išorinio pasireiškimo ir jo sąmonės santykio vienybė, tos veikos objektas, jos išorinio pasireiškimo formos (būdai), subjektas ir jo psichinis santykis su padaryta veika.Todėl administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementai: objektas;b) objektyvinė pusė; c) subjektas;d) subjektyvinė pusė.

Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jeigu nėra bent vieno iš jų, negali būti administracinio teisės pažeidimo sudėties ir negali atsirasti administracinės atsakomybės. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos juridinių požymių, tam tikrų elementų visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir pavojingumu visuomenei.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro visa keturių minėtų elementų ir jų individualių požymių, sudarančių jų organinę vienybę, sistema.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kva1ifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jos kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Realaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Teisinis administracinės atsakomybės pagrindas (įstatymo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis atsiranda anksčiau negu faktinis veikos padarymas. Šią aplinkybę lemia tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, nustatantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, atgal negalioja (ATPK 8 str.).

Kai kuriose ATPK Ypatingosios dalies straipsnių nustatytose pažeidimų sudėtyse ne visuomet rasime konkrečiai, visiškai aiškiai apibrėžtą pažeidimo objektą, subjektą, objektyvinę ir subjektyvinę puses, todėl turime remtis Bendrosios dalies normomis .

Administracinio teisės pažeidimo objektas yra teisės nustatyti, reguliuojami ir tam tikra tvarka ginami visuomeniniai santykiai.

ATPK 9 str. išvardinti lipiškiausi administracinių teises pažeidimų objektai: valstybinė ir viešoji tvarka, nuosavybė, piliečių teisės ir laisvės, nustatyta valdymo tvarka. Minėti santykiai sudaro ne tik administracinių teisės normų, bet ir kai kurių kitų teisės šakų (konstitucinės teisės, darbo teisės ir kitų) normų reguliavimo dalyką, kurį gina administracinės sankcijos. Administraciniu teisės pažeidimu daroma žala visuomeniniams santykiams, kuriuos reguliuoja ne tik administracinės teisės, bet ir kitų teisės šakų normos.

Svarbus administracinio teisės pažeidimo objekto ypatumas tas, kad jį sudaro teisės nustatyti ir reguliuojami valdymo sferos visuomeniniai santykiai. Todėl administracinio teisės pažeidimo objektas dažniausiai yra specialios taisyklės, kurios reguliuoja tam tikrą tvarką. Pvz., kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos, sanitarijos ir higienos ir kitos.

Be administracinio teisės pažeidimo objekto, galima
ir jo dalyką. Administracinės teisės pažeidimo dalyku laikomi fiziniai materialaus pasaulio daiktai, kuriems darydamas poveikį pažeidėjas kėsinasi į tam tikrus visuomeninius santykius. Pvz. Žemė, miškas, pastatai, želdiniai ir t. t.

Administracinio teisės pažeidimo objektai skirstomi į 2 rūšis: bendrieji ir rūšiniai.

– Bendrasis administracinio teisės pažeidimo objektas yra bendras visiems administraciniams teisės pažeidimams. Tai vyra tie įvairių teisės šakų visuomeniniai santykiai, kuriuos saugo Adm. Teisės sankcijos.

– Rūšinis – tam tikros rūšies panašaus pobūdžio visuomeniniai santykiai, į kuriuos kėsinamasi. Tai tam tikra teisės reguliuojamų visuomeninių santykių grupė, tam tikra tvarka, elgesio taisyklės.

Pagal rūšinį objektą grupuojant konkrečias administracinių teisės pažeidimų sudėtis sudaryta ATPK Ypatingoji dalis. Dabar galiojančio ATPK Ypatingosios dalies struktūrą sudaro tokie rūšiniai administracinių teisės pažeidimų objektai ( skirstymas į rūšis pagal 2 kriterijus: 1) pagal visuomeninių santykių turinį, 2) pagal veiklos sritis, kuriose tie santykiai susiklosto):

– administraciniai teisės pažeidimai, darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje;

– administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nuosavybę;

– administraciniai teisės pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje;

– administraciniai teisės pažeidimai pramonės, elektros ir šiluminės energijos naudojimo srityje;

– administraciniai teisės pažeidimai žemės ūkyje, veterinarinių sanitarinių taisyklių pažeidimai;

-administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio ir ryšių srityse;

– administraciniai teisės pažeidimai piliečių buto teisių, butų komunalinio ūkio ir tvarkymo srityje;

– administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje;

– administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką;

– administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į teisingumą;

– administraciniai teisės pažeidimai , kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką;

– administraciniai teisės pažeidimai valstybinio turto privatizavimo srityje.

Kai kuriais administracinės teisės pažeidimais kėsinamasi ne į vieną, o į kelis (dažniausiai du ar tris) objektus.

Greta rūšinio administracinio teisės pažeidimo objekto gali būti išskirtas ir tiesioginis objektas. Juo laikomi tie teisės nustatyti ir reguliuojami visuomeniniai santykiai, į kuriuos tiesiogiai kėsinamasi veika. Tiesioginis administracinio teisės pažeidimo objektas yra tos vertybės, į kurias tiesiogiai kėsinamasi teisei priešinga veika. Administracinio teisės pažeidimo tiesioginio objekto nustatymas turi svarbią reikšmę tinkamai kvalifikuoti pažeidimą ir teisingai skirti kaltam asmeniui atsakomybės priemones.

Administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė.

Administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė – tai visuma teisės normoje įtvirtintų požymių, kurie apibūdina išorinį veikos pasireiškimą . Išskiriami šie administracinio teiss apžeidimo objektyvinės pusės požymiai: a) teisei priešinga veika (veikimas arba neveikimas); b) žalingi padariniai; e) priežastinis veikos ir jos padarinių ryšys; d) veikos padarymo būdas, vieta, laikas, priemonės.

Pagrindinis administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymis yra tai, kad veika priešinga teisei. Veika gali pasireikšti veikimu arba neveikimu. Veikimas – tai sąmoningų, valingų, aktyvių veiksmų visuma. Neveikimas-pasyvus žmogaus elgesys, teisinės pareigos nevykdymas. Dauguma administracinių teisės pažeidimų sudėčių numato aktyvius veiksmus, tačiau nemažai veikų pasireiškia ir neveikimu. Už neveikimą asmuo atsako tada, kai jis gali ir privalo atlikti teisės numatytus veiksmus, tačiau jų neatlieka.

Teisei priešingas veikas priimta skirstyti į paprastas ir sudėtingas. Paprasta, kai ją sudaro vienas tam tikras priešingas teisei veikimas arba neveikimas.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas sudėtingu, kai jis susideda iš kelių savarankiškų teisei priešingų veiksmų arba padaromas tam tikru būdu laiko atžvilgiu. Išskiriamos tokios sudėtingų administracinių teisės pažeidimų rūšys:

1 ) veikos, susidedančios iš dviejų ir daugiau skirtingų veiksmų;

2) veikos, susidedančios iš alternatyvių veiksmų;

3) pakartotinės veikos;

4) trunkamosios veikos.

1) Veikos su dviem skirtingais veiksmais pvz. – radijo transliavimo mazgo įtaisymas ir eksploatavimas be reikiamo leidimo.

2) administracinių teisės pažeidimų sudėtys, kuriose nurodomi ne vienas, o keli alternatyvūs veiksmai, kurių kiekvienas gali būti administraciniu teisės pažeidimu

3) Pakartotiniais administraciniais teisės pažeidimais laikomi tokie, kuriems būdingi šie pagrindiniai požymiai: a) padarytos dvi ar daugiau veikų; b) kiekviena iš padarytų veikų yra savarankiški administraciniai teisės pažeidimai; c) administraciniai teisės pažeidimai yra tos pačios rūšies.

4) Trunkamaisiais laikomi tokie administraciniai teisės pažeidimai, kurie, prasidėję nuo tam tikro priešingo teisei veikimo ar neveikimo trunka tam tikrą ilgesnį ar trumpesnį laiką. Dažniausia trunkamieji teisės
pažeidimai pasireiškia neveikimu, susijusiu su teisinės pareigos nevykdymu.

Skiriami du trunkamojo administracinio pažeidimo pasibaigimo pagrindai: faktinis ir teisinis. Faktinis, kai pagrindas pažeidimui pasibaigti yra teisinės pareigos įvykdymas, teisinis – patraukimas administracinėn atsakomybėn už tam tikros pareigos nevykdymą.

Kiti administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymiai yra žalingi padariniai ir priežastinis veikos ir jos padarinių ryšys.

Administraciniai teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Administraciniai teisės pažeidimai, kurių objektyvinei pusei būdingi tam tikri žalingi padariniai, vadinami materialiais. Administraciniai teisės pažeidimai, kurių objektyvinę pusę sudaro tik pati veika nepriklausomai nuo padarinių, kuriuos ši veika sukelia išoriniame pasaulyje, vadinami formaliais.

Kai materiali žala yra būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis, turi būti ir antras požymis priežastinis padarytos veikos ir atsiradusių padarinių ryšys. Jeigu tokio ryšio nėra, negali būti teisės pažeidimo sudėties ir administracinės atsakomybės.

Labai svarbus administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymis – pažeidimo būdas. Tai teisei priešingos veikos pasireiškimo formos, veiksmų (neveikimo) atlikimo metodai, tvarka, nuoseklumas, kuriuos pasirinko, ir naudojo pažeidėjas. Veikos padarymo būdas dažniausiai aprašomas normos dispozicijoje. Tačiau ne visada ATPK Ypatingosios dalies normos konkrečiai ir detaliai atskleidžia administracinio teisės pažeidimo padarymo būdus. Neretai įstatymas, nustatantis administracinę atsakomybę už tam tikro pažeidimo padarymą, nurodo kokį nors kitą norminį aktą, kuriame detaliau, konkrečiau įvardintos veikos pasireiškimo formos.

Administracinio teisės pažeidimo objektyvinei pusei priskiriami ir tokie požymiai kaip pažeidimo padarymo vieta, laikas, priemonės. Būtent nuo to, ar tam tikri antivisuomeniniai veiksmai padaryti teisės normos nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku, priklauso teisinga juridinė veiksmų kvalifikacija. Vietos požymis turi svarbią reikšmę kvalifikuoti kaip administracinius teisės pažeidimus tokius antivisuomeninius poelgius, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gėrimą arba girto pasirodymą viešosiose vietose ir kt.

Pažeidimo laikas – tai tam tikras laikotarpis, per kurį padaryti veiksmai (neveikimas) tampa administraciniu teisės pažeidimu. Pavyzdžiui, medžioklės, žūklės taisyklių pažeidimuose laiko aplinkybė turi kvalifikacinę reikšmę, kai asmuo medžioja arba žvejoja uždraustu laiku.

Kai kuriais atvejais tam tikras veiksmas laikomas administraciniu teisės pažeidimu ar net nusikaltimu prik1ausomai nuo to, kokiais įrankiais ir priemonėmis jis atliktas. Pavyzdžiui, paprastas brakonieriavimas medžiojant yra administracinis teisės pažeidimas, o neteisėtas medžiojimas naudojant transporto priemones -nusikaltimas.

Administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, kuris padaro administracinį teisės pažeidimą ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pagal įstatymą, administracinių teisės pažeidimų subjektais yra tik fiziniai asmenys, tai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pareigūnai, užsieniečiai ir asmenys be pilietybės. Juridiniai asmenys administracinių teisės pažeidimų subjektais negali būti. Už padarytus administracinius teisės pažeidimus atsako jų pareigūnai.

Tam, kad fizinis asmuo būtų pripažintas administracinio teisės pažeidimo subjektu, turi būti tokios dvi pagrindinės sąlygos:

1) darydamas administracinį teisės pažeidimą, asmuo turi būti sukakęs šešiolika metų;

2) asmuo turi būti pakaltinamas.

Šešiolika metų – tai minimali amžiaus riba, nuo kurios asmuo, padaręs teisei priešingą veiką, gali būti laikomi administracinio teisės pažeidimo subjektu ir traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šią minimalią amžiaus ribą lemia tokios aplinkybės: 1) asmenys, nesukakę 16 metų amžiaus, paprastai dar nevisiškai suvokia administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, žalingumą visuomenei; 2) administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, pažeidę tam tikras teisines pareigas, o dauguma tokių pareigų valstybinio valdymo sferoje atsiranda sukakusiems šešiolika metų amžiaus asmenims; 3) į darbą paprastai gali būti priimami asmenys, sukakę 16 metų. Todėl nepilnamečiai negali pažeisti taisyklių, susijusių su darbinių pareigų (taisyklių) vykdymu; 4) kadangi asmenys iki šešiolikos metų dažniausiai nedirba, neturi savarankiško uždarbio, jiems negali būti taikomos tokios administracinės nuobaudos kaip bauda, turto konfiskavimas, pašalinimas iš pareigų ir pan.

Pakaltinamumas – tai asmens savybė, susijusi su asmens psichine veikla, jo sugebėjimais. Ši žmogaus savybė susideda iš 2 aspektų: 1) intelekto ir 2) valios. Intelektas reiškia, kad asmuo sugeba suvokti, suprasti reiškinius, su kuriais jis susiduria. Valia – tai asmens gebėjimas ne tik suvokti jį supančius reiškinius, bet ir atitinkamai valdyti savo elgesį. Sprendžiant pakaltinamumo klausimą, remiamasi 2 kriterijais: medicininiu (ar žmogus neserga psichine liga) ir juridiniu (ar asmuo sugeba suvokti ir valdyti savo veiksmus).

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4623 žodžiai iš 9225 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.