Administracinis procesas
5 (100%) 1 vote

Administracinis procesas

1121314151617181

Administracinė teisena (AT)

6.9.01 /

Pirma paskaita

Tikslesnis dalyko pavadinimas – Administracinis procesas.. Procesas – tai įvykio ar reiškinio eiga, vyksmas, nuoseklus x veiksmų vyksmas turint tikslą atstatyti taip pat ir pažeistą pusiausvyrą.

Civilinis Procesas skiriamas ginčų ir ypatingajai teisenai. Administraciniame procese turi tokias teisenas :

Administracinių teisės pažeidimų teisena (Administracinių bylų teisenos įstatymas: šiaip jau visos bylos, vykstančios tarp valstybės institucijų ar susijusios su jų administracinių funkcijų vykdymu yra administracinės). AT – tai administracinės justicijos įgyvendinimas;

ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas.

1) ir 2) – didžiausios

Administracinis procesas – daug daugiau nei vien baudimo, nei (vien) administracinių teismų veikla.

Literatūra:

’80-’85 Lapinsko, Petkevičiaus AT: jau nieko gero nerasit, praleiskit.

Abramavičius, Mikelėnas: Įmonių vadovų teisinė atsakomybė.

Berger (tarti Berže): Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija, žr bauda, teisės ribojimas = kriminalinė bausmė; ’98 BVerfGE (Vokietijos Konstitucinis Teismas): konfiskuoti turtą (=riboti konstitucinę teisę) gali tik teismas (LR kitaip: Strasbūre tikrai turėtume problemų): nacionalinė teisė neatitinka tarptautinės teisė standartų: to pripažinimas tarptautiniu lygiu – moralinė (neturtinė) žala valstybei.

Mikelėnas: CP I ’94, II ’95 (Bylos dėl valdžios pareigūnų buvo CP)

Mikelėnas ’99: Teismo procesas: teisės taikymo, aiškinimo aspektas (baigiamiesiems – l gerai)

Mikelėnas ’89: Administracinė justicija: dabartis, ateitis, perspektyva

Roemer ’28: Administracinis teismas, Kaunas (+Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose). Beje, LRKT dirba vos ne geriausiai Europoj! Ginčas = mokslas… jame gimsta tiesa…

Justitia: Sauliūnas 99/2: Adm justicijos reforma LR: žengtas dar 1 žingsnis…

Vaišvila: TT (plg Vansevičiaus)

Justitia: 94/4-5: Apygardos adm teismai

Allgemeines Verwaltungsrecht / Verwaltungsverfahrensrecht (OK, nes eisim į ES)

Gelhorn, Boyer ’81: AT ir procesas

Administrativnaja justicija v novych demokratijach, Galigan /Oxford – Kijev apie ’96 (Vengrija, Lenkija, Ukraina, Estija, Čekija): restoranai, licencijos etc.

Admnistrativnoje pravo, Kozlov, Popov: proc – šiuolaikiškai parašyta;

Adm pravo Rosiji, Bachrach: ir supykęs, ir susižavėjęs dėl to – visos mano idėjas aptinkau ten užrašytas, nors nė kart nesimatėm…

Tichomirov ’98: Kurs adm prava i procesa

Ovsianko ’00: Kurs adm prava

—————: ——————- v schemach i opredelenijach

Adm pravo zarubeznych stran

Starilov: Sluzebnoje pravo (Valstybės tarnybos teisė)

TA:

LRK

ATP, BPK, CPK

Adm bylų teisenos įstatymas (didelis, ~kodeksas)

Muitinės kodeksas

Adm ginčų komisijos įstatymas, Adm teismų įsteigimo įstatymas

’92 LR: Liaudies teismai ir Aukščiausiasis teismas.

Lietuva, Latvija, Estija: ne “komunistinės”, o “komunistinių okupuotos”.

Žydui lietuviška kilmė – garbės reikalas. Zingeris: “mums reikia teismo sprendimo, teismu mes tikim…” Administracinis teismas atėmė iš AT bendrųjų teismų brangiausias bylas; dėl to kova, +didžiulis krūvis teisėjams adm teismuose. Romoj – kriminalinis ES teismas, Luxemburgo teismas – konkurencijos, muitų bylos; Strasbūras – ne 2 institucija. Konkurencijos, Produktų saugos įstatymai atitinka ES reikalavimus. Prieš 1 metus ATPK: 1 mln bauda už jūros teršimą. Be tinkamo kiekio valdinikų (=valstybės tarnautojų) neįmanoma įsisavinti pinigų, skiriamų iš struktūrinių fondų (tai buvo vienas ES priekaištų Čekijai).

13.9.01 /

2 paskaita

Kalbėsim ne apie teiseną, o apie (plačiau) – Adm procesą. Temų 14. Adm teismų vieta? Naujas teismų įstatymas.

JAV Prezidento institucija formavosi karaliaus pavyzdžiu – kaip Anglijoje. Kontinentinėje EUR – absoliučiai kitaip! Prieš tautą atsako: JAV – prezidentas; Kontinente – valdanti dauguma. Vykdomoji valdžia vis tiek turi daugiausia galios! Ps. Žr, P. Cvirkos “Frank Kruk”, siek tiek apie Adamkaus style’ą… Lietuvoj: ne autoriteto jėga, o jėgos autoritetas (deja, kol kas). Kodėl lietuviai tokie? Ats: kas liko LR? Inteligentija buvo ištremta… reikia išsaugot naują…

>tik mokslas…

Priežiūra – prižiūri tik teisėtumą (gaisrininkai, higienos taisyklės), ty, jokios tikslingumo, ekonomiškumo priežiūros (tik teisėtumas).

Kontrolė – dažn aukštesnės inst kontrolė žemesniosios (pvz, ministerija>departamentas): ne tik teisėtumas, bet ir kaip panaudojami finansai, žmogiškoji pusė, +ir teisėtumas (apib: tikslingumas, pagrįstumas, teisėtumas). Valstybės kontrolė – daugiau priežiūra…

1. Administracinio proceso sąvoka

Teisinio proceso samprata, paskirtis ir rūšys.

Procesas – tai tam tikrų nuoseklių veiksmų, kuriais siekiama x rezultato, visuma, arba – x veiklos vykdymo tvarka (pvz, įst priėmimas, bylos nagrinėjimas). Tačiau procesai gali būti įvairūs: pvz, chem reakcijos, biologiniai procesai, socialiniai procesai etc. Mus domina socialiniai procesai – t.y procesai, kuriuose dalyvauja žmonės: gamybiniai, ekonominiai, gali būti ir teisiniai. Pagal poveikio buvimą: valdomi procesai, stichiniai procesai (=nevaldomi, pvz, migracijos procesai). LR pasieny
įrengti Thopsono aparatai: šiluminiai davikliai ant sienos, o, pvz, Baltarusijos pasienyje žmonės bazuojasi ir laukia: gal nurūks elektra ar kas suges, tada… Ekon stich procesai: pvz, dabar procesai biržose ir valiutų kursuose.

Proceso bendrieji požymiai:

sąmoninga, tikslinga veikla

veikla, pasireiškianti viešosios valdžios subjektams įgyvendinant valdingus įgalinimus (valdingas = toks nurodymas, kuriam turi paklusti bet kas, nepriklausomai nuo sutartinių santykių)

veikla, skirta pasiekti konkretų teisinį rezultatą; kitą tikslą, pvz, – išspręsti konkrečią individualią bylą, pvz, išsirinkti Seimą, nuteisti x

šio proceso eiga, pradžia, pabaiga paprastai fiksuojama oficialiuose dokumentuose

ši veikla yra daugiau ar mažiau reglamentuota tn (civ, baudž – labiau, adm – mažiau)

Dar teisinius procesus galime skirstyti šakiniu požiūriu: baudž, civ, adm, konstitucinį (pvz, referendumo procesas, Seimo rinkimų, Konst justicijos įgyvendinimo). Jei paimtume ta, kurie reglamentuoja p: baudž – (tik) įstatymo forma; aišku, yra ir x taisyklių…, tačiau, pvz, adm – nemažai poįst ta.

Reglamentuoja:

kokius veiksmus ir kokiu nuoseklumu turi atlikti kometetingi subjektai

išdėstomi principai ir tikslai (labai svarbu!)

procesinių santykių subjektai (=dalyviai), jų t ir p (nepaprastai svarbi dalis)

įvairių bylų, veiksmų žinybingumas (ty, kokia institucija spręs (ty, kokiai žinybai priklauso spręsti klausimą); teismingumas – koks teismas). Ps. Vokiečių tarnybinėj teisė nėr sąvokos valstybės tarnautojo atlyginimas, jų ‘darbas’ = tarnavimas valstybei. O gauni taip vadinamą “Pension” – ‘išlaikymą’. JAV pensijoj gyveni kaip rojuj: visai kita filosofija…

įstatymuose fiksuoti…

kokiuose dokumentuose ir kaip fiksuojami? Ikiteisminis nagrinėjimas soc draudimo ginčų – “sprendimai”; arba x vis rašo “atsakymas”…: neaišku, ar tik susirašinėjimas, ar kas? Svarbu, nes 10 dienų terminas skųsti…

procesinių veiksmų terminai. Valstybė ir valstybės tarnautojai nori įgauti vis daugiau valdžios: taip visada (visiems), gavus valdžią… Teismai ir sukurti tam, akd laikyti juos už apynasrio – tokia jų paskirtis…

įrodymai (info apie aplinkybes, apie kurias reikia spręsti) ir įrodymų šaltiniai; “anksčiau, kai dar dirbau prokuratūroj, bajeruodavom dėl expertizės inst ‘pajėgumo’: jei neatneši kibiro kraujo, – expertizes nepajegs padaryti…”

įvairios poveikio priemonės, – ir atsakomybės – jei šių taisyklių nesilaiko (teisminė kontrolė, ______________)

nuostolių atlyginimo tvarka, pvz, mokestis už licencijos išdavimą (dažn žyminis mokestis – priemonė apriboti skaičių; šiaip – tik tiek, kiek valstybė sugaišta).

Administracinio proceso samprata

>Specifiniai požymiai:

tai valdinga, tikslinga vykdomosios valdžios subjektų veikla

ši veikla yra skirta būtent spręsti vykdomajai valdžiai pavestus klausimus laikantis įstatymo reikalavimų (ty, poįstatyminė veikla): vykd valdžia gali tik detalizuoti

pagrindinis tokios veiklos rezultatas – valdymo aktas

ši veikla reglamentuojama adm teisės (tiksliau, adm proceso) normomis (kurios nebūtinai turi būti atskirame akte)

adm procesai yra išoriškai paprastesni (dažn nėra rungtyniškumo; pvz, kelių policininkas pasakė – moki); bylos dažnai gali būti nagrinėjamos nedalyvaujant šaliai (pvz, Lenkijoj – licenc išdavimas)

>Adm procesas – tai vykdomosios valdžios subjektų valdinga veikla, atliekama administracine-procesine forma ir pasireiškianti konkrečių bylų, konkr klausimų sprendimu, kurių metu priimami ir įgyvendinami įvairūs valdymo aktai.

Vykd valdžia savo funkcijas įgyvendina per savo institucijų, tarnautojų veiksmus, kurių kiekvienas turi po suvereniteto gabalėlį. Vykd valdžia – tik loginė konstrukcija, fikcija. Proceso paskirtis – įgyvendinti materialinės tn. Jei nėra materialinės tn įgyvendinimo mechanizmo, tai – mirusi norma! (pvz, nepaprasta padėtis – nėra proceso… / “remtis Konstitucija ir sveiku protu…” x politiko frazė, visai tinkama išsisukti). Konstitucija įtvirtina valdžios galias ir jas riboja. Viešojoje t, skirtingai nei privatinėj, leidžiama tik tas, kas konkrečiai nustatyta ta. Jei ne – negali kišti pirštų prie žmogaus teisių. Kur tos ribos?

Teisės įgyvendinimas atsiskleidžia per t ir p vienovę… Nueina iki absurdo… – pvz, mirties bausmė! (analog: Hamurabio įst, Taliono princ etc – tas pats principas). Kalėjimas – žymiai sunkesnė ir daugiau kančių kelianti bausmė. “tai gal, tamsta, įsidarbinsi budeliu?” (klausimas, nuo kurio lūžta mirties bausmės šalininkai)… atsako ką nors pan į: “oooooo, neaaaaaaaa!!! – aš inteligentas ir humanitaras… neaaa, tikrai ne”. Manau, valstybė negali nusileisti iki žmogžudžio lygio.

3 (+1 – mano past., nes lyg ir 4 išvardijo ir šiaip iš tt) teisės realizavimo formos:

naudojimasis teise (savo poreikiams)

teisės laikymasis

teisės vykdymas (x pareigų atlikimas)

teisės taikymas (čia linčas uždraustas: tik valst įgalinimus turinčios inst taiko teisę)

Kam ją taikyti? Keli aspektai:

– pozityvus (pvz, pastotao projektas; dėl neatitikimų reilalavimams gali kilti pavojus visiem): įgaliota valstybės institucija ar įstaiga privalo atlikti x veiksmą, kad subjektas įgytų subjektinę teisę
t > subj t)

– kada neteisėtai trukdoma naudotis subjektine teise (negatyvi teisės taikymo forma)

– pačios valstybės institucijos poreikiams

_____ Teisės taikymas: kompetentingų valstybės institucijų, įstaigų veikla, kurios pagalba asmenys gali pasinaudoti jiems suteiktomis teisėmis arba kuria šalinamos neteisėtos kliūtys asmenims naudotis subjektinėmis teisėmis, taip pat tam tikrų priemonių taikymas asmenims, kurie nesilaiko teisės normų paliepimų ar draudimų. Pagr tt klasif: 1) pozityvus (daugiausia (didžioji veiklos dalis): gesina, gelbėja, išduoda leidimus ir tik l retai tenka bausti); +2) teisės apsauga: teisėsaugos blokas.

Administraciniai procesai (-as)

– bendrasis valstybinių valdymo įgyvendinimo procesas (administracinė procedūra): licenc ir leidimų išdavimas; teisinę reikšmę turinčių faktų registravimas (ginč); valdymo srities ta leidyba; valdymo srities ta laikymosi kontrolės (priežiūros) procesas;

– adm ginčų nagrinėjimo procesas;

– tarnybinių nuobaudų taikymo procesas;

– adm prievartos priemonių taikymo procesas (adm teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesas; kitų adm prievartos priemonių taikymo procesas);

– valstybinio valdymo srities teisės aktų ir veiksmų teisėtumo patikrinimo procesas (adm jusiticija).

Skirti: Administracinę justiciją nuo administracinės jurisdikcijos (įvairių valdymo srityje kylančių ginčų, tarp jų ir nuobaudų taikymo procesas: aš su tuo kategoriškai nesutinku!). Kodėl jurisdikcijos sąvoka čia netinka? Ar adm nuobaudos taikymas yra ginčas? Pats taikymas – ne! Aš manau, tai atskiras procesas: žr, aišk žodyną: “jurisdikcija”: civ bylų nagrinėjimas teismuose; bent jau teismų veikla.

1 – dar ginčo nėra; 2. – jau yra ginčas!; 3. – 3.1. vidaus administravimas, 3.2. vieši pažeidimai (atsakomybė tarnybine tvarka); 5. – adm teismai kai kada – apyl teismų teisėjai. Ankstesnėje programoje: tik ATP bylų nagrinėjimo procesas ir “5. – “. Reikia suvokti plačiau: (ir) pozityvus procesas!

20.9.01 /

3 paskaita

Proceso ir teisenos santykis. Programoje – teisena. Iš tiesų – tai netikslus pavadinimas: netgi neteisingas. Santykis: “proizvodstvo” – tai “teisena”; CP anksčiau buvo: ieškininė, ypatingoji ir dėl administracinių įstaigų, pareigūnų veiksmų> Mikelėnas siūlo vadinti ginčo ir ne ginčo teisenomis. CP, nepriklausomai nuo to, ar yra ginčas, ar ne – vadiname teisena.

Adm procese: panašiai, tačiau ir kitaip: teisena – siauresnė sąvoka: vienarūšių veiksmų, ginčų sprendimo arba nagrinėjimo procesas. Pvz, ATPK – adm teisės pažeidimų bylų teisena: teisės pažeidimai adm pažeidimų bylose. Adm bylų teisena: netikslu – kt procedūra, procesas administraciniame teisme. Dar tinkama, pvz, licencijų išdavimo teisena.

Procesas – įvairios procedūros, nustatytos spręsti ginčams;

Teisena – grupė veikų: siauresnis tn skaičius, siauresnės paskirties teisės normos. Mikelėno CP I tai išskirta.

Kt klausimas: šaltiniai. Tiksliau, teisės aktai, reglamentuojantys CP. Sutinku 100proc su Vaišvila, kad virš 20 metų mes mokyti klaidingai: aktas, kuriame yra tn. Šaltiniais jie nėra.

Šaltiniai – tai, iš ko kyla teisė: poreikis, teisinė mintis (idėja). Taigi, NORMINIAI AKTAI: ĮSTATYMAI IR POĮSTATYMINIAI AKTAI / IR TARPTAUTINĖS SUTARTYS (galinčios būti ir įstatymo, ir poįstatyminio akto lygmens, priklausomai nuo to, ratifikuota ar ne); ratifikuotos – turi įstatymo galią; kt kategorija – tvirtinamos Vyriausybės (nors tai kritikuojama sakant, kad reik laikytis pacta sunt servanda principo): jos turi poįstatyminio akto galią. Esant kolizijai tarp Seimo ratifikuotos sutarties ir įstatymo prioritetas teikiamas įstatymui. Sako (KT, įtakotas Piesliako, turbūt. Manau – neteisingai), BT taip nėra – tt sutartys negali būti taikomos tiesiogiai bt srity.

Konstitucija – irgi įstatymas. Pas mus nėra vadinamo organinio įstatymo: kitur jie – kodeksai, pvz, – turi aukštesnę galią. Pvz, N CK sako: esant konkurencijai tarp CK ir įstatymo prioritetas esti teiktinas CK. Šiaip kategorijos “kodeksas” LR teisės aktų hierarchijoje nėra. Yra “konstituciniai įstatymai”: “Dėl žemės pardavimo užsieniečiams” (gali būt koreguojamas konsensusu). Kokie įst galėtų (turėtų) būti tokio lygio? Teismų įst, kodeksai – dėl jų turi būti bendras sutarimas: Seimo rinkimų, Vyriausybės: kad užtikrintų stabilumą, teisinę padėtį, veiklos principus. Tada ir visuomenė jaustųsi saugiau ir lengviau.

Konstitucija: aišku, visad pagrindinių idėjų reikia ieškoti joje. Teismai, ypač žemesni, bijo interpretuoti. Mikelėno ir AT dėka labai vystoma teisingumo ir protingumo doktrina. Protingumas neturi išeitu už konstitucijos rėmų.

Lygiateisiškumo principas: adm t – subordinaciniai t santykiai. Tačiau – reikalavimai turi būti lygūs visiems.

Valdžios įstaigos tarnauja žmonėm (plg, mokytojų atlyginimų vėlavimas).

Teisė stoti lygiais pagrindais valstybės tarnybon: jei yra yra specialūs reikalavimai – jie visiems vienodi. LKA buvo kvota, kiek proc priima merginų, kiek vaikinų – panaikinta Lygybės kontrolierės pastangom. Skirti negatyvią ir pozityvią diskriminaciją, pvz, nėščios moterys. Skand: kvotos, kiek moterų turi būti parl? Pas mus… : iš kur tų moterų paimsi???

Teisingumą vykdo
tik teismas: 109 LRK. Jei jurisdikcija – teismo veikla: tik teismai vykdo teisingumą.

Visi, kieno konstitucinės teisės yra pažeistos, turi teisę ginti jas teisme. “konstitucinės” – realiai tai bet kokios. Mat anksčiau buvo krūvos žinybinių aktų, nustatančių, pvz, – galima skųsti kolonijos viršininkui, o po to ž departamento direktoriui. Toliau nenumatyta! Ką reiškia žinybinis aktas? Žr Konstituciją! Gali būti ikiteisminė tvarka, bet galutinė inst – teismas. Jaunesni teisėjai taip ir palikdavo (vadovaudavosi žinybiniais ta). Aišku, visaip mėginama išvengti brangiausios procedūros – teismo.

Konstitucijos ir įstatymo viršenybės principas. Vien įstatymo nepakanka: K + įst = teisės viršenybė. Tada nereiks keisti Konstitucijos ir rašyti “teisės”.

Teisės aktai:

ATPK – specifinis: atskira dalis – procesinė.

ABTĮ – Adm bylų teisenos įstatymas.

Adm ginčų komisijų įstatymas.

Mokesčių administravimo: 10sk ypač.

Leidimų, licencijų išdavimo ……tvarkos

Alkoholio kontrolės, Konkurencijos įst.

Poįstatyminiai: pagrinde – Vyriausybės nutarimai. Jei įstatymai įtvirtina licencijų išdavimo atvejus, tvarkos principus, tai jau pati detali tvarka – Vyriausybės nutarimuose:

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka

Vyriausybės darbo reglamentas: kaip kuriami ta Vyriausybėj

Žinybiniai aktai:

Finansų, VR ministro (tech apž taisyklės); eismo taisyklės, pažeidimų įforminimas, ar, pvz, Centrinis mokesčių administratorius: detalizuoja mokesčių administratorių veiklą.

Savivaldybių sprendimai.

Kt grupė: Konst teismo sprendimai (jų galia):

Mikelėnas teigia, jog tai – teisės šaltinis: taip vadinama negatyvioji teisėkūra – naikina sukurtas tn. Aš vertinu tai skeptiškai. Negalioja įstatymas, priešingas Konstitucijai. Konst teismas (KT) tik konstatuoja nekonstitucingumą. Konstitucijoje nėra žodžio “naikina”, tik – “negalioja…”. Pati Konstitucija naikina įstatymo galią, o KT tik konstatuoja. Dėl to diskusija LR teisinėje visuomenėje.

Precedentas: de jure jo nepripažįsta, de facto – taip. Kontinentinė ir anglosaksų doktrinos ir sistemos artėja viena prie kitos: visur pripažįstama normos išaiškinimo galia. Manau, tai nėra teisės (išraiškos) forma, tačiau vis tiek: priimsi priešingą tam sprendimą – Aukšč. teismas vadovausis savo doktrina ir sprendimą naikins.

Mikelėnas jau drąsiai naudoja terminą “precedentas”: vertinu tai skeptiškai. Koks mechanizmas yra tikrinti AT teisės aktus konstitucingumo prasme? Jei bus kaip Vokietijoje – kad ir AT sprendimas gali būti patikrintas KT – tada sutikčiau.

Yra didelis antagonizmas (viešai neskelbiamas) tarp tų (teismų) sistemų. KT sako aiškiai – virš mūsų tik Dievas. Tačiau: Liuksemburgo ir Strasbūro teismai visgi gali pasisakyti dėl KT sprendimų.

2 tema: Tipinis valstybinio valdymo įgyvendinimo procesas.

Bachrach dar skiria: tvarkomojo pobūdžio veiksmai; veiksmai, kurių metu suteikiami įgalinimai, ir 3 rūšis: jurisdikciniai. Procesas (pagal Mikelėną) – tik tada, kai sprendžiamas ginčas. Aš manau, – dar +valstybės tarnautojų veiksmų, nukreiptų į išorę, atlikimo tvarka (pozityvusis ir negatyvusis teisės taikymas).

Rasti kompromisą tarp visuomenės saugumo ir įmonininko kontrolės:

Kiek daug reikia informuoti juridinius asmenis (JA) prieš pradedant tyrimą? (visa tai turėtų būti reglamentuota, pvz, esant kavinės sanitarinei kontrolei)

Kokios ribos reikalauti, ką pateikti? (kur garantija, kad tai nebus daroma specialiai?; ar galima reikalauti duomenų, kurie nukreipti prieš jį patį?): pagal BT – ne! Iš karto turėtų būti išaiškinamos teisės

Kiek kuri teisę pasiaiškinti? Teisę į gynybą?

Sankcija: kas turi dalyvaut? (pvz, licencijos neišduoda ar nebetęsia – o jau suplanuota visa veikla, paimti kreditai; pvz, Lenkijoje vyksta “teisminis klausymas”: šalys (institucija ir verslininkas) ginčijasi).

Jei nėra grįžtamojo ryšio (kontrolės) – vadinasi, nėra vadybos! (ty, nors formaliai tai lyg ir turėtų būti daroma (lyg ir yra), reliai – ne.

Teisės aktai:

Įmonių įstatymas: 13 str nerasite licencijuojamų veiklų sąrašo: jis visąlaik nustatomas 13str pakeitimo įstatyme (2000 kovo 16d. – paskutinis); jų viso yra nedaug – tik 9 (anksčiau būdavo keli lapai).

Azartinių lošimų įstatymas, 2001, žr dėl licencijų

Likusios taisyklės: perkeltos į Vyriausybės nutarimus: žmogaus teisių ten nelieka – rašo tik tai, kas jiems naudinga.

Kiekvienas procesas turi savo stadijas . Bendrasis adm procesas turi 3 stadijas:

1. iniciatyvos stadija (situacijos išaiškinimo): aiškinamos visos aplinkybės. Prasideda – iniciatyvos pareiškimu, baigiasi – įforminimu.

2. sprendimo priėmimo stadija: ir vienasmeniškai, ir kolegialiai. Pradžia – medžiagos perdavimas; baigiama – sprendimo priėmimu (tegiamo (+) arba neigiamo (-)).

Jei sprendimas “+”:

3. sprendimo vykdymo stadija: valstybės institucija ir įmonė (užtiktinti, pvz, licencijavimo sąlygų įgyvendinimą)

Jei sprendimas “-“:

4. apskundimo stadija (fakultatyvinė stadija): žr, 1, pavaldumo tvarka, 2, teisnumas (gali pasirinkti, kaip)

Esant tinkamai tvarkai, – žmogus žino, kur yra jo skundas, kada jie per kiek ir kur jis turi kreiptis (ar reikalauti atsakymo). Viso to užduotis –
žmogaus teisių įgyvendinimas! …ir tik po to – patogiau gyventi valdininkams.

27.9.01 /

4 paskaita. Ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas.

Didžiulė tema: nežinau, ar spėsim per paskaitą. Beveik viskas reglamentuota tai – persiskaitykit! Teisės taikymas adm ginče: ne tarp 2 žmonių, ar 2 įmonių, institucijų: bet tarp žmogaus ir valstybės (tarnautojo ar pareigūno asmenyje) = teisininko veikla = kvaziteismas. EŽTirPLKonv 6str: kas yra teismas? Doktrina ir praktika labai išvystyta JAV, net tik viešoj teisėje (nors ribos ten praktiškai nėra – neskiriama), bet ir draudimo, šeimos, vaikų ginčuose. Daug institucijų nagrinėja ne kaip teismas. Yra draudimo, šeimos arbitražai. Aišku, jei nepatenkina jų sprendimas – gali skųsti teismui: aišku, – tai jau žymiai brangiau, ilgiau etc. Ten draudimo kompanijai turi įrodyt (kiekv atveju), kad praradai darbingumą etc. Šeimos bylose – daugiau sutaikymo, derybų procedūra. Pas mus teismas labai suvaržytas: taip vadinamas inkvizicinis procesas: tikslas – pritaikyti normą. JAV: net su mokesčių inspektorium/-ja gali tartis. Galbūt toms komisijoms būtų tikslinga tapti taikytoju/tarpininku; ne teismu. Pas mus visgi valstybė suprantama kaip monstras, kuriam turi paklusti (tai apskritai Kontinento problema). Anglosaksų tradicijoj – atvirkščiai: žmogus centre: derėtis be baimės su valstybe – visai normalu.

Kasdien vykdomoji valdžia atlieka krūvas individualaus pobūdžio veiksmų. ‘99įdiegta ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucija: didž: Adm ginčų komisijų sistema. Ji yra 3 grandžių:

1. Vyriausia (centrinė: 1);

2. 10 Apskričių ginčų komisijų;

3. Savivaldybių visuomeninės (t.y, dauguma atlyginimo negauna) adm ginčų komisijos [ar jos visur yra? Gal dėl įstatymo nevykdymo ir poreikio nebuvimo – kai kur nėra: įst šiuo atžvilgiu – neimperatyvus).

Vyriausia adm ginčų komisija (pirm: Gylys, dirba mūsų katedroj).

[Atsirado] ’99 sausio 14, tą pat dieną kaip ir Adm bylų teisenos įst. Tam įstatyme yra nemažai str, skirtų jai: tai – lyg nuosekli sistema.

’99 gegužės 3 buvo įsteigta Vyriausioji adm ginčų komisija: Vyriausybės nutarimu, nors tai lyg ir individualaus poveikio aktas. Sudaroma 4m iš 5 narių, be jokios rotacijos – manau, tai trūkumas. Visi nariai privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą (nieko nesakoma apie “universitetinį”, reiškia, Utenos kolegijos (neuniv aukš išsilav) irgi gali būt nariais… [manau, juos nukonkuruotumete, esant konkursui]). Kandidatus teikia teisingumo ministras. Pirmininkas ir nariai turi teisę atsistatydinti, tp gali būti atleisti prieš laiką (plg, Seimo kontroierius: išeiti sunku – turi balsuoti daugiau kaip 50proc visų Seimo narių; taip ir su ministro atsistatydinimu: juk Prezidentas gali atsistatydininmo nepriimti!).

Ką nagrinėja: skundus arba prašymus (ty, 2 formos) dėl įvairių individualių adm aktų arba valstybės ar savivaldybės tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešo administravimo srity.

5 aspektai:

1. ikiteisminė skundo nagrinėjimo tvarka (ne galutinė – po to eina teismas);

2. nagrinėjimo dalykas

3. individualūs adm aktai (norminiai nepriklauso)

4. valstybės tarnautojų veiksmai ir neveikimas (kas dažn ir pasitaiko)

5. ginčijamų aktų ir veiksmų sritis: >viešas administravimas: tie aktai turi būti priimti ten.

Kaip atskirti jų kompetenciją? >tos bylos, kurias gali nagrinėti Vilniaus apygardos teismas: kaip specialios kompet teismas: skundai, prašymai dėl centrinių adm subjektų aktų, veiksmų ar neveikimo.

Ko nesprendžia? T.y į jų komp neįeina:

1. bylos, kurios iš viso nepriskirtos adm t kompetencijai (žr dar adm bylų teisenos įst): priskirtos KT (dėl Vyriausybės aktų (kaip kolegialios institucijos: nors ir individualių aktų));

2. tos bylos, kurias nagrinėja Vilniaus apygardos adm teismas,

3. tiesiogiai be ikiteisminio adm ginčų nagrinėjimo (pvz, dėl norminių aktų (ir centrinių, ir necentrinių administravimo subjektų)); pvz,

4. bylos pagal Seimo kontrolierių pareiškimus, pagal savivaldybių tarybų skundus dėl jų teisių pažeidimų. Principas: kas nepriklauso adm teismo komp – tiesiogiai priklauso………….

5. tai, kas priklauso Vyriausio administracinio teismo kompetencijai (dėl sunkų pažeid (x atvejai); dėl centrinių subjektų norminių aktų;

6. Mokesčių bylų / mokestinių ginčų: muitinė, mokesčių administratoriai: tuos ginčus nagrinėja kitos institucijos;

7. Kitų ginčų, kuriems įstatymas gali nustatyti specialią procedūrą.

Detalesnė jų darbo tvarka nustatyta Vyriausybės nutarimu “Dėl administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų patvirtinimo”.

Apskričių administracinių ginčų komisijos.

Sprendžia:

ginčus dėl valdymo aktų, valstybės, savivaldybių tarybų veiksmų ar neveikimo. Taisyklė: dėl teritorinių subjektų: apskrityje esančių, tp dėl savivaldybės.

Nesprendžia:

1. tų ginčų, kurie nepriskirti administracinių teismų kompetencijai;

2. tų ginčų, kuriuos sprendžia apygardos administracinis teismas tiesiogiai (norm aktas, Seimo kontrolierius skundus: jie – iš karto tiesiai į Apygardos teismus;

3. tų ginčų, kuriuos nagrinėja kiti administraciniai teismai (Vilniaus apygardos administracinis teismas: 1) kaip apygardos, 2) – kaip specialios kompetencijos teismas; ir Vyriausiasis
teismas);

4. mokestinių bylų;

5. kitų ginčų, jei tai įtvirtinta įstatymuose

Nariai: 4 metams, 5 nariai: su aukštuoju teisiniu išsilavinimu. Komisiją skiria Vyriausybė (ten ir čia), kandidatus siūlo: apskrities taryba kaip kolegiali institucija. (Note Bene: iki 2000rugsėjo kandidatus siūlė apskrities viršininkas).

Apskrities administracinių ginčų komisijos buvo sudarytos 1999 metų gegužės 20d, žiūrėti, specialų nutarimą dėl jų sudarymo. Kaip veikia?

Kita klausimas. Turi teisę atsistatydinti. Apskrities k nariai gali būti atstatydinti (Vyriausios – negali: todėl jų statusas – labai artimas teismo statusui).

Apskrities administracinių ginčų komisijos narį gali pasiūlyti:

Apskrities taryba (motyvuotas), tokio pat siūlymo teisęs turi ir vyriausioji administracinių ginčų komisija. Apskričių administracinių ginčų komisijų nariai gali būti ir valstybės tarnautojai. Tai leista, tačiau papildomai jiems už tai nemokama. Ją techniškai aptarnauja Apskrities viršininko administracija, net spec tam skiriamas vienas raštvedys. Trumpai: jei esi tarnautojas – nieko už darbą čia negauni, jei privatus – gauni.

Savivaldybių komisijos. Savivaldybių taryba sprendžia – reik ar ne. Jei ne – kreipiesi iškart aukščiau. Išimtys: ką nagrinėja ir ko ne adm teismai. Jos sudaromos iš 5 narių, 3 metams (nes savivaldybių tarybų įgal – 3m). Bent pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Juos skiria saviv taryba, kandidatus teikia meras. Meras gali ir siūlyti atleisti prieš terminą. Tiek pat teisių turi ir Vyriausioji adm ginčų komisija.

Skundų nagrinėjimo visose komisijose tvarka. Į bet kurią turi teisę kreiptis visi asmenys, jei mano, kad jų teisės yra pažeistos (adm bylų teisenos įstatymas 22str). Įstatyme tiesiogiai numatytais atvejais skundas būtinai turi būti paduotas komisijai, o tik vėliau – adm teismui. Tik tada, jei tai numatyta įstatyme. Nei adm ginčų teisenos įst, nei kiti nenustato, kad visi skundai turi praeiti ikiteisminę stadiją. Jei nenumato – gali rinktis. Bendruose teismuose t aip nėra: bet adm – nėr žyminio mokesčio etc. Pas mus būdavo taip vadinami “pilnaties bylininkai”: kaip tik pilnatis – taip ir jie teisme ‘skundžiasi’… (ir taip kas mėnesį). Įstatyme nustatyta: jei dažniau, kaip kartą per mėnesį – teismas gali pareikalauti žyminio mokesčio. Ši teisenos įst norma nelabai tobula: juk tie visi ir kreipiasi kartą per mėnesį…

Forma: raštu. Ir yra visas sąrašas reikalavimų skundui. Skundą paduoda šiaip žmogus, o prašymą – valstybės tarnautojai ar institucija. Žr, kad būtų: a/k (atsakovo); jei įmonės direktorius: įgalinmų patvirtinimas (įstatai:>teisė pasirašyti (atstovauti), +kt doc – kad paskirtas direktorium). Dažnai įstatuose neparašyta, kad gali atstovau ar pan! Jei neparašyta – tik akcininkai kaip savininkai gali įgalioti. Pasirašyti gali pareiškėjas ar jo atstovas(>visąlaik žr jo įgalinimus). Negalimi anoniminiai skundai.

Terminas (skundo pateikimo): jei tai yra 1) valdymo aktas ar veiksmas, – 1 mėnuo; 2) neveikimas – 2 mėnesiai. Šiaip skundą turi išnagrinėti per 14d, prireikus – motyvuotu komisijos nutarimu – dar gali būti pratęsiama 14d (ty, 14+14). Ypač Vyriausiai komisijai – tai labai trumpas terminas. Vyriausioji komisija gali tą patį kaip ir teismas. Sprendimo priėmime turi dalyvauti ne mažiau kaip 4 nariai: 3 jau negali nagrinėti:

taisyklė: sprendimas priimamas visų narių sutarimu;

jei konsensuso nėra: už sprendimą turi balsuoti bent 3 nariai (daugumo taisyklė: 3 iš 4 arba 3 iš 5).

Dar jos nesprendžia ginčų dėl:

1. turtinės žalos atlyginimo; ir

2. patirtų išlaidų, kreipiantis į komisiją.

Nesutinki su komisijos sprendimu – ginčo šalis turi teisę apskųsti šį sprendimą adm teismui. Anksčiau – tik ta, kuri nėra Vyriausybės atstovas. Dabar gali apskųsti (ir) abi. Jei komisija pati neišnagrinėja per x laiką skundų, – įstatymas numato teisę per 2 mėnesius nuo termino baigimosi termino kreiptis į adm teismą (pvz, 3 iš 5 serga 2 mėnesius).

Komisijų sprendimų apskundimas. 20 dienų terminas (bet kurio lygio komisijos sprendimą gali skųsti per 20d). Jei savivaldybės ar apskrities – > Apygardos teismui (pagal teritoriją): terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai sprendimas gautas (pašo antspaudas rodo terminą). Vyriausios – Vilniaus apygardos administracinis teismui, kaip specialios kompetencijos teismui. Apskundus administracinių komisijos sprendimą – šalių procesinė padėtis nesikeičia.

SKUNDAS

pareiškėjas: Petrauskas

Atsakovas: VRM

VAAT Tretieji, suinteresuoti: ………………………

Pareiškėjas: Petrauskas

Atsakovas: VRM

Teismas (ar komisija) – nėra atsakovas. Procesinė padėtis nepasikeičia. Teisės pažeidėjai kaip yra, taip ir lieka pažeidėjai. Sprendimas išsiunčiamas vykdyti iškart kitą dieną. Įvykdomas per jam nustatytą laiką – jei ne: per 20d nuo gavimo.

Realiai: skundo padavimas administraciniam teismui sustabdo vykdymą. Su logika susikerta: sprendimas gali būti jau įvykdytas. Skundas ateiti vėliau, nei sueis terminas jį įvykdyti. Teoriškai tokia galimybė yra; praktiškai ar taip buvo – negirdėjau…

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4496 žodžiai iš 8975 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.