Administracinis sulaikymas
5 (100%) 1 vote

Administracinis sulaikymas

1121

TURINYS

1) Įvadas

2) Dėstymas:

a)Administracinis sulaikymas Lietuvoje

b)Nepilnamečio teisėtas sulaikymas

c)Asmens teisėtas sulaikimas dėl to, kad jis negalėtų nelegaliai patekt į šalį

d)Psichiškai nesveikų asmenų teisės į laisvę apribojimas jų gydymo tikslais

3) Išvados

4) Literatūra

ĮVADAS

Teisė į laisvę ir asmens neliečiamybę yra laikoma viena iš fundamentalių žmogaus teisių. Jos tikslas – apsaugoti individą nuo neteisėto ir savavališko jo laisvės apribojimo. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje akcentuojama principinė žmogaus teisės į laisvę bei asmens neliečiamybę idėja, kartu įtvirtinami teisėti žmogaus laisvės apribojimo pagrindai, kurių sąrašas yra išsamus ir valstybės negali jo išplėsti. Jei asmens laisvė apribojama, individas praranda ryšius su išoriniu pasauliu, tuo pat metu jis netenka ir savo autonomijos, kuri yra be galo svarbi kiekvienam asmeniui.

Administracinis sulaikymas, kaip vienas iš individo laisvės ir neliečiamybės apribojimo būdų, taikomas “ne kompetentingo teismo sprendimu”, bet administracinio organo priimto sprendimo pagrindu. Todėl administracinis sulaikymas turėtų būti taikomas kaip įmanoma rečiau, vis labiau mažinant jo taikymo sritį bei suteikiant galimybę individui apskųsti administracinio organo sprendimą dėl sulaikymo teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos dėl administracinio sulaikymo, jo trukmės bei apskundimo galimybių kelia tam tikrų abejonių dėl jų ir EŽTK 5 straipsnio reikalavimų atitikimo, todėl pagrindinį dėmesį šiame darbe skirsiu šių problemų analizavimui. Taip pat aptarsiu administracinio sulaikymo trukmę ir apskundimo galimybes, nepilnamečių sulaikymo problemas Lietuvoje bei administracinio sulaikymo teisėtumą pagal ATPK 264-267 straipsnius.

ADMINISTRACINIS SULAIKYMAS LIETUVOJE

Administracinis sulaikymas yra trumpalaikis asmens laisvės apribojimas. Jis taikomas teisės pažeidimui nutraukti, pažeidėjo asmeniu nustatyti, pažeidimo aplinkybėms išaiškinti, pažeidimo protokolui surašyti ir kitiems reikalavimams užtikrinti, kad pažeidėjas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio sulaikymo atvejus, pagrindus, terminus, tvarką ir kitas sąlygas nustato ATPK 265-267 straipsniai.

Administracinis sulaikymas yra dviejų formų:

1. teisės pažeidimo vietoje, kai teisės pažeidimo vietoje galima išaiškinti jo aplinkybes, nustatyti pažeidėjo asmenybę, surašyti pažeidimo protokolą, kaltam asmeniui taikyti administracinę nuobaudą.

2. pristatant teisės pažeidėją į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas,kai nusižengimo vietoje negalima išaiškinti teisės pažeidimo aplinkybių, pažeidėjo asmenybės, kai teisės pažeidimo protokolo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas yra būtinas.

Administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį gali sulaikyti tik Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgaliotos institucijos (pareigūnai). ATPK 266 straipsnyje reglamentuojama kokie organai (pareigūnai) turi teisę Lietuvoje vykdyti administracinį sulaikymą, tai:

1. policija – už administracinius teisės pažeidimus, kai ATPK už juos numato administracinį areštą, už operacijų užsienio valiuta tvarkos pažeidimą, alkoholinių gėrimų viešose vietose gėrimą arba girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, kai yra pagrindo manyti, kad asmenys verčiasi prostitucija, už kelių eismo taisyklių, medžioklės, žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos taisyklių pažeidimą bei kitus gyvūnijos apsaugos ir naudojimo įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais;

2. valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnai – už pasienio ruožo taisyklių, pasienio kontrolės punktų režimo taisyklių arba muitų taisyklių pažeidimus;

3. saugomo objekto vietoje objektų apsaugos vyresnysis pareigūnas – už teisės pažeidimus, susijusius su kėsinimusi į saugomus objektus, kitą valstybinį ar visuomeninį turtą;

4. laisvės atėmimo vietų, tardymo izoliatorių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų pareigūnai – už perdavimą arba bandymą perduoti perdavimo taisyklių uždraustas medžiagas, dirbinius ir daiktus.

Pagal ATPK 267 straipsnį, administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, išskyrus atvejus, kai esant ypatingam reikalui įstatymai numato kitokius administracinio sulaikymo terminus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasienio ruožo režimą ar pasienio kontrolės punktų režimą pažeidę asmenys gali būti sulaikyti iki trijų valandų protokolui surašyti, o prireikus nustatyti asmenybę ir išaiškinti teisės pažeidimo aplinkybes – iki trijų parų, pranešant apie tai raštu prokurorui per dvidešimt keturias valandas nuo sulaikymo momento, arba iki dešimties parų su prokuroro sankcija, jeigu teisės pažeidėjai neturi asmenį paliudijančių dokumentų.

Dabar pateiksiu EŽTK 5 straipsnio 1 dalyje išsakytas nuostatas, čia pabrėžiama, kad “niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik šiais atvejais ir pagal įstatymo nustatytą tvarką”, bei nurodomi
konkretūs teisėti laisvės atėmimo pagrindai:

a) kai asmuo teisėtai sulaikomas, nuteisus jį kompetentingo teismo nuosprendžiu;

b) kai jis teisėtai suimamas ar sulaikomas už tai, kad neįvykdė teismo teisėto sprendimo arba kai norima garantuoti kokio nors įstatymo numatyto įsipareigojimo vykdymą;

c) kai jis teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad būtų pristatytas kompetentingam teismo pareigūnui, pagrįstai įtariant padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą, arba manoma, kad jis gali pabėgti jį padaręs;

d) kai sulaikomas nepilnametis pagal teisėtą potvarkį jo auklėjimo priežiūros tikslais arba jo teisėto suėmimo tikslais dėl to, kad jis būtų pristatytas kompetentingam teismo pareigūnui;

e) kai asmenys teisėtai sulaikomi, siekiant užkirsti kelią infekcinėms ligoms plisti, arba kai sulaikomi psichiškai nesveiki asmenys, alkoholikai, narkomanai ar valkatos;

f) kai žmogus teisėtai suimamas ar sulaikomas dėl to, kad negalėtų be leidimo įvažiuoti į šalį ar kai imamasi veiksmų jį deportuoti ar išduoti kitai valstybei.

Dabar grįšiu prie dešimties parų administracinio sulaikymo, sankcionuoto prokuroro, jis gali sukelti problemų dėl nesuteikimo asmeniui teisės kreiptis į teismą dėl jo suėmimo teisėtumo patikrinimo. Tai būtų galima paaiškinti taip: konvencijos organų praktika rodo, kad asmuo pagal f punktą gali būti sulaikytas tokiam laikui, kiek to reikalauja padėties būtinumas, susijęs su sulaikymo teisėtumo patikrinimu pagal Konvencijos 5 str. 4 dalį, kurioje garantuojama, kad “kiekvienas, kuriam atimta laisvė dėl sulaikymo ar suėmimo, turi teisę kreiptis į teismą, skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas[…]”. Teoriškai ši problema galėtų būti išsprendžiama pagal LR Konstitucijos 30 str., kuriame numatyta: “asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą”. Tačiau administracinio sulaikymo vykdymo praktika Lietuvoje rodo, kad sulaikyti asmenys nelinkę pasinaudoti šia teise dėl sulaikymo teisėtumo patikrinimo, o kita vertus, kažin ar teismai būtų linkę priimti ir nagrinėti tokius skundus.

Egzistuoja dar daugybė niuansų, kurie neatitinka mūsų įstatymų nuostatų su tarptautinėmis nuostatomis susijusiomis su administraciniu sulaikymu. Lieka tikėtis, kad, vykstant Lietuvos teisinės sistemos reformai bei įgyvendinant idėjas dėl administracinių teismų įsteigimo, administracinio sulaikymo teisėtumo problemos išnyks.

Nedidelį chuliganizmą arba susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimą padarę asmenys gali būti sulaikyti, kol apylinkės teismo teisėjas ar policijos komisaras įstatymo numatytais terminais išnagrinės bylą, bet ne ilgiau kaip 48 valandas.

Administracinio sulaikymo laikas skaičiuojamas nuo pažeidėjo pristatymo protokolui surašyti momento, o girto asmens – nuo jo išblaivėjimo laiko. Sulaikytasis asmuo laikomas specialioje patalpoje pagal nustatytą režimą bei tvarką.

Dėl administracinio sulaikymo surašomas protokolas, kuriame nurodoma: jo surašymo data ir vieta; protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie sulaikytąjį asmenį; sulaikymo laikas, vieta ir motyvai. Protokolą pasirašo jį surašęs pareigūnas ir sulaikytasis. Jeigu sulaikytasis atsisako pasirašyti, tai įrašoma protokole. Sulaikyto asmens prašymu pranešama, kur jis yra, jo giminaičiams, darbovietės arba mokyklos administracijai.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1292 žodžiai iš 2545 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.