Administracinių teisės pažeidimų prevencija užkardoje
5 (100%) 1 vote

Administracinių teisės pažeidimų prevencija užkardoje

11213141

Administracinių teisės pažeidimų prevencija užkardoje

Turinys

Įvadas 3

1. Administracinių teisės pažeidimų prevencijos samprata 3

2. Administracinių teisės pažeidimų prevencijos svarba užkardoje 4

3. Pirminė prevencija užkardoje 5

3.1 Situacinė prevencija užkardoje 5

3.2 Draudžiamieji ženklai, žymintys valstybės sienos apsaugos zonos ribas 6

3.3 Sulaikančioji prevencija užkardoje. Vaizdinės priemonės 8

4. Antrinė prevencija užkardoje 9

4.1 Kontrolės priemonės 9

4.2 Bendradarbiavimas 9

4.3 Prevencijos priemonių parinkimas prieš pat pažeidimo vykdymą ir jo metu 10

5. Individualios prevencijos samprata ir jos taikymas užkardoje 11

Apibendrinimai 12

Literatūra 12

Norminė medžiaga 12

Interneto puslapiai 13

Įvadas

Administracinių teisės pažeidimų prevencijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardoje klausimas tapo ypač svarbus pastaruoju metu, kai nusikalstamų veikų prevencija iš judėjimo tapo mokslu, profesionalia veikla.

Kai kurių mokslininkų teigimu ji išgyvena tikrą revoliuciją (V.Justickis). Svarbiau tapo ne tiesiog prevencinio darbo atlikimas, bet dar ir prevencinės priemonės mokslinis pagrindimas ir jos efektyvumas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardos pareigūnų vaidmuo administracinių teisės pažeidimų prevencijoje yra ypatingas pirmiausiai dėl jų veiklos srities, kadangi, pasak P.A.Čiočio, sienos neliečiamumas tarsi įkūnija neliečiamumą teritorijos, kurios ribas žymi siena. [1;105]

Be to, užkardos pareigūnai tiesiogiai darbe susiduria su administraciniais teisės pažeidimais, todėl padėtį žino geriau už kitus prevencijos dalyvius, pastebi pavojingus pokyčius ir tendencijas. Apskritai užkardos pareigūnai turi daugiausia patirties administracinių teisės pažeidimų esmės, priežasčių, šalinimo priemonių atžvilgiu. Dėl to jie geriau ir anksčiau už kitus prevencijos subjektus jaučia prevencijos priemonių taikymo poveikį, ar jos veiksmingos, ar jas reikia koreguoti. Tai neretai skatina pačius pareigūnus inicijuoti prevencinį darbą.

Tačiau norint tai padaryti, reikia žinoti kiek veiksminga yra atskira prevencijos forma ar priemonė atitinkamomis sąlygomis, gerai išmanyti jų išbandymo ir taikymo būdus.

Todėl ypač svarbu yra kuo tiksliau apibrėžti administracinių teisės pažeidimų prevencijos užkardoje sampratą, prevencijų atmainas, sugrupuoti jas, atskleisti dabartinės nusikalstamų veikų prevencijos aspektus. Šio darbo paskirtis yra nušviesti minėtus klausimus, pateikti jų įvertinimą, pagrįstas išvadas bei apibendrinimus.

1. Administracinių teisės pažeidimų prevencijos samprata

Analizuojant Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 6 straipsnį, prevencijos sampratą galima apibrėžti kaip valstybinių organų, visuomeninės organizacijų, darbo kolektyvų rengiamas ir įgyvendinamas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, išaiškinti ir šalinti priežastis bei sąlygas, padedančias juos padaryti, auklėti piliečius, kad jie būtų didžiai sąmoningi ir drausmingi, griežtai laikytųsi įstatymų. Paprasčiau tariant, administracinių teisės pažeidimų prevencija vadinama veikla, kuria siekiama pašalinti pažeidimų vykdymą skatinančius veiksnius ir taip užkirsti kelią pažeidimams.

Administracinių teisės pažeidimų, lygiai kaip ir apskritai visų nusikalstamų veikų, prevencijos atmainos yra skirstomos pagal įvairius kriterijus.

Vienas reikšmingiausių yra prevencijos atmainų skirstymas pagal veiksnius, į kuriuos ji nukreipta. [4;8-9] Čia svarbu skirti pirminius ir antrinius pažeidimo veiksnius:

► pirminiai veiksniai- žmogaus savybės, kurias suformavo šeima, socialinė aplinka, visuomenė, tam tikros ekonominės ir kitos priežastys. Visi šie veiksniai veikia daug anksčiau negu žmogus padaro pažeidimą, tačiau jie skatina jį padaryti;

► antriniai veiksniai- aplinkybės, turinčios įtakos jau konkrečioje pažeidimo situacijoje (pav., pažeidėjo apsvaigimas).

Taigi tam, kad konkretus pažeidimas būtų padaromas, reikia, kad tam tikromis savybėmis pasižymintis žmogus atsidurtų tam tikroje situacijoje. Atsižvelgiant į veiksnių, į kuriuos nukreipiamos prevencijos priemonės, pobūdį, tas priemones galima skirstyti į:

◙ pirminę prevenciją- ja bandoma paveikti pirminius nusikalstamos veikos veiksnius. Dažniausiai tai būna didelio masto socialinio, ekonominio, kultūrinio, teisinio pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama pakeisti tam tikros visuomenės gyvenimo sferą.

◙ antrinė prevencija- yra nukreipta į veiksnius, kurie skatina padaryti tam tikrą nusikaltimą, kurie pasireiškia prieš pat pažeidimą ar jo metu;

Yra skiriama ir tretinė prevencija- priemonės, kurių imamasi, kai nusikalstama veika jau padaryta ir siekiama, kad ji nepasikartotų, kad individas jų daugiai nedarytų. Tačiau ji nėra tiesiogiai susijusi su Tarnybos užkardos pareigūnų veikla, todėl šiame darbe analizuojama nebus.

Dar vienas svarbus nusikalstamų veikų prevencijos atmainų skirstymas yra vykdomas pagal prevencijos strateginį tikslą. [4;10-11] Skirstoma į:

■ situacinę prevenciją- ja siekiama nustatyti aplinkybes, kuriomis pažeidimai yra padaromi dažniausiai, ir pašalinti veiksnius, labiausiai skatinančius nusikalsti;


sulaikančiąją prevenciją- tai priemonės, kuriomis siekiama sustiprinti įstatymo sulaikantį poveikį, atskleisti, kas iš tikrųjų slypi už lakoniškų sankcijos žodžių.

Šias dvi prevencijos atmainas užkardos veikloje galėtume priskirti pirminei prevencijai, kadangi jomis yra bandoma paveikti pirminius nusikalstamos veikos veiksnius . Be jų pagal strateginį tikslą yra skiriamos:

■ kontrolės priemonės – taikant jas, yra siekiama, kad potencialus pažeidėjas būtų kontroliuojamas situacijoje, kai jis gali padaryti nusikalstamą veiką.

Šią prevencijos atmainą būtų tikslinga priskirti antrinei prevencijai, nes nukreipta į veiksnius, kurie skatina padaryti tam tikrą nusikaltimą, kurie pasireiškia prieš pat pažeidimą ar jo metu.

Dar atsižvelgiant į strateginį prevencijos tikslą yra skiriamos reabilitacinės priemonės, kurių tikslas yra perauklėti pažeidėją, tačiau šita prevencijos atmaina, priskirtina prie tretinės, nepriklauso Tarnybos užkardos pareigūnų kompetencijai, taigi šiame darbe nenagrinėtina.

Nusikalstamų veikų klausimais atitinkamoje literatūroje yra pateikiama nemažai kitokių prevencijos atmainų.

2. Administracinių teisės pažeidimų prevencijos svarba užkardoje

Valstybės teritorija yra viena svarbiausių bet kurios šalies egzistavimo sąlygų, nes joje negali reikštis kitos valstybės valdžia. Bandymai įgyvendinti valstybės teritorijos ribose kitos, užsienio valstybės valdžią yra neleistinas kėsinimas į jos teritorinę viršenybę, suverenitetą. Šis principas jau buvo įtvirtintas Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo baigiamajame akte 1975 metais [15]. Iš Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo konteksto yra suprantama, kad Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą (tarp kitų funkcijų) patikimai kontroliuodama valstybės sausumos ir jūros sienas bei oro erdvę. Todėl, kaip jau buvo minėta, sienos neliečiamumas tarsi įkūnija neliečiamumą teritorijos, kurios ribas žymi siena.[[1;105]

Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas 2 straipsnyje valstybės sienos apsaugą apibrėžia kaip teisės aktų nustatytas priemones,

skirtas: išvengti neteisėtų valstybės sienos ženklinimo pakeitimų; užtikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi valstybės sienos teisinio režimo, pasienio

teisinio režimo ir pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių; užtikrinti kitus gyvybiškai svarbius asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolės punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis režimas.

Šias funkcijas jai paskirtoje pasienio ruožo dalyje atlieka užkarda – Valstybės sienos apsaugos tarnybos teritorinio struktūrinio padalinio rinktinės struktūrinis padalinys. Užkardos veikimo teritorija yra pasienio ruožo dalis, apribota: iš gretimos valstybės pusės- Lietuvos Respublikos valstybės siena, į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą- skiriamosiomis linijomis (tarp gretimų užkardų), sandūromis (skiriamosios linijos ir valstybės sienos susikirtimo taškai), ir pasienio ruožo riba, bei kita už pasienio ruožo ribų esanti teritorija, kurioje užkarda vykdo jai pavestas funkcijas (iš Valstybės sienos apsaugos nuostatų). Tarp šių tarnybos vado pavestų funkcijų tarnybos užkarda turi užtikrinti pasienio teisinį režimą ir pagal kompetenciją pasienio kontrolės punktų režimą, dalyvauti užtikrinant viešąją tvarką, kontroliuoja tvarkos laikymąsi.

Įgyvendindami vado pavestas funkcijas, užkardos pareigūnai atlieka administracinių teisės pažeidimų prevencijos veiksmus, taiko prevencijos priemones. Tai yra labai reikšminga veiklos sritis, kadangi yra matyti, kad nuo jos tiesiogiai priklauso nacionaliniu saugumo objektu laikomo valstybės teritorijos vientisumo, valstybės saugumo užtikrinimas.

3. Pirminė prevencija užkardoje

Kaip jau buvo minėta, pirmine prevencija yra bandoma įtakoti labiausiai nutolusius nuo pažeidimo padarymo veiksnius (asmens nuomones, nusistatymus ir panašiai), taip pat pašalinti kriminogeninius veiksnius, labiausiai skatinančius nusikalsti. Tarnybos užkardoje ji yra vykdoma keliais būdais.

3.1 Situacinė prevencija užkardoje

Situacine prevencija siekiama nustatyti rizikos faktorių, aplinkybių, kuriomis gali būti padaroma nusikalstama veika ypatumus. Užkardoje yra imamasi situacinės prevencijos priemonių, kai užkardos vadas, susipažinęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinės vado įsakymu dėl valstybės sienos apsaugos, vertina padėtį užkardos veikimo teritorijoje. Vertindamas, užkardos vadas turi išsiaiškinti aplinkybes ir veiksnius, galinčius turėti įtakos valstybės sienos apsaugos organizavimui:

1. vietovės prie valstybės sienos pobūdį;

2. judėjimo intensyvumą per pasienio kontrolės punktus;

3. ūkinės, komercinės ir kitokios veiklos pobūdį pasienio ruože ir valstybės sienos apsaugos zonoje;

4. kitų rinktinės, VSAT, kariuomenės padalinių panaudojimo galimybes valstybės sienos apsaugai užkardos veikimo teritorijoje;

5. sąveikos su gretimomis užkardomis sąlygas;

6. sąveikos sąlygas bei bendradarbiavimo galimybes su gretimos valstybės sienos apsaugos institucijos padaliniais;

7. bendradarbiavimo su policijos, muitinės ir kitų valstybės institucijų teritoriniais padaliniais bei vietos savivaldos institucijomis galimybes;

8. galimybes
pasinaudoti savanoriška vietos gyventojų pagalba;

9. užkardos aprūpinimą, turimą personalą ir tarnybos priemones;

10. per paskutinius 2-3 mėnesius užkardos veikimo teritorijoje užfiksuotų valstybės sienos kirtimo tvarkos, pasienio teisinio režimo, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymo būdus, vietas, laiką ir kitas aplinkybes.

Įvertinęs padėtį, užkardos vadas įrašo padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo išvadas Padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo knygoje. Išvadose turi būti nurodomos:

1. prognozuojamos neteisėto valstybės kirtimo kryptys, vietos ir būdai;

2. pagrindinių pastangų sutelkimo kryptys ir vietos (gali būti nurodyti ypač svarbūs sektoriai ir pan.), laikas (poilsio, švenčių dienos, tamsus paros laikas ir pan.), veiksmų taktiniai būdai (pav., patruliavimas pėsčiomis ir tarnybinių šunų panaudojimas);

3. skiriamų pasienio sargybų skaičius, jų rūšys;

4. kaip panaudoti turimas užkardos tarnybos priemones ir valstybės sienos apsaugos objektus bei įrenginius;

5. prognozuojami padėties užkardos veikimo teritorijoje pakitimai ir pasienio sargybų tarnybos užduočių tikslinimo tvarka;

kitas priemones, užtikrinančias sėkmingą tarnybos vykdymą.

Pasikeitus padėčiai užkardos veikimo teritorijoje, padėties įvertinimo išvados užkardos vado sprendimu gal būti tikslinamos visą mėnesį, o padėčiai užkardos veikimo teritorijoje pasikeitus iš esmės- užkardos vado sprendimu parengiamos naujos padėties įvertinimo išvados.

Užkardos vadas, rengdamas užkardos pareigūnų tarnybos grafikus, pasienio sargybų tarnybos planus, vadovaujasi padėties įvertinimo išvadomis.

Matome, kad šios Valstybės sienos apsaugos nuostatuose numatytos priemonės, nors ir nėra apibrėžtos kaip prevencinės, iš esmės atitinka mūsų anksčiau atskleistą situacinės prevencijos priemonių sampratą.

3.2 Draudžiamieji ženklai, žymintys valstybės sienos apsaugos zonos ribas

Tarp pirminės administracinių teisės pažeidimų prevencijos priemonių turėtų būti išskirti draudžiamieji ženklai, žymintys valstybės sienos apsaugos zonos ribas. Jie, kaip ir visi valstybės sienai žymėti skirti ženklai, yra valstybės sienos apsaugos objektai, kurių pavidalus bei išdėstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymas “Dėl draudžiamųjų ženklų, žyminčių valstybės sienos apsaugos zonos ribas, pavyzdžių ir išdėstymo tvarkos patvirtinimo”. Pažymėtina, kad draudžiamieji ženklai yra išdėstomi vietovėje atsižvelgiant į šiuos faktorius: valstybės sienos linijos vietą, vietovę, kelius, vietinių gyventojų judėjimo kryptis bei gyvenviečių išsidėstymą, dirbtines ir natūralias gamtines kliūtis- taigi remiantis padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo išvadomis.

Atitinkamai minėto teisės akto yra skiriami 5 pavyzdžių ženklai.

1 pavyzdžio ženklą sudaro 500×700 mm dydžio informacinė lentelė, kurios geltoname fone yra raudonos spalvos užrašai “STOP” ir “ĮVAŽIAVIMAS ARBA ĮĖJIMAS TIK SU VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS IŠDUOTU LEIDIMU” bei juodos spalvos užrašas “VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS ZONA” lietuvių, rusų ir anglų kalbomis (raidžių dydis yra numatytas draudžiamųjų ženklų, žyminčių valstybės sienos apsaugos zonos ribas, aprašyme). Toks draudžiamasis ženklas žymi valstybės sienos apsaugos zonos ribą, einančią per kelius (išskyrus kelius, kertančius valstybės sieną, ir prie kurių įrengti pasienio kontrolės punktai). Šis ženklas statomas dešinėje kelio pusėje (kelkraštyje) taip pat, kaip ir kiti kelių eismą reguliuojantys ženklai, ir turi būti gerai matomas. Šis draudžiamasis ženklas statomas prie kiekvieno kelio atskirai.

2 pavyzdžio ženklas yra 200 mm pločio juosta, kurios geltoname fone yra raudonos spalvos užrašas “STOP” bei juodos spalvos užrašas “VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS ZONA” lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Šis draudžiamasis ženklas žymi valstybės sienos apsaugos zonos ribą, einančią miškingomis vietovėmis, taip pat vietovėse, kuriose netikslinga įrenginėti 1 ar 3 pavyzdžio draudžiamuosius ženklus.

3 pavyzdžio draudžiamasis ženklas atrodo taip: 1800 mm aukščio nuo žemės paviršiaus ir 100 mm skersmens geltonos spalvos stulpelis, kurio 1600 mm aukštyje yra 300 mm pločio geltonos spalvos juosta su juodos spalvos užrašu “VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS ZONA”. Toks draudžiamasis ženklas žymi valstybės sienos apsaugos zonos ribą, einančią laukais, melioracijos grioviais, upeliais. Be to, šis ženklas gali būti naudojamas žymėti valstybės sienos apsaugos zonos ribą, einančią negiliais vandens telkiniais (iki 1,5 metro gylio), jeigu nėra galimybės įrengti draudžiamojo ženklo žymėti valstybės sienos apsaugos zonos ribų, einančių vandens telkiniais. Šiuo atveju draudžiamasis ženklas įrengiamas ant vandens telkinio kranto, esančio valstybės sienos apsaugos zonoje taip, kad nebūtų apsemiamas potvynio metu.

4 pavyzdžio draudžiamasis ženklas žymi valstybės sienos apsaugos zonos ribą, einančią vandens telkiniais. Jį sudaro 2200 mm aukščio kūgio formos geltonos spalvos plūduras, kurio 1800 mm aukštyje yra 200 mm pločio raudonos spalvos juosta.

5 pavyzdžio draudžiamasis ženklas paprastai žymi
apsaugos zonos ribą, einančią Kuršių mariomis, jį sudaro 2600 mm aukščio geltonos spalvos plūduras, ant kurio priekinės ir galinės pusės yra juodos spalvos užrašai “APSAUGOS” ir “ZONA”. Priekinėje ženklo pusėje tarp minėtų užrašų yra 400 mm skersmens raudonos spalvos apskritimas, kurio viduryje yra baltos spalvos užrašas “STOP”. Apatinė ženklo dalis yra rudos spalvos.

Svarbu, kad ant 4 ir 5 pavyzdžio ženklų viršutinio pagrindo gali būti tvirtinamas atskiras įrenginys, pagerinantis šių ženklų matomumą tamsiu paros metu ar esant kitokiomis priežastimis, sąlygojančiomis jų blogą matomumą vietovėje. Apskritai ženklai įrengiami taip, kad kuo geriau garantuotų jų matomumą (teisės normos numato optimaliausią atstumą tarp jų, taip pat kitas įrengimo bei priežiūros sąlygas).

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2433 žodžiai iš 4837 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.