Administracinių teisės pažeidimų sudėties analizė
5 (100%) 1 vote

Administracinių teisės pažeidimų sudėties analizė

11213141516171

ADMINISTRACINĖS TEISĖS RAŠTO DARBAS

ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ SUDĖTIES ANALIZĖ

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………….2

Administracinis teisės pažeidimas bei jo sudėtis……………………………………………………….4

Administracinio teisės pažeidimo objektas……………………………………………………………….7

Administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė…………………………………………………..9

Administracinio teisės pažeidimo subjektas…………………………………………………………….13

Administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė………………………………………………..18

Išvados………………………………………………………………………………………………………………..21

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………..22

ĮVADAS

Mano rašto darbo tikslas – atlikti administracinių teisės pažeidimų sudėties analizę.

Šio darbo uždaviniai: apibrėžti administracinio teisės pažeidimo bei jo sudėties sąvoką; išanalizuoti svarbiausius administracinių teisės pažeidimų sudėties elementus.

Darbo objektas – administracinių teisės pažeidimų sudėtis.

Darbo struktūra: rašto darbas susideda iš penkių dalių. Pirmojoje dalyje apibrėžiama administracinio teisės pažeidimo bei jo sudėties sąvoka; antrojoje dalyje analizuojamas administracinio teisės pažeidimo objektas; trečiojoje dalyje – administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; ketvirta dalis skirta administracinio teisės pažeidimo subjekto aiškinimui; penktoji dalis skirta administracinio teisės pažeidimo subjektyvinės pusės analizei.

Teisės pažeidimas – tai teisei priešinga, kalta asmenų ar organizacijų veika, kuria padaroma žala įstatymo saugomoms piliečių teisėms, teisėtiems interesams arba apskritai teisinei tvarkai.

Tai tradicinis teisės pažeidimo apibrėžimas, labiau atitinkantis pozityvistinę teisės sampratą, kuriai svarbu pabrėžti patį elgesio priešingumą abstrakčiai suprantamai teisei kaip elgesio taisyklei. Iš tokio apibrėžimo lieka neaiškus teisės pažeidimo mechanizmas ir jo santykis su paties individo teisių įgyvendinimu. Bet jeigu remsimės pilietine teisės samprata, tada teisės pažeidimą reikės apibrėžti kaip elgesio priešingumą ne apskritai teisės normai, o tik tokiai, kuri yra teisių ir pareigų vienovės pavidalo.

Teisės pažeidimas – tai asmens naudojimasis subjektinėmis teisėmis sąmoningai atsisakant vykdyti pareigas, kurių vykdymą įstatymas laiko būtina sąlyga legalizuoti asmens naudojimąsi subjektinėmis teisėmis visuomenėje.

Šis apibrėžimas svarbus tuo, kad čia pabrėžiama, jog asmuo gali pažeisti teisę tik tada, kai naudojasi subjektine teise ir kai tas naudojimasis įstatymo yra siejamas su būtinybe vykdyti tą teisę legalizuojančias pareigas.

Teisės pažeidimui būdingi tokie požymiai:

1. Teisės pažeidimo subjektas gali būti tik žmonės ar jų susivienijimai, nes teisės pažeidimas yra sąmoninga veika. Todėl pažeisti teisę gali tik veiksnus asmuo, kuris suvokia ar gali suvokti savo veiksmų priešingumą teisei.

2. Teisė gali būti pažeista veikimu ar neveikimu. Žmogaus mintys, žodiniai pareiškimai, jeigu jie nepasireiškia atitinkamu elgesiu, nėra teisės pažeidimas. Bet žodiniais pareiškimais raginimas pažeisti galiojančią teisę, kitų asmenų garbę ir orumą žeminančių melagingų žinių platinimas (šmeižtas), žadėjimas padaryti pavojingą nusikaltimą (grasinimas) yra teisės pažeidimai.

3. Teisės pažeidimas yra neteisėta, t.y. teisei priešinga veika. Kiekvienas naudojimasis subjektinėmis teisėmis nevykdant atitinkamų pareigų, kurių reikalauja įstatymas, yra priešingas teisei, išskyrus tuos atvejus, kai visuomenė atleidžia asmenį nuo tokių pareigų vykdymo. Toks atleidimas visada turi būti įformintas atitinkamu valstybės institucijos aktu.

4. Teisės pažeidimas yra pavojinga visuomenei veika, nes ja padaroma žala asmenų, organizacijų ar valstybės apskritai interesams.Visi teisės pažeidimai pagal pavojingumo visuomenei laipsnį skirstomi į nusikaltimus ir nusižengimus.

Nusikaltimas yra tokia visuomenei pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), kuria kėsinamasi į itin svarbias teisės saugomas vertybes.

Nusižengimai – mažiau pavojingos visuomenei veikos. Prie jų priskiriami visi kiti teisės pažeidimai, kuriuos įstatymas nelaiko nusikaltimais ir už kuriuos numatytos administracinės, civilinės turtinės, drausminės sankcijos.

Nusižengimais laikomi tokie teisės pažeidimai:

1. administracinės teisės pažeidimai – tai priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę;

2. civilinės teisės pažeidimai – deliktai (skolininkas laiku negrąžina kreditoriui skolos – sutartinių įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, arba vykdymas
pažeidžiant terminą);

3. drausminiai nusižengimai – tai įstaigos darbo vidaus taisyklių pažeidimas, pavėlavimas arba neatvykimas į darbą.

Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėma. Formalus teisės pažeidimas yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė tokiai žalai atsirasti.

ADMINISTRACINIS TEISĖS PAŽEIDIMAS BEI JO SUDĖTIS

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (2002 m), administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Kadangi administracinis teisės pažeidimas yra savarankiška teisės pažeidimo rūšis, jam būdingi visi tie pagrindiniai požymiai kaip teisės pažeidimui apskritai.

Teisinėje literatūroje nurodomi tokie administraciniam teisės pažeidimui būdingi požymiai:

a) pavojingumas, žalingumas visuomenei;

b) priešingumas teisei;

c) kaltumas;

d) baudžiamumas.

Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala.

Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai.

Tačiau apibūdinant administracinį teisės pažeidimą kaip pavojingą, žalingą veiką, nepakanka nurodyti vien jo kėsinimosi objekto. Be kėsinimosi objekto, šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia ir kiti jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios aplinkybės. Taigi veikos pavojingumas yra materialinis administracinio teisės pažeidimo požymis.

Veikos priešingumas teisei reiškia, kad tam tikri žmogaus veiksmai yra draudžiami įstatymu ar kitu poįstatyminiu aktu ir jie teisės normos dispozicijoje traktuojami kaip administracinis pažeidimas.

Veikos kaltumas reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisei priešingas veiksmas yra padarytas, esant kaltei, t.y. tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė išreiškia subjekto, padariusio žalą, vidinį neigiamą požiūrį į visuomeninius santykius, valstybės, visuomenės, organizacijų ir piliečių interesus. Be kaltės negalimas joks administracinis teisės pažeidimas.

Veikos baudžiamumo požymis rodo, kad už administracinį pažeidimą įstatymas numato kaltam asmeniui administracines sankcijas, siekiant, kad jis būtų nubaustas.

Bet koks administracinis teisės pažeidimas – tai teisės normų reikalavimų nesilaikymas, tam tikros teisinės pareigos nevykdymas arba netinkamas jos vykdymas. Tačiau tai, kas teisės neuždrausta, teisės normos nereikalaujama, negali būti laikoma administraciniu teisės pažeidimu. Šiuo požymiu administraciniai teisės pažeidimai skiriasi nuo neteisinių socialinių normų (moralės taisyklių, visuomeninių organizacijų normų) pažeidimų.

Administracinio teisės pažeidimo, kaip ir kitų teisės rūšių pažeidimų, sudėties analizė turi labai svarbią ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Ji yra glaudžiai susijusi su teisės normų taikymu, todėl padeda teisingai, tinkamai juridiškai kvalifikuoti teisės pažeidimus, užtikrinti organų ir pareigūnų, taikančių kaltiems asmenims administracines nuobaudas, veiklos teisėtumą ir taip užkirsti kelią nepagrįstam, neteisėtam asmenų patraukimui administracinėn atsakomybėn.

Skirtingai negu baudžiamosios teisės moksle, kur, galima sakyti, išsamiai išnagrinėta nusikaltimo sudėtis, administracinio teisės pažeidimo analizei skirta nepakankamai dėmesio. Dėmesio stoką administracinio teisės pažeidimo sudėties nagrinėjimui akivaizdžiai rodo negausi šiuo klausimu specialioji literatūra (ypač lietuvių kalba) ir neretai, kaip yra teigiama, praktikoje pasitaikantys teisėtumo pažeidimai, padaromi netinkamai juridiškai kvalifikuojant tam tikras veikas kaip administracinius teisės pažeidimus.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo sudėtį, remiamasi bendrosios teisės teorijos teiginiais ir baudžiamosios teisės mokslo išvadomis dėl teisės pažeidimo apskritai ir savarankiškos jo rūšies – baudžiamojo nusikaltimo – požymių.

Bet koks teisės pažeidimas yra organinė žmogaus veikos (veikimo ar neveikimo) išorinio pasireiškimo ir jo sąmonės santykio vienybė, tos veikos objektas, jos išorinio pasireiškimo pasireiškimo formos (būdai), subjektas ir jo psichinis santykis su padaryta veika. Todėl administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementas:

1. administracinio teisės pažeidimo
io teisės pažeidimo objektyvinė pusė;

3. administracinio teisės pažeidimo subjektas;

4. administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė.

Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jeigu nėra bent vieno iš jų, negali būti ir administracinio teisės pažeidimo sudėties ir negali atsirasti administracinės atsakomybės. Taigi administracinio teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos juridinių požymių, tam tikrų elementų visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir žalingumu, pavojingumu visuomenei.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo sudėtį, aiškėja jo socialinė reikšmė, turinys ir individualūs požymių elementai. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra sudėtinga struktūra, kurioje organiškai integruojasi minėti elementai. Savo ruožtu kiekvienas administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas turi jį apibūdinančių požymių sistemą. Pavyzdžiui, į objektyvinę pusę gali įeiti požymiai, kurie apibūdina patį veikos faktą, jo laiką, padarytą žalą ir pan.

Subjektyviniai pažeidimo pusei yra būdingi tokie požymiai kaip kaltės forma (tyčia ir neatsargumas). Atitinkamų, būdingų požymių turi ir kiti minėti administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Taigi administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro visų keturių elementų ir jų individualių požymių, sudarančių jų organinę vienybę, sistema.

Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių sistema yra sudėtinga loginė konstrukcija, kuri apibūdina šį teisės pažeidimą kaip reiškinį ir atskleidžia esminius šio antivisuomeninio reiškinio bruožus. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jos kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Realaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Taigi teisinis administracinės atsakomybės pagrindas atsiranda anksčiau negu faktinis veikos padarymas.

Juridiškai kvalifikuojant veikas kaip administracinius teisės pažeidimus reikia remtis galiojančiais įstatymais. Tačiau, analizuojant kai kurias ATPK Ypatingosios dalies straipsnių nustatytas pažeidimų sudėtis, ne visuomet galima rasti konkrečiai, visiškai apibrėžtą pažeidimo objektą, subjektą, objektyvinę ir subjektyvinę pusę. Tokiais atvejais analizuojant konkretaus teisės pažeidimo sudėtį, jos požymiai turi būti nustatyti remiantis ne tik atitinkamais ATPK Ypatingosios dalies straipsniais, bet ir kodekso Bendrosios dalies normomis.

Siekiant geriau suvokti administracinio teisės pažeidimo sudėtį, būtina plačiau paanalizuoti visus jos sudedamuosius elementus ir jų požymius.

Administracinio teisės pažeidimo objektas

Teisės teorijoje teisės pažeidimo objektu yra laikomi tie teisės normų reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai, į kuriuos kėsinamasi teisei priešingu veikimu ar neveikimu. Todėl tos veikos ir laikomos teisės pažeidimais, už jų padarymą kalti asmenys traukiami teisinėn atsakomybėn. Kitaip tariant, teisės pažeidimo objektas yra ta teisės normų nustatyta, reguliuojama ir saugoma tvarka, tie valstybės, visuomenės ir atskirų asmenų interesai, kurie pažeidžiami, kuriems daroma žala.

Administracinio teisės pažeidimo, kaip ir kitų teisės pažeidimų, objektas yra taip pat teisės nustatyti, reguliuojami ir ginami visuomeniniai santykiai, tam tikra tvarka.

Administracinio teisės pažeidimo objektas, be bendrųjų požymių, būdingų teisės pažeidimams apskritai, turi savo ypatumų. Anksčiau teisinėje literatūroje vyravo nuomonė, kad administracinis teisės pažeidimas yra tik administracinių teisės normų pažeidimas. Kitap sakant, administraciniu teisės pažeidimu kėsinamasi tik į tuos visuomeninius santykius, kurie yra susiklostę tik valstybinio valdymo srityje (siaurąja šio žodžio prasme). Tačiau galiojančių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo objektui priklauso ir tie visuomeniniai santykiai, kurie yra įtvirtinti bei reguliuojami ir kitų teisės šakų normų (konstitucinės teisės, darbo teisės ir kt.).

ATPK 9 straipsnyje išvardyti tipiškiausi administracinių teisės pažeidimų objektai, tokie kaip: valstybinė ir viešoji tvarka, nuosavybė, piliečių teisės ir laisvės, nustatyta valdymo tvarka. Taigi, minėti santykiai sudaro ne tik administracinių teisės normų, bet ir kai kurių kitų teisės šakų normų reguliavimo dalyką, kurį gina administracinės sankcijos.Svarbus administracinio teisės pažeidimo objekto ypatumas paprastai pasireiškia tuo, kad jį sudaro teisės nustatyti ir reguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie priklauso valstybinio valdymo sferai. Administraciniai teisės pažeidimai daro žalą vykdomajai valstybinių organų veiklai, kėsinasi į valstybinio valdymo tvarką. Kitaip sakant, administracinio teisės pažeidimo objektas dažniausiai yra tam tikros specialios taisyklės, kurios nustato ir reguliuoja tam tikrą
tvarką.

Kalbant apie administracinio teisės pažeidimo objektą, reikia turėti galvoje tuos jo požymius, kurie nustatyti tam tikroje teisės normoje.

Kaip minėta, bet kuriuo administraciniu teisės pažeidimu kėsinimasi į tam tikrą objektą, t.y. teisės nustatytus visuomeninius santykius. Daugeliu atvejų žala objektui padaroma poveikiu tam tikriems materialaus pasaulio daiktams. Todėl, be administracinio teisės pažeidimo objekto, galima išskirti ir jo dalyką. Administracinio teisės pažeidimo dalyku dažniausiai laikomi fiziniai, išorinio pasaulio daiktai, kuriems darydamas poveikį pažeidėjas kėsinasi į tam tikrus visuomeninius santykius. Administracinio teisės pažeidimo dalykas yra, pavyzdžiui, žemė, miškas, pastatai, įvairūs įrenginiai ir pan.

Kalbant apie administracinio teisės pažeidimo objektą, galima kalbėti apie bendrąjį, rūšinį (specialųjį) ir tiesioginį objektus.

Moksliškai pagrįsta, kad administracinių teisės pažeidimų objektų klasifikacija turi svarbią teorinę ir praktinę reikšmę. Ji padeda tiksliai nustatyti kiekvienos konkrečios veikos objektą, jo vietą ir reikšmę bendrojoje visuomeninių santykių sistemoje. Klasifikacija taip pat padeda nustatyti visuomeninių santykių, saugomų administracinėmis sankcijomis, sistemos struktūrą, sudaryti Administracinių teisės pažeidimų kodekso Ypatingąją dalį, tinkamai juridiškai kvalifikuoti teisės pažeidimus ir taikyti pažeidėjams optimalias poveikio priemones.

· Bendrasis administracinio teisės pažeidimo objektas yra bendras visiems administraciniams teisės pažeidimams. Todėl galima sakyti, kad bendrasis administracinio teisės pažeidimo objektas yra tie įvairių šakų normų nustatyti, reguliuojami visuomeniniai santykiai, kuriuos saugo, gina administracinės teisės sankcijos.

· Rūšinis (specialusis) administracinio teisės pažeidimo objektas – tai tam tikros rūšies panašaus pobūdžio visuomeniniai santykiai, į kuriuos kėsinamasi. Rūšinis administracinio teisės pažeidimo objektas gali būti, pavyzdžiui, viešoji tvarka, aplinkos apsauga, nuosavybė, valdymo tvarka ir pan. Kitaip sakant, rūšinis objektas yra tam tikra teisės reguliuojamų visuomeninių santykių grupė, šiais santykiais nustatyta tam tikra tvarka, elgesio taisyklės. Pavyzdžiui, viešoji tvarka – tai įstatymų, kitų norminių aktų reglamentuojama visuomeninių santykių sistema, užtikrinanti visuomenės moralės, žmogaus garbės ir orumo, viešosios rimties, gyventojų poilsio apsaugą. Ji gali būti pažeista įvairiais antivisuomeniniais poelgiais – chuliganizmu, triukšmavimu, girto pasirodymu viešoje vietoje ir pan.

Dabar galiojančio ATPK Ypatingosios dalies struktūrą sudaro tokie rūšiniai administracinių teisės pažeidimų objektai:

− administraciniai teisės pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje;

− administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nuosavybę;

− administraciniai teisės pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje;

− administraciniai teisės pažeidimai pramonės, elektros ir šiluminės energijos naudojimo srityje;

− administraciniai teisės pažeidimai žemės ūkyje. Veterinarinių sanitarinių taisyklių pažeidimai;

− administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje;

− administraciniai teisės pažeidimai piliečių buto teisių, butų komunalinio ūkio ir tvarkymo srityje;

− administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje;

− administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką;

− administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į teisingumą;

− administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką;

− administraciniai teisės pažeidimai valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo srityje.

· Tiesioginis administracinio teisės pažeidimo objektas – juo laikomi tie teisės nustatyti ir reguliuojami visuomeniniai santykiai, į kuriuos tiesiogiai kėsinamasi veika. Pavyzdžiui, viešoji tvarka yra rūšinis objektas, tačiau ji gali būti pažeidžiama įvairiais administraciniais nusižengimais, t.y. tokiais kaip nedidelis chuliganizmas, viešosios rimties trikdymas, azartiniai lošimai viešosiose tam nenustatytose vietose ir t.t. Taigi tiesioginis administracinio teisės pažeidimo objektas yra tos vertybės, į kurias tiesiogiai kėsinamasi teisei priešinga veika. Administracinio teisės pažeidimo tiesioginio objekto nustatymas turi labai svarbią reikšmę tinkamai kvalifikuoti pažeidimą ir teisingai skirti kaltam asmeniui atsakomybės priemones.

Administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė

Administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė – tai visuma teisės normoje įtvirtintų požymių, kurie apibūdina išorinį veikos pasireiškimą. Kitaip tariant, veikos objektyvinė pusė rodo, kaip, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu), būdais ir priemonėmis, kokiomis aplinkybėmis padaromas konkretus administracinis teisės pažeidimas.

Paprastai yra išskiriami šie administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymiai:

1. teisei priešinga veika (veikimas arba neveikimas);

2. žalingi padariniai;

3. priežastinis veikos ir jos padarinių ryšys;

4. veikos padarymo būdas, vieta,
priemonės.

Pagrindinis administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymis yra tai, kad veika yra priešinga teisei. Aplink jį grupuojasi visi kiti objektyvinės pusės požymiai. Veika gali pasireikšti veikimu arba neveikimu. Veikimas – tai sąmoningų, valingų, aktyvių veiksmų visuma. Neveikimas – pasyvus žmogaus elgesys, teisinės pareigos nevykdymas. Dauguma administracinių teisės pažeidimų sudėčių numato aktyvius veiksmus, tačiau nemažai veikų pasireiškia ir neveikimu. Už neveikimą asmuo atsako tada, kai jis privalo ir gali atlikti teisės numatytus veiksmus, tačiau jų neatlieka.

Teisei priešingas veikas priimta skirstyti į paprastas ir sudėtingas. Veika paprasta, kai ją sudaro vienas tam tikras teisei priešingas veikimas (pvz., smulkioji vagystė) arba neveikimas (neatvykimas į privalomąją pradinę karo tarnybą arba mokymus).

Administracinis teisės pažeidimas laikomas sudėtingu, kai jis susideda iš kelių savarankiškų teisei priešingų veiksmų arba padaromas tam tikru būdu laiko atžvilgiu. Išskiriamos tokios sudėtingų administracinių teisės pažeidimų rūšys:

1. veikos, susidedančios iš dviejų ir daugiau skirtingų veiksmų;

2. veikos, susidedančios iš alternatyvių veiksmų;

3. pakartotinės veikos;

4. trunkamosios veikos.

Pakartotiniais administraciniais pažeidimais laikomi tokie, kuriems būdingi šie pagrindiniai požymiai: a) padarytos dvi ar daugiau veikų; b) kiekviena iš padarytų veikų yra savarankiški administraciniai teisės pažeidimai; c) administraciniai teisės pažeidimai yra to pačios rūšies.

ATPK Ypatingosios dalies normos, apibrėždamos pakartotinius administracinius teisės pažeidimus, papildomai nurodo kai kurias sąlygas, kurioms esant tos veikos laikomos pakartotinėmis. Tokiomis sąlygomis yra tam tikras laikas, per kurį veika yra padaryta pakartotinai, arba pažeidėjo nubaudimo administracine nuobauda už anksčiau jo padarytą tokią pat veiką faktas.

Pakartotinis administracinis teisės pažeidimas yra laikomas pavojingesne visuomenei veika. Todėl pakartotinio pažeidimo padarymas yra traktuojamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir paprastai už pakartotinį teisės pažeidimą kaltam asmeniui įstatymų nustatytos griežtesnės administracinės atsakomybės priemonės.

Trunkamaisiais laikomi tokie administraciniai teisės pažeidimai, kurie, prasidėję nuo tam tikro priešingo teisei veikimo ar neveikimo, trunka tam tikrą ilgesnį ar trumpesnį laiką. Dažniausiai trunkamieji teisės pažeidimai pasireiškia neveikimu, susijusiu su teisinės pareigos nevykdymu. (Pvz. Gyvenimas be paso). Yra skiriami du trunkamojo administracinio teisės pažeidimo pasibaigimo pagrindai: faktinis ir teisinis. Pirmuoju atveju pagrindas trunkamajam administraciniam teisės pažeidimui pasibaigti yra teisinės pareigos įvykdymas, pavyzdžiui, pavėluotai įsigijo asmens dokumentą. Teisinis pagrindas teisės pažeidimui pasibaigti yra patraukimas administracinėn atsakomybėn už tam tikros pareigos nevykdymą, pavyzdžiui, jeigu už vengimą įsigyti asmens dokumentą piliečiui paskirta bauda. Nutarimo skirti nuobaudą įsigaliojimo dieną trunkamasis administracinis teisės pažeidimas laikomas baigtu, nes kitą dieną prasideda naujas analogiškas teisės pažeidimas.

Kiti administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymiai yra žalingi padariniai ir priežastinis veikos ir jos padarinių ryšys.

Administraciniai teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Administraciniai teisės pažeidimai, kurių objektyvinei pusei būdingi tam tikri žalingi padariniai, vadinami materialiais (pvz. Smulkioji vagystė). Administraciniai teisės pažeidimai, kurių objektyvinę pusę sudaro tik pati veika nepriklausomai nuo padarinių, kuriuos ši veika sukelia išoriniame (materialiajame) pasaulyje, vadinami formaliais administraciniais teisės pažeidimais, o atitinkamai patys pažeidimai – formaliais nusižengimais. Pavyzdžiui, tokiu pažeidimu gali būti priešgaisrinės apsaugos taisyklių pažeidimas, nesukėlęs gaisro ir nepadaręs kitokios materialios žalos. Traukiant administracinėn atsakomybėn už formalius teisės pažeidimus, pakanka nustatyti faktą, kad asmuo padarė teisės draudžiamą veiką. Taigi tokiais atvejais, kai yra formalios administracinių teisės pažeidimų sudėtys, dėl jų padarymo materialių padarinių neatsiranda, tai priežastinis veikos ir padarinių ryšys nėra būtinas administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymis.

Kai materiali žala yra būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis, turi būti ir antras požymis – priežastinis padarytos veikos ir atsiradusių padarinių ryšys. Jeigu tokio ryšio nėra, negali būti teisės pažeidimo sudėties ir administracinės atsakomybės.

Labai svarbus yra administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymis – pažeidimo būdas. Tai teisei priešingos veikos pasireiškimo formos, veiksmų (neveikimo) atlikimo metodai, tvarka, nuoseklumas, kuriuos pasirinko, panaudojo pažeidėjas. Veikos padarymo būdas dažniausiai aprašomas teisės normos dispozicijoje. Pavyzdžiui, ATPK 174 straipsnio dispozicija nedidelį chuliganizmą apibūdina taip: „Tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir
rimtį.“ Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti jos objektyvinės pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Tačiau ne visada ATPK Ypatingosios dalies normos konkrečiai ir detaliai atskleidžia administracinio teisės pažeidimo padarymo būdus. Neretai įstatymas, nustatantis administracinę atsakomybę už tam tikro pažeidimo padarymą, nurodo kokį nors kitą norminį aktą, kuriame detaliau, konkrečiau įvardytos veikos pasireiškimo formos.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 3897 žodžiai iš 7549 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.