Adminitracinių teisės pažeidimų bylų teisenos ypatumai
5 (100%) 1 vote

Adminitracinių teisės pažeidimų bylų teisenos ypatumai

SUMMARY

Prepared by:

Theme: Singularities of legal proceeding in administrative law‘s transgression cases

Advisor:

Educational institution: Kaunas College

Year: 2005

Pages: 56

The main topicality of my graduation dissertation is legal rapport appearing at the time of legal proceeding in administrative law transgression cases. Qualitative administrative process is in its making. It needs more comprehensive research, so this subject is both actual and meaningful.

I tried to put several goals before doing my dissertation. There are:

1) to structure the main theoretic idea of legal proceeding in administrative law transgression cases;

2) to value their relevance to Lithuanian legal system;

3) to sum the problems of person’s law protection in process and averment appearing at the time of legal proceeding in administrative law transgression cases;

4) to relate this with practice, give the conclusions and offers to avoid the problems.

This dissertation is written using some methods like historical, comparative and systematic. I also mentioned the regularities of legal proceeding in administrative law transgression cases, which condition the features of legal regulation, their place in legal system and the links with other species of legal process. I disputed the lack of subject’s activity, their reasons and conditions, the main links of improvement and the main formation tendencies of legal proceeding in administrative law transgression cases.

TURINYS

ĮVADAS 5

1. SĄVOKOS 8

2. ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ SAMPRATA, STRUKTŪRA IR AIŠKINIMO YPATUMAI 10

2.1. Administracinės teisės normos samprata ir struktūra 10

2.2. Administracinės teisės normų aiškinimo ypatumai 10

3. ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SAMPRATA 14

4. ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENOS TEORINIAI PAGRINDAI 15

4.1. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena 15

4.2. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai 15

4.3. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principai 17

4.3.1. Teisėtumas 18

4.3.2. Visų piliečių lygybė įstatymui ir institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą 19

4.3.3. Objektyvumas 19

4.3.4. Nekaltumo prezumpcija 19

4.3.5. Teisingumas 20

4.3.6. Bylos tyrimas ir nagrinėjimas lietuvių kalba 21

4.3.7. Teisė į gynybą 22

4.3.8. Viešumas 22

4.4. Užtikrinimo priemonės administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje 23

5. ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO, APSKUNDIMO IR VYKDYMO PROCESINĖ TVARKA 26

5.1. Organai (pareigūnai), įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas 26

5.2. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijos 28

5.2.1. Bylos iškėlimas 29

5.2.2. Bylos nagrinėjimas 30

5.2.3. Nutarimo priėmimas 32

5.2.4. Nutarimo apskundimas 34

5.2.5. Nutarimo vykdymas 36

6. ĮRODINĖJIMO ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOSE PROBLEMOS 38

6.1. Įrodinėjimo dalykas ir ribos 38

6.2. Įrodinėjimo subjektai ir priemonės 40

6.3. Įrodinėjimo efektyvumo problemos 43

7. ADMINISTRACINĖN ATSAKOMYBĖN TRAUKIAMO ASMENS TEISIŲ APSAUGOS PROBLEMOS 45

7.1. Atstovavimo ir kitų su bylos vedimu susijusių išlaidų atlyginimo problema 47

7.2. ATPK numatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių procesinė apsauga 48

IŠVADOS 54

PASIŪLYMAI 55

LITERATŪROS SĄRAŠAS 56

PRIEDAI:

1 priedas. Administracinio proceso schema.

2 priedas.Viešojo administravimo sistemos schema.

3 priedas. Administracinių teisės pažeidimų teisenos stadijų schema.

4 priedas. Administracinių teismų praktika Nr.1 . „Dėl ATPK 30 str. 2 d., 301, 302 str. nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių taikymo“.

5 priedas. Administracinių teismų praktika Nr.1. „Dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą“.

6 priedas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3. „Dėl ATPK 272 straipsnio taikymo“.

7 priedas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1. Konsultacijos „Dėl teisės normų taikymo administracinių teisės pažeidimų bylose“.

8 priedas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1. „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo“.

9 priedas. Administracinių teismų praktika Nr. 3. „Dėl nukentėjusiojo teisės naudotis teisine advokato pagalba“

10 priedas. Administracinių teismų praktika Nr. 2. „Dėl ATPK 127 straipsnio taikymo“

ĮVADAS

Administraciniai teisės pažeidimai – bene dažniausiai padaromi teisės pažeidimai. Vien tik per 2004 metus Lietuvoje padaryta apie pusė milijono administracinių teisės pažeidimų. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju buvo iškelta ir tirta administracinė byla, kurioje buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Nekyla abejonių, kad šis procesas palietė daugumą Lietuvos gyventojų, bet gal ne visais atvejais buvo užtikrinta asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę pradėjo vystytis teisinės sistemos reforma, tačiau praėjus jau penkiolikai metų, daugelyje teisės šakų dar vis galioja senieji kodeksai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, galiojantis nuo 1985 m. balandžio 1 d., kaip ir kiti teisės aktai, po Nepriklausomybės atkūrimo buvo keičiamas ir tobulinamas, tačiau
administracinių teisės pažeidimų bylų teisena buvo kiek užmiršta. Tik 2000-02-17 įsakymu Nr. VIII-1543 padaryta nemažai esminių pakeitimų: įtvirtintas visiškai naujas nemokamų viešųjų darbų institutas, kai kurių rūšių administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminas ir kt. Dėl šių pakeitimų procesas tapo efektyvesnis, kokybiškesnis.

Reikšmingas administracinių bylų teisenai ir administracinių teismų sistemos sukūrimas. Ši sistema funkcionuoja nuo 1999 metų. Ir jau dabar galima vertinti administracinių teismų reikšmę formuojant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos praktiką. Todėl teisiniai santykiai, kylantys administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos metu, besiformuojantis kokybiškesnis administracinis procesas, reikalauja gilesnio tyrimo, ir todėl daro šią temą aktualia ir reikšminga.

Darbo objektas – administracinių teisės pažeidimų, bylų teisenos teorija ir praktika, taip pat teisės taikymo ir reglamentavimo problemos.

Darbo tikslas – ištirti administracinių teisės pažeidimų bylų, teisenos teorines ir praktines įstatymų taikymo nuostatas, jų realizavimo dėsningumus ir trūkumus, šių nuostatų suderinamumą.

Darbo uždaviniai:

1. Susisteminti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teorinius pagrindus, nustatyti galiojančius reglamentavimo trūkumus.

2. Įvertinti teisinę praktiką tiriant ir vertinant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijas.

3. Apibendrinti ir įvertinti organų, jų pareigūnų praktiką nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, bylas, teisenos metu iškylančias problemas.

4. Pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl norminių teisės aktų koregavimo, organų ir jų pareigūnų veiklos tobulinimo, nagrinėjant pažeidimų, bylas.

5. Apibendrinti ir įvertinti atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugos problemas iškylančias administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos metu, bei susieti tai su praktika.

6. Išnagrinėti įrodinėjimo administracinių teisės pažeidimų bylose problemas.

Darbo metodai. Darbas atliktas nagrinėjant, lyginamąjį, sisteminį metodus. Šie metodai leido nustatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dėsningumus, lemiančius įstatymų teisinio reguliavimo ypatybes, vietą teisinėje sistemoje, ryšį su kitomis teisinio proceso rūšimis, taip pat teisenos, subjektų veiklos trūkumus, jų priežastis ir sąlygas, šios veiklos tobulinimo kryptis, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos praktikos formavimosi tendencijas.

Informacijos šaltinių apžvalga. Šiame baigiamajame darbe buvo remiamasi įvairiais informaciniais šaltiniais: oficialiais teisės aktais, teismų praktika, moksline literatūra. Daugiausia buvo remtasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir kt. Tarp tyrimo šaltinių svarbiausia vieta teikiama administracinių teismų ir kitų institucijų praktikai, nagrinėjant pažeidimų, kuriais pažeidžiamos įrodinėjimo, asmens apsaugos teisės, bylas.

Įrodinėjimas administracinių teisės pažeidimų bylose vyksta tiek tiriant administracinį teisės pažeidimą, tiek nagrinėjant bylą, tačiau jas tiriantys ir nagrinėjantys pareigūnai turi skirtingas galimybes įrodinėti. Taip yra todėl, kad įstatymas dažniausiai tinkamais įrodymais pripažįsta tik įrodymus, gautus nagrinėjant administracinį teisės pažeidimą, tuo tarpu visiškai užmirštamas administracinis tyrimas. Akivaizdu, kad įstatymo reguliavimo trukumai mažina įrodinėjimo administracinių teisės pažeidimų bylose efektyvumą ir sukuria prielaidas pažeisti įrodinėjimo procese dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus. Tai patvirtina ir administracinių teismų praktika, rodanti, kad dėl įvairiausių procesinių pažeidimų apie 40 procentų priimtų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose panaikinami.

Matydamas įstatymų reguliavimo trūkumus įrodinėjimo administracinių teisės pažeidimų bylose, nutariau įsigilinti ir apžvelgti, bei pateikti sprendimo būdus šioms problemoms.

Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarka, palyginus su baudžiamosios ir civilinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarka, yra daug paprastesnė. Literatūroje teigiama, kad dėl to šis procesas yra operatyvus ir veiksmingas. Tačiau ar dėl to nenukenčia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės? Nors, siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises Lietuvoje, paskutiniu metu buvo padaryta nemažai įvairių teisės aktų pakeitimų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsauga išlieka problematiška. Todėl suvokdamas, kad tai viena iš svarbiausių problemų liečiančių mano temą, išnagrinėsiu ir pateiksiu pasiūlymus susiedamas su administracinių teismų praktika.

1. SĄVOKOS

Administracinė teisė – savarankiška teisės šaka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo srityje, t. y.: 1) valstybės vykdomosios valdžios įgyvendinimo procese; 2) visų valstybės ir savivaldybių institucijų vidaus valdymo veikloje, įmonių, įstaigų, teikiančių socialines, kultūros, švietimo paslaugas, administracijos veikloje; be to, 3) jos normos reguliuoja visuomeninius santykius
administraciniams teismams, valdymo institucijoms (pareigūnams) nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas bei skundus, ginant fizinių asmenų bei kitų teisės subjektų teises ir jų teisėtus interesus.

Administracinės teisės normos – savarankiškos ir specifinės teisės normos, kurios taikant administracinį teisinį metodą reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo srityje.

Administraciniai teisiniai santykiai – administracinės teisės normų sureguliuoti visuomeniniai santykiai.

Administracinė atsakomybė – asmens pareiga atsakyti už padarytą administracinės teisės pažeidimą.

Administracinis teisės pažeidimas – tai asmens veika (veikimas ar neveikimas), kuri yra priešinga teisei, pavojinga (žalinga) visuomenei ir kurią padarius atsiranda kaltumas ir administracinė atsakomybė (baudžiamumas).

Administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei priversti jį laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, taip pat siekiant auklėti jį, kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena – tai įstatymų reglamentuojama procesinė administracinių pažeidimų bylų iškėlimo, jų tyrimo ir nagrinėjimo, nutarimų šiose bylose priėmimo, jų apskundimo ir vykdymo tvarka.

Administracinis procesas – tai kompetentingų valstybės institucijų, įstaigų, pareigūnų ar valstybės tarnautojų, turinčių valdžios įgaliojimus, veikla, atliekama teisės normų reglamentuota teisine forma, skirta spręsti viešojo administravimo srityje kylantiems klausimams, kurios metu taikomos teisės normos, o priimti sprendimai sukelia asmenims konkrečius teisinius padarinius.

Administracinė jurisdikcinė veikla – administraciniai procesai, kurių metu yra nagrinėjami ginčai dėl teisės viešojo administravimo srityje, taikoma administracinė atsakomybė arba kitos administracinės prievartos priemonės.

Administracinės jurisdikcijos terminu galima apibūdinti tam tikrą grupę panašiais bruo¬žais pasižyminčių administracinių procesų, tačiau nėra jokio pagrindo šiuo terminu vadinti kurią nors vieną iš administracinio proceso rūšių – tai būtų neleistinai siauras administracinio proceso supratimas.

Teisiniai santykiai, atsirandantys nagrinėjant vienodos materialinės teisinės prigimties bylas, turi bendrų ar artimų bruožų, leidžiančių juos suskirstyti į tam tikras grupes. Administracine teisena, kaip sudedamąja administracinio proceso dalimi, vadintina administracinių bylų nagrinėjimo tvarka, taikoma vienodos materialinės teisinės prigimties bylų visumai.

Administracinių bylų nagrinėjimo administraciniame teisme procesas, dar kitaip vadinamas administracine justicija, susideda iš kelių savarankiškų teisenų. Tai reiškia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo pavadinimas nėra teisiškai tikslus, todėl atitinkamai koreguotinas (žr. 1 priedą).

2. ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ SAMPRATA, STRUKTŪRA IR AIŠKINIMO YPATUMAI

2.1. Administracinės teisės normos samprata ir struktūra

Administracinės teisės normos yra savarankiška teisės normų rūšis. Joms būdingi bendrieji teisės normų požymiai – tai valstybės nustatytos ir saugomos bendro pobūdžio privalomos elgesio taisyklės, kurios nustato reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų teises ir pareigas, leistiną ir ginamą elgesį ir tokio elgesio ribas. Tačiau administracinės teisės normos turi ir savitų požymių. Pirma, jos reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo srityje, nors dalis tokių normų reguliuoja specifinius nevaldymo pobūdžio santykius (pvz., teismams nagrinėjant administracines bylas). Antra, šios normos reguliuoja visuomeninius santykius administraciniu teisiniu metodu. Trečia, kadangi administracinės teisės normose nustatytos reguliuojamo visuomeninio santykio subjektų teisės ir pareigos, tai suteikia šiems subjektams įgaliojimus veikti valstybės vardu. Ketvirta, viešojo valdymo pobūdis lemia šių teisės normų imperatyvumą, kuris gali pasireikšti trejopai: 1) kaip tiesioginis paliepimas, įpareigojantis subjektus elgtis tik nurodytu būdu; 2) kaip galimybė pasirinkti vieną iš nurodytų elgesio variantų; 3) kaip suteikimas subjektui teisės elgtis savo nuožiūra, tačiau neperžengiant teisės normos apibrėžtų elgesio ribų.

Taigi apibendrinus galima teigti, kad administracinės teisės normos yra savarankiškos ir specifinės teisės normos, kurios, taikant administracinį teisinį metodą, reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo srityje, taip pat specifinius (procesinius) nevaldymo pobūdžio santykius.

2.2. Administracinės teisės normų aiškinimo ypatumai

Pagrindinį administracinės teisės normų aiškinimo ypatumą lemia administracinės teisės reguliavimo dalykas ir metodas. Tai, kad administracinės teisės reguliavimo dalykas -valstybinis valdymas, o reguliavimo metodas – imperatyvus paliepimas, reiškia ypatingą teisės normų svarbą teisinio reguliavimo mechanizme. Administracinės teisės normų nėra tik privatinės teisės šaltiniuose ir Baudžiamajame bei Baudžiamojo proceso kodeksuose. Galima teigti, kad pagrindinis administracinės teisės šaltinis yra Konstitucija . Administracinės teisės normos teisinio reguliavimo mechanizme tampa Konstitucijos normų garantais, nes pagal savo
pobūdį administracinės teisės normos detalizuoja konstitucinių normų turinį ir kartu šias normas struktūrizuoja. Todėl tenka apgailestauti, kad šiuolaikinėje Lietuvos administracinėje teisėje viena iš svarbiausiųjų teisės aiškinimo rūšių – oficialusis aiškinimas yra silpniausia išplėtota teisės aiškinimo rūšis. Ši situacija susijusi su tuo, kad beveik neatliekamas autentiškasis kertinių administracinės teisės šaltinių – įstatymų aiškinimas. O jis būtų labai pravartus, nes kai kuriuose įstatymuose vartojamos sąvokos, jeigu jos neišaiškinamos, yra nesuprantamos. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Viešojo administravimo subjektai – institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas“ . To paties įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Viešojo administravimo institucija – viešojo administravimo subjektas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas“ . Palyginus šias dvi sąvokas išeitų, kad viešojo administravimo institucija yra viešojo administravimo subjektas, o viešojo administravimo subjektas savo ruožtu yra viešojo administravimo institucija. Toliau nagrinėdami įstatymų leidėjo valią galime konstatuoti, kad viešojo administravimo institucija laikytina vienu iš viešojo administravimo subjektų, kaip ir įstaigos, tarnybos ir valstybės tarnautojai. Čia akivaizdi administracinės teisės bendrosios dalies nuostata dėl administracinių teisinių santykių dalyvių. Tačiau tai, kas tinka teorijoje, ne visada pasiteisina praktikoje. Teisės taikytojui (tų pačių administracinių teisinių santykių dalyviui) labai svarbu, kad įstatyme būtų aiškiai atribotos, pavyzdžiui, institucijos nuo įstaigų ir tarnybų.

Poįstatyminiai teisės aktai nėra teisės aiškinimo aktai. Tačiau poįstatyminių teisės aktų neįmanoma priimti neišsiaiškinus įstatymų turinio ir prasmės, kad šie nebūtų išplėsti ir neįsiskverbtų į įstatymų, kurių įgyvendinimą užtikrina, teisinio reglamentavimo sritį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „Vyriausybė, vykdydama įstatymų leidėjo pavedimą nustatyti tam tikrą tvarką, gali nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kuris neprieštarauja įstatymams. Vyriausybės nustatomoje tvarkoje negali būti teisės normų, nusta¬tančių kitokį teisinį reguliavimą, negu nustatyta įstatyme, ir konkuruojančių su įstatymų normomis“ . Kita vertus, galima teigti, kad priimta nemažai Vyriausybės nutarimų ir išleista kitų poįstatyminių teisės aktų, kuriuose įstatymų normų turinys išplečiamas ir kartu sudaromos sąlygos įstatymų ir poįstatyminio pobūdžio teisės aktų normų konkurencijai. Manytina, kad tokie atvejai laikytini teisinėmis klaidomis ir yra teisės normų aiškinimo spragų pasekmė. Savo ruožtu poįstatyminio pobūdžio teisės aktų aiškinimas jau niekam nedeleguojamas. Taigi ypatingą reikšmę įgyja kita oficialiojo teisės aiškinimo rūšis – kazualinis administracinės teisės normų aiškinimas, kurį atlieka administraciniai teismai ir Konstitucinis Teismas. Tačiau ir čia susiduriame su jau minėtojo kazualinio administracinės teisės aiškinimo atribojimo nuo norminio administracinės teisės aiškinimo problema. Bendrą teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 13 straipsnio nuostatomis. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta teismo teisė išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol jis dar neįvykdytas. Tai teismas gali padaryti šalių prašymu. Atsižvelgiant į jau aptartas Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, įteisinančias teisminio precedento užuomazgas, teismo sprendimų išaiškinimas įgauna dar didesnę reikšmę, nes tokie išaiškinimai taip pat turėtų būti skelbiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje kartu su atitinkamomis bylomis. Toks administracinės teisės normų aiškinimas laikytinas kazualiniu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2782 žodžiai iš 8953 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.