Adminitracinių teisės pažeidimų bylų teisenos ypatumai
5 (100%) 1 vote

Adminitracinių teisės pažeidimų bylų teisenos ypatumai

1121314151617181

SUMMARY

Prepared by:

Theme: Singularities of legal proceeding in administrative law‘s transgression cases

Advisor:

Educational institution: Kaunas College

Year: 2005

Pages: 56

The main topicality of my graduation dissertation is legal rapport appearing at the time of legal proceeding in administrative law transgression cases. Qualitative administrative process is in its making. It needs more comprehensive research, so this subject is both actual and meaningful.

I tried to put several goals before doing my dissertation. There are:

1) to structure the main theoretic idea of legal proceeding in administrative law transgression cases;

2) to value their relevance to Lithuanian legal system;

3) to sum the problems of person’s law protection in process and averment appearing at the time of legal proceeding in administrative law transgression cases;

4) to relate this with practice, give the conclusions and offers to avoid the problems.

This dissertation is written using some methods like historical, comparative and systematic. I also mentioned the regularities of legal proceeding in administrative law transgression cases, which condition the features of legal regulation, their place in legal system and the links with other species of legal process. I disputed the lack of subject’s activity, their reasons and conditions, the main links of improvement and the main formation tendencies of legal proceeding in administrative law transgression cases.

TURINYS

ĮVADAS 5

1. SĄVOKOS 8

2. ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ SAMPRATA, STRUKTŪRA IR AIŠKINIMO YPATUMAI 10

2.1. Administracinės teisės normos samprata ir struktūra 10

2.2. Administracinės teisės normų aiškinimo ypatumai 10

3. ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SAMPRATA 14

4. ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENOS TEORINIAI PAGRINDAI 15

4.1. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena 15

4.2. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai 15

4.3. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principai 17

4.3.1. Teisėtumas 18

4.3.2. Visų piliečių lygybė įstatymui ir institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą 19

4.3.3. Objektyvumas 19

4.3.4. Nekaltumo prezumpcija 19

4.3.5. Teisingumas 20

4.3.6. Bylos tyrimas ir nagrinėjimas lietuvių kalba 21

4.3.7. Teisė į gynybą 22

4.3.8. Viešumas 22

4.4. Užtikrinimo priemonės administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje 23

5. ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO, APSKUNDIMO IR VYKDYMO PROCESINĖ TVARKA 26

5.1. Organai (pareigūnai), įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas 26

5.2. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijos 28

5.2.1. Bylos iškėlimas 29

5.2.2. Bylos nagrinėjimas 30

5.2.3. Nutarimo priėmimas 32

5.2.4. Nutarimo apskundimas 34

5.2.5. Nutarimo vykdymas 36

6. ĮRODINĖJIMO ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOSE PROBLEMOS 38

6.1. Įrodinėjimo dalykas ir ribos 38

6.2. Įrodinėjimo subjektai ir priemonės 40

6.3. Įrodinėjimo efektyvumo problemos 43

7. ADMINISTRACINĖN ATSAKOMYBĖN TRAUKIAMO ASMENS TEISIŲ APSAUGOS PROBLEMOS 45

7.1. Atstovavimo ir kitų su bylos vedimu susijusių išlaidų atlyginimo problema 47

7.2. ATPK numatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių procesinė apsauga 48

IŠVADOS 54

PASIŪLYMAI 55

LITERATŪROS SĄRAŠAS 56

PRIEDAI:

1 priedas. Administracinio proceso schema.

2 priedas.Viešojo administravimo sistemos schema.

3 priedas. Administracinių teisės pažeidimų teisenos stadijų schema.

4 priedas. Administracinių teismų praktika Nr.1 . „Dėl ATPK 30 str. 2 d., 301, 302 str. nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių taikymo“.

5 priedas. Administracinių teismų praktika Nr.1. „Dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą“.

Ieškokite žinių tarp 100 000+ kokybiškų dokumentų tinklapyje mokslobaze.lt

6 priedas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3. „Dėl ATPK 272 straipsnio taikymo“.

7 priedas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1. Konsultacijos „Dėl teisės normų taikymo administracinių teisės pažeidimų bylose“.

8 priedas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1. „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo“.

9 priedas. Administracinių teismų praktika Nr. 3. „Dėl nukentėjusiojo teisės naudotis teisine advokato pagalba“

10 priedas. Administracinių teismų praktika Nr. 2. „Dėl ATPK 127 straipsnio taikymo“

ĮVADAS

Administraciniai teisės pažeidimai – bene dažniausiai padaromi teisės pažeidimai. Vien tik per 2004 metus Lietuvoje padaryta apie pusė milijono administracinių teisės pažeidimų. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju buvo iškelta ir tirta administracinė byla, kurioje buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Nekyla abejonių, kad šis procesas palietė daugumą Lietuvos gyventojų, bet gal ne visais atvejais buvo užtikrinta asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę pradėjo vystytis teisinės sistemos reforma, tačiau praėjus jau penkiolikai metų, daugelyje teisės šakų dar vis galioja senieji kodeksai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, galiojantis nuo 1985 m. balandžio 1 d., kaip ir kiti teisės aktai, po Nepriklausomybės atkūrimo buvo keičiamas ir tobulinamas, tačiau
administracinių teisės pažeidimų bylų teisena buvo kiek užmiršta. Tik 2000-02-17 įsakymu Nr. VIII-1543 padaryta nemažai esminių pakeitimų: įtvirtintas visiškai naujas nemokamų viešųjų darbų institutas, kai kurių rūšių administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminas ir kt. Dėl šių pakeitimų procesas tapo efektyvesnis, kokybiškesnis.

Reikšmingas administracinių bylų teisenai ir administracinių teismų sistemos sukūrimas. Ši sistema funkcionuoja nuo 1999 metų. Ir jau dabar galima vertinti administracinių teismų reikšmę formuojant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos praktiką. Todėl teisiniai santykiai, kylantys administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos metu, besiformuojantis kokybiškesnis administracinis procesas, reikalauja gilesnio tyrimo, ir todėl daro šią temą aktualia ir reikšminga.

Darbo objektas – administracinių teisės pažeidimų, bylų teisenos teorija ir praktika, taip pat teisės taikymo ir reglamentavimo problemos.

Darbo tikslas – ištirti administracinių teisės pažeidimų bylų, teisenos teorines ir praktines įstatymų taikymo nuostatas, jų realizavimo dėsningumus ir trūkumus, šių nuostatų suderinamumą.

Darbo uždaviniai:

1. Susisteminti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teorinius pagrindus, nustatyti galiojančius reglamentavimo trūkumus.

2. Įvertinti teisinę praktiką tiriant ir vertinant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijas.

3. Apibendrinti ir įvertinti organų, jų pareigūnų praktiką nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, bylas, teisenos metu iškylančias problemas.

4. Pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl norminių teisės aktų koregavimo, organų ir jų pareigūnų veiklos tobulinimo, nagrinėjant pažeidimų, bylas.

5. Apibendrinti ir įvertinti atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugos problemas iškylančias administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos metu, bei susieti tai su praktika.

6. Išnagrinėti įrodinėjimo administracinių teisės pažeidimų bylose problemas.

Darbo metodai. Darbas atliktas nagrinėjant, lyginamąjį, sisteminį metodus. Šie metodai leido nustatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dėsningumus, lemiančius įstatymų teisinio reguliavimo ypatybes, vietą teisinėje sistemoje, ryšį su kitomis teisinio proceso rūšimis, taip pat teisenos, subjektų veiklos trūkumus, jų priežastis ir sąlygas, šios veiklos tobulinimo kryptis, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos praktikos formavimosi tendencijas.

Informacijos šaltinių apžvalga. Šiame baigiamajame darbe buvo remiamasi įvairiais informaciniais šaltiniais: oficialiais teisės aktais, teismų praktika, moksline literatūra. Daugiausia buvo remtasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir kt. Tarp tyrimo šaltinių svarbiausia vieta teikiama administracinių teismų ir kitų institucijų praktikai, nagrinėjant pažeidimų, kuriais pažeidžiamos įrodinėjimo, asmens apsaugos teisės, bylas.

Įrodinėjimas administracinių teisės pažeidimų bylose vyksta tiek tiriant administracinį teisės pažeidimą, tiek nagrinėjant bylą, tačiau jas tiriantys ir nagrinėjantys pareigūnai turi skirtingas galimybes įrodinėti. Taip yra todėl, kad įstatymas dažniausiai tinkamais įrodymais pripažįsta tik įrodymus, gautus nagrinėjant administracinį teisės pažeidimą, tuo tarpu visiškai užmirštamas administracinis tyrimas. Akivaizdu, kad įstatymo reguliavimo trukumai mažina įrodinėjimo administracinių teisės pažeidimų bylose efektyvumą ir sukuria prielaidas pažeisti įrodinėjimo procese dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus. Tai patvirtina ir administracinių teismų praktika, rodanti, kad dėl įvairiausių procesinių pažeidimų apie 40 procentų priimtų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose panaikinami.

Matydamas įstatymų reguliavimo trūkumus įrodinėjimo administracinių teisės pažeidimų bylose, nutariau įsigilinti ir apžvelgti, bei pateikti sprendimo būdus šioms problemoms.

Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarka, palyginus su baudžiamosios ir civilinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarka, yra daug paprastesnė. Literatūroje teigiama, kad dėl to šis procesas yra operatyvus ir veiksmingas. Tačiau ar dėl to nenukenčia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės? Nors, siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises Lietuvoje, paskutiniu metu buvo padaryta nemažai įvairių teisės aktų pakeitimų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsauga išlieka problematiška. Todėl suvokdamas, kad tai viena iš svarbiausių problemų liečiančių mano temą, išnagrinėsiu ir pateiksiu pasiūlymus susiedamas su administracinių teismų praktika.

1. SĄVOKOS

Administracinė teisė – savarankiška teisės šaka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo srityje, t. y.: 1) valstybės vykdomosios valdžios įgyvendinimo procese; 2) visų valstybės ir savivaldybių institucijų vidaus valdymo veikloje, įmonių, įstaigų, teikiančių socialines, kultūros, švietimo paslaugas, administracijos veikloje; be to, 3) jos normos reguliuoja visuomeninius santykius
administraciniams teismams, valdymo institucijoms (pareigūnams) nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas bei skundus, ginant fizinių asmenų bei kitų teisės subjektų teises ir jų teisėtus interesus.

Administracinės teisės normos – savarankiškos ir specifinės teisės normos, kurios taikant administracinį teisinį metodą reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo srityje.

Administraciniai teisiniai santykiai – administracinės teisės normų sureguliuoti visuomeniniai santykiai.

Administracinė atsakomybė – asmens pareiga atsakyti už padarytą administracinės teisės pažeidimą.

Administracinis teisės pažeidimas – tai asmens veika (veikimas ar neveikimas), kuri yra priešinga teisei, pavojinga (žalinga) visuomenei ir kurią padarius atsiranda kaltumas ir administracinė atsakomybė (baudžiamumas).

Administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei priversti jį laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, taip pat siekiant auklėti jį, kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Ieškokite žinių tarp 100 000+ kokybiškų dokumentų tinklapyje mokslobaze.lt

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena – tai įstatymų reglamentuojama procesinė administracinių pažeidimų bylų iškėlimo, jų tyrimo ir nagrinėjimo, nutarimų šiose bylose priėmimo, jų apskundimo ir vykdymo tvarka.

Administracinis procesas – tai kompetentingų valstybės institucijų, įstaigų, pareigūnų ar valstybės tarnautojų, turinčių valdžios įgaliojimus, veikla, atliekama teisės normų reglamentuota teisine forma, skirta spręsti viešojo administravimo srityje kylantiems klausimams, kurios metu taikomos teisės normos, o priimti sprendimai sukelia asmenims konkrečius teisinius padarinius.

Administracinė jurisdikcinė veikla – administraciniai procesai, kurių metu yra nagrinėjami ginčai dėl teisės viešojo administravimo srityje, taikoma administracinė atsakomybė arba kitos administracinės prievartos priemonės.

Administracinės jurisdikcijos terminu galima apibūdinti tam tikrą grupę panašiais bruo¬žais pasižyminčių administracinių procesų, tačiau nėra jokio pagrindo šiuo terminu vadinti kurią nors vieną iš administracinio proceso rūšių – tai būtų neleistinai siauras administracinio proceso supratimas.

Teisiniai santykiai, atsirandantys nagrinėjant vienodos materialinės teisinės prigimties bylas, turi bendrų ar artimų bruožų, leidžiančių juos suskirstyti į tam tikras grupes. Administracine teisena, kaip sudedamąja administracinio proceso dalimi, vadintina administracinių bylų nagrinėjimo tvarka, taikoma vienodos materialinės teisinės prigimties bylų visumai.

Administracinių bylų nagrinėjimo administraciniame teisme procesas, dar kitaip vadinamas administracine justicija, susideda iš kelių savarankiškų teisenų. Tai reiškia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo pavadinimas nėra teisiškai tikslus, todėl atitinkamai koreguotinas (žr. 1 priedą).

2. ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ SAMPRATA, STRUKTŪRA IR AIŠKINIMO YPATUMAI

2.1. Administracinės teisės normos samprata ir struktūra

Administracinės teisės normos yra savarankiška teisės normų rūšis. Joms būdingi bendrieji teisės normų požymiai – tai valstybės nustatytos ir saugomos bendro pobūdžio privalomos elgesio taisyklės, kurios nustato reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų teises ir pareigas, leistiną ir ginamą elgesį ir tokio elgesio ribas. Tačiau administracinės teisės normos turi ir savitų požymių. Pirma, jos reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo srityje, nors dalis tokių normų reguliuoja specifinius nevaldymo pobūdžio santykius (pvz., teismams nagrinėjant administracines bylas). Antra, šios normos reguliuoja visuomeninius santykius administraciniu teisiniu metodu. Trečia, kadangi administracinės teisės normose nustatytos reguliuojamo visuomeninio santykio subjektų teisės ir pareigos, tai suteikia šiems subjektams įgaliojimus veikti valstybės vardu. Ketvirta, viešojo valdymo pobūdis lemia šių teisės normų imperatyvumą, kuris gali pasireikšti trejopai: 1) kaip tiesioginis paliepimas, įpareigojantis subjektus elgtis tik nurodytu būdu; 2) kaip galimybė pasirinkti vieną iš nurodytų elgesio variantų; 3) kaip suteikimas subjektui teisės elgtis savo nuožiūra, tačiau neperžengiant teisės normos apibrėžtų elgesio ribų.

Taigi apibendrinus galima teigti, kad administracinės teisės normos yra savarankiškos ir specifinės teisės normos, kurios, taikant administracinį teisinį metodą, reguliuoja visuomeninius santykius viešojo valdymo srityje, taip pat specifinius (procesinius) nevaldymo pobūdžio santykius.

2.2. Administracinės teisės normų aiškinimo ypatumai

Pagrindinį administracinės teisės normų aiškinimo ypatumą lemia administracinės teisės reguliavimo dalykas ir metodas. Tai, kad administracinės teisės reguliavimo dalykas -valstybinis valdymas, o reguliavimo metodas – imperatyvus paliepimas, reiškia ypatingą teisės normų svarbą teisinio reguliavimo mechanizme. Administracinės teisės normų nėra tik privatinės teisės šaltiniuose ir Baudžiamajame bei Baudžiamojo proceso kodeksuose. Galima teigti, kad pagrindinis administracinės teisės šaltinis yra Konstitucija . Administracinės teisės normos teisinio reguliavimo mechanizme tampa Konstitucijos normų garantais, nes pagal savo
pobūdį administracinės teisės normos detalizuoja konstitucinių normų turinį ir kartu šias normas struktūrizuoja. Todėl tenka apgailestauti, kad šiuolaikinėje Lietuvos administracinėje teisėje viena iš svarbiausiųjų teisės aiškinimo rūšių – oficialusis aiškinimas yra silpniausia išplėtota teisės aiškinimo rūšis. Ši situacija susijusi su tuo, kad beveik neatliekamas autentiškasis kertinių administracinės teisės šaltinių – įstatymų aiškinimas. O jis būtų labai pravartus, nes kai kuriuose įstatymuose vartojamos sąvokos, jeigu jos neišaiškinamos, yra nesuprantamos. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Viešojo administravimo subjektai – institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas“ . To paties įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Viešojo administravimo institucija – viešojo administravimo subjektas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas“ . Palyginus šias dvi sąvokas išeitų, kad viešojo administravimo institucija yra viešojo administravimo subjektas, o viešojo administravimo subjektas savo ruožtu yra viešojo administravimo institucija. Toliau nagrinėdami įstatymų leidėjo valią galime konstatuoti, kad viešojo administravimo institucija laikytina vienu iš viešojo administravimo subjektų, kaip ir įstaigos, tarnybos ir valstybės tarnautojai. Čia akivaizdi administracinės teisės bendrosios dalies nuostata dėl administracinių teisinių santykių dalyvių. Tačiau tai, kas tinka teorijoje, ne visada pasiteisina praktikoje. Teisės taikytojui (tų pačių administracinių teisinių santykių dalyviui) labai svarbu, kad įstatyme būtų aiškiai atribotos, pavyzdžiui, institucijos nuo įstaigų ir tarnybų.

Poįstatyminiai teisės aktai nėra teisės aiškinimo aktai. Tačiau poįstatyminių teisės aktų neįmanoma priimti neišsiaiškinus įstatymų turinio ir prasmės, kad šie nebūtų išplėsti ir neįsiskverbtų į įstatymų, kurių įgyvendinimą užtikrina, teisinio reglamentavimo sritį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „Vyriausybė, vykdydama įstatymų leidėjo pavedimą nustatyti tam tikrą tvarką, gali nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kuris neprieštarauja įstatymams. Vyriausybės nustatomoje tvarkoje negali būti teisės normų, nusta¬tančių kitokį teisinį reguliavimą, negu nustatyta įstatyme, ir konkuruojančių su įstatymų normomis“ . Kita vertus, galima teigti, kad priimta nemažai Vyriausybės nutarimų ir išleista kitų poįstatyminių teisės aktų, kuriuose įstatymų normų turinys išplečiamas ir kartu sudaromos sąlygos įstatymų ir poįstatyminio pobūdžio teisės aktų normų konkurencijai. Manytina, kad tokie atvejai laikytini teisinėmis klaidomis ir yra teisės normų aiškinimo spragų pasekmė. Savo ruožtu poįstatyminio pobūdžio teisės aktų aiškinimas jau niekam nedeleguojamas. Taigi ypatingą reikšmę įgyja kita oficialiojo teisės aiškinimo rūšis – kazualinis administracinės teisės normų aiškinimas, kurį atlieka administraciniai teismai ir Konstitucinis Teismas. Tačiau ir čia susiduriame su jau minėtojo kazualinio administracinės teisės aiškinimo atribojimo nuo norminio administracinės teisės aiškinimo problema. Bendrą teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 13 straipsnio nuostatomis. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta teismo teisė išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol jis dar neįvykdytas. Tai teismas gali padaryti šalių prašymu. Atsižvelgiant į jau aptartas Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, įteisinančias teisminio precedento užuomazgas, teismo sprendimų išaiškinimas įgauna dar didesnę reikšmę, nes tokie išaiškinimai taip pat turėtų būti skelbiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje kartu su atitinkamomis bylomis. Toks administracinės teisės normų aiškinimas laikytinas kazualiniu.

Kazualinio ir norminio teisės aiškinimo atribojimo problema atsiranda nagrinėjant Konstitucinio Teismo nutarimus. Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas neaiškina Konstitucijos, tačiau tai nereiškia, kad šis teismas negali aiškinti administracinės teisės normų. Nagrinėjant Konstitucinio Teismo nutarimus galima teigti, jog beveik kiekviename šio teismo nutarime galime aptikti administracinės teisės normų išaiškinimus. Tai natūralu ir neišvengiama, nes sąlygojama administracinės teisės normų, kaip Konstitucijos normų garantų ir įgyvendintojų, vaidmens. Tačiau kyla Konstitucinio Teismo nutarimų tekstų imperatyvumo problema. Akivaizdu, jog tiesioginę teisinę reikšmę turi Konstitucinio Teismo sprendimų rezoliucinė dalis. Tačiau teisės aiškinimui labai svarbią reikšmę turi konstatuojamoji Konstitucinio Teismo nutarimų dalis, nes joje pateikiami teismo motyvai ir argumentai, kuriais grindžiama rezoliucija. Iškyla klausimas: ar konstatuojamoji Konstitucinio Teismo nutarimų dalis taip pat turi įstatymo galią? Ypač
atvejais, kai Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai (tokiu atveju net rezoliucinė nutarimų dalis nesukelia realių teisinių padarinių).

Ieškokite žinių tarp 100 000+ kokybiškų dokumentų tinklapyje mokslobaze.lt

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams“, leidžia teigti, jog šiame įstatymo straipsnyje kalbama apie Konstitucinio Teismo nutarimus neskaidant jų į dalis. Taigi galima daryti išvadą, kad įstatymo galią turi visas nutarimo tekstas. Tai turi svarbią reikšmę administracinės teisės normų aiškinimui, nes būtent tokios sudėtinės nutarimo dalys (išvardytos Konstitucinio Teismo įstatymo 56 str.) kaip aplinkybės, kurias nustatė Konstitucinis Teismas, argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, o prireikus – argumentai, paneigiantys kitas nuomones, dažnai administracinės teisės normų aiškinimo prasme yra turiningiausi.

Esant tokioms aplinkybėms sunku pervertinti neoficialiojo administracinės teisės aiškinimo svarbą. Tai ypač pasakytina apie mokslinį (doktrininį) teisės aiškinimą, kurio teorinėmis nuostatomis vėliau galėtų naudotis ir remtis oficialaus administracinės teisės aiškinimo subjektai, rengdami savo išvadas. Deja, taip administracinė teisė šiuolaikinės Lietuvos administracinės teisės moksle aiškinama retai. Manytina, kad iš dalies čia ir glūdi krizės, kuri ištiko Lietuvos administracinę teisę, jos normų aiškinimą ir taikymą, viena iš pagrindinių priežasčių. Dažnai administracinės teisės normos kuriamos ir taikomos prieš tai jų net neidentifikavus kaip administracinės teisės normų (nepriskyrus konkrečiai teisės šakai). Taigi neretai šios normos taikomos taip ir neišsiaiškinus jų turinio, todėl dažnai kyla neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių. Kita vertus, administracinės teisės normų aiškinimas yra sudėtingesnis ir platesnis procesas, palyginti su kitų teisės šakų (civilinės, baudžiamosios teisės) normų aiškinimu. Tai lemia jau anksčiau minėti administracinės teisės reguliavimo objekto ypatumai, nes administracinės teisės reguliavimo objektas iš esmės sutampa su konstitucinės teisės reguliavimo objektu ne tik toje dalyje, kurioje kalbama apie valstybės valdymą, bet ir visoje viešojo valdymo srityje. Todėl norint išsiaiškinti valdymo subjektų ir valdymo objekto koreliacinius ryšius, įtvirtintus administracinės teisės normose, neužtenka turėti teisinių žinių, išmanyti teisės principus ir naudoti teisinius teisės aiškinimo būdus (kalbinį, sisteminį, loginį, istorinį, funkcinį ir kt.), bet reikia suprasti ir kūrybiškai pritaikyti ekonomikos, sociologijos, vadybos, politologijos principus bei metodologiją. Tačiau tai neatleidžia teisės mokslininkų nuo prievolės aiškinti administracinės teisės normas ir kartu plėtoti administracinės teisės mokslą, o atvirkščiai – tampa jiems iššūkiu.

3. ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO SAMPRATA

Administracinės atsakomybės pagrindas yra administracinis teisės pažeidimas. Tai tokia asmens veika (veikimas ar neveikimas), kuriai būdingi šie pagrindiniai požymiai: 1) veikos priešingumas teisei; 2) veikos pavojingumas (žalingumas) visuome¬nei; 3) veikos kaltumas; 4) atsakomybė (baudžiamumas) už veikos padarymą administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 9 straipsnis.

Pirmasis požymis reiškia, kad tam tikras veikas (veiksmus, poelgius, neveiki¬mą) draudžia įstatymas. Tokios draudžiamos veikos yra suformuluotos ATPK ypatingojoje dalyje (pvz., žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas (186 str.), priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas (192 str.), kontrabanda (210 str.).

Antrasis požymis reiškia, kad draudžiamos veikos yra dėl to, kad jos pavojingos visuomenei, sukelia negatyvius, žalingus padarinius (pažeidžiama viešoji tvar¬ka, sužalojamas turtas, padaroma žala žmogaus sveikatai ir t. t.).

Trečiasis požymis reiškia, kad priešingi teisei veiksmai (neveikimas)padaromi kaltai, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo.

Ketvirtasis požymis reiškia, kad kaltas padaręs administracinį teisės pažeidi¬mą asmuo turi būti baudžiamas, turi atsakyti už padarytą veiką pagal įstatymą. ATPK Ypatingosios dalies normose nustatytos sankcijos, kurios taikomos teisės pažeidėjams už konkrečius padarytus pažeidimus.

Administracinis teisės pažeidimas yra savarankiška teisės pažeidimo rūšis. Administracinių teisės pažeidimų sudėtys yra suformuluotos ATPK Ypatingosios dalies normose. Pagrindinis administracinio teisės pažeidimo atribojimo nuo baudžiamojo nusižengimo ir baudžiamojo nusikaltimo kriterijus yra veikos visuomenei pavojingumo laipsnis. Administracinis teisės pažeidimas yra mažiau pavojingas visuomenei negu baudžiamasis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Kokios teisei priešingos ir visuomenei pavojingos veikos laikomos administraciniais teisės pažeidimais ir kokios veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams, sprendžia įstatymo leidėjas.

Galiojantys įstatymai ne tik nustato administracinės atsakomybės, kitas administracinio poveikio priemones bei jų taikymo
bet ir reglamentuoja šių poveikio priemonių taikymo procesinę tvarką administracinių teisės pažeidimų bylose.

4. ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENOS TEORINIAI PAGRINDAI

4.1. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena

Kas yra administracinių teisės pažeidimų bylų teisena? Šios sąvokos klausimas yra probleminis, kadangi jis teisės literatūroje nėra nuodugniai nagrinėtas, o galiojantys įstatymai tikslaus šios sąvokos apibrėžimo nepateikia.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pagrindus, jos uždavinius, pagrindinius principus, svarbiausius procesinius veiksmus, juos atliekančius subjektus, jų ir kitų asmenų, dalyvaujančių administracinių teisės pažeidimų bylose, teises ir pareigas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos turinį sudaro administracinių bylų teisenos įstatymas, ATPK IV skyrius, bei proceso veiksmai, kurie numatyti ATPK V-ajame skyriuje pavadintame „Nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymas“, taigi administracinių teisės pažeidimų bylos tiriamos, nagrinėjamos, kaltiems asme¬nims nuobaudos skiriamos ir jos įgyvendinamos tam tikra administracinės teisės normose nustatyta tvarka, kuri vadinama administracinių teisės pažeidimų bylų teisena. Taigi administracinių teisės pažeidimų bylų teisena – tai įstatymų reglamentuojama procesinė administracinių pažeidimų bylų iškėlimo, jų tyrimo ir na¬grinėjimo, nutarimų šiose bylose priėmimo, jų apskundimo ir vykdymo tvarka.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra atskira administracinių bylų teisenos rūšis ir kartu sudėtinė administracinio proceso dalis.

4.2. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai: „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.“

Ieškokite žinių tarp 100 000+ kokybiškų dokumentų tinklapyje mokslobaze.lt

Laiku išaiškinti administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes reiškia, kad teisės pažeidimo tyrimas, jo aplinkybių išaiškinimas būtų padarytas objektyviai ir tais terminiais, kuriuos nustato įstatymas. Laikotarpis tarp teisės pažeidimo padarymo ir pažeidimo išaiškinimo turi būti kiek galima trumpesnis, bet ne skubotas ar paviršutiniškas.

Pilnumas tiriant administracinių teisės pažeidimų bylas – tai visų faktinių aplinkybių, galinčių turėti esminės reikšmės bylos baigčiai, išaiškinimas. Įstatyme pirmiausiai minimi visi objektyvūs ir subjektyvūs pažeidimo padarymo elementai, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, pažeidimu padarytos žalos pobūdis ir dydis, turėjusios įtakos pažeidimui padaryti aplinkybės, priežastys bei sąlygos.

Visapusiškumas tiriant bylos aplinkybes reiškia, kad įgaliotos valdymo institucijos (pareigūnai) ar teismas turi kruopščiai patikrinti faktus ir kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės tiek traukiamojo atsakomybėn asmens naudai, tiek ir prieš jį.

Objektyvumas – tai valdymo institucijų (pareigūnų) ir teismo, tiriančių ir nagrinėjančių administracinio teisės pažeidimo bylą, bešališkumas renkant ir vertinant įrodymus bei kitas aplinkybes, jie negali turėti vienašališkos nuomonės dėl bylos aplinkybių bei traukiamo atsakomybėn asmens, jo tautybės, religinių įsitikinimų, socialinės padėties, pažiūrų ir t.t., remtis nepagrįsta intuicija ir prielaida, tikrinti tik tą versiją, kuri subjektyviai atrodo realiausia ir pan.

Bylą išspręsti tiksliai pagal įstatymus ir priimti teisingą bei pagrystą sprendimą reiškia pripažinti ar nepripažinti asmenį kaltu. Pripažinus kaltu jį reikia nubausti teisingai, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, padarytos žalos dydį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Priežasčių ir sąlygų, lėmusius padarytus administracinius teisės pažeidimus, išaiškinimas – tai įpareigojimas imtis priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimams, pašalinti tą dirvą kurioje tarpsta tokie pažeidimai, ir kartu auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.

Užtikrinti byloje priimto nutarimo vykdymą reiškia, kad kompetentingos institucijos (pareigūnai) turi imtis veiksmų nutarimui įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka, terminais ir priemonėmis.

4.3. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principai

Pats terminas principas, lotyniškai principium, reiškia pradžią, pagrindą, pirminį šaltinį. Tarptautinių žodžių žodyne principai apibūdinami kaip „įsitiki¬nimai, lemiantys žmogaus santykių su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas“ , kaip pagrindinė kurios nors teorijos, koncepcijos idėja, pradinis teiginys ir t.t. „Tai svarbiausi teisės esmės konkretėjimo, reiškimosi būdai arba pagrindinės teisinės idėjos, vertybinės orientacijos, kurios nurodo, kaip konk¬rečiomis teisės normomis turi būti reguliuojami žmonių santykiai, kad jie
įgautų teisių ir pareigų vienovės pavidalą ir būtų humanizuojami bei demok¬ratizuojami. „Teisės principai yra teisės sistemos pamatinės nuostatos, ku¬riomis grindžiamas teisinis reguliavimas ir teisinė praktika, bendras ir indivi¬dualus teisinis reguliavimas bei teisinis realizavimas.“

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4540 žodžiai iš 8953 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.