Afrikos augalija ir gyvunija
5 (100%) 2 votes

Afrikos augalija ir gyvunija



AFRIKOS florą sudaro daugiau nei 40 tūkst. augalų, tarp kurių 9 tūkst. endemikų. Didesnioji AFRIKOS dalis – tarp SACHAROS ir pietinio žemyno pakraščio – priklauso PALEOTROPINEI floristinei karalystei. Čia daug augalų rūšių bei šeimų, rodančių glaudžius AFRIKOS ryšius su PIETŲ AMERIKA ir MADAGASKARO sala. Be to yra kai kurie INDIJOS drėgnųjų tropikų floros atstovai, į VAKARŲ AFRIKĄ migravę neogeno pabaigoje ir kvartero pradžioje. PALEOTROPINĖS floros atstovų plitimą į šiaurę riboja SACHAROS dykuma.

Labai skurdi SACHAROS florą, priklausančių HOLARKTINĖS florinės karalystės AFRIKOS – INDIJOS posričiui, sudaro kserofitai ir turi daug bendro su ARABIJOS pusiasalio dykumos flora. Ši flora SACHAROJE išplito poledynmetyje.

Šiaurinė subtropinė AFRIKOS juosta priklauso HOLARKTINĖS karalystės VIDURŽEMYNINIAM posričiui. Viduržemyninę florą sudaro šiurkščialapiai visžaliai mezokserofitiniai ir kserofitiniai medžiai ir krūmai. Čia daug augalų, kurie sutinkami ir pietų EUROPOJE: išilgai ATLASO kalnų pakrantės auga žemaūgė chameropso palmė, MAROKO aukštikalnėse auga alpinės floros atstovai, atklydę čia dar ledynmetyje. LIBIJOS ir EGIPTO pakrantėje auga gana daug ARTIMŲJŲ RYTŲ augalų.

Pietinėje AFRIKOS dalyje išskiriama atskira KAPO floristinė karalystė, kuriai būdingas didelis endemikų kiekis. Tik čia auga apie 700 augalų šeimų ir 6000 augalų rūšių. Tai reliktinė flora, išlikusi neapsemtoje sausumos juostoje, plytėjusioje aukštose pietų pusrutulio platumose. Ji labai artima AUSTRALIJOS florai, ypač jos pietvakarinei daliai, kas leidžia manyti, kad jos migracijos metu per ANTARKTIDĄ, pastarojoje buvo tam palankios ekologinės sąlygos. KAPO florą sudaro kserofitinės struktūros, visžaliai ir šiurkščialapiai medžiai ir krūmai.

Floristinių karalysčių ribos nusistovėjo antroje kvartero pusėje, kada nusistovėjo dabartinės klimatines sąlygos. Drėgnesniais laikotarpiais tropinė flora išplisdavo subtropikuose, iš kur sausesnių viduržemyninių ir kapo rajonų augalija migruodavo į žemyno vidinius rajonus. Šiaurinėje žemyno dalyje augalų migracija vyko upių slėniais kertančiais SACHAROS dykumą, ETBAJAUS kalnagūbriu, o pietinėje – Kapo flora plito vakariniais ir rytiniais kalnuotais žemyno pakraščiais, o tropinė augalija – per KALACHARIO lygumą. Augalai migrantai, patekę iš drėgnesnių rajonų į sausesnius ar net dykuminius, įgaudavo naujų savybių ir iš hidrofitų virsdavo kserofitiniais, dažniausiai sukulentais. Ryškiausiu tokios evoliucijos pavyzdžiu yra NAMIBIJOS dykumos sukulentas – velvičija.

Gana savotiška PALEOTROPINĖS karalystės aukštikalnių flora. Nors ją skiria dideli atstumai, ji labai artima ir turi daug bendro su PIETŲ AMERIKOS ekvatorine aukštikalnių flora. Jai būdingi mediniai įvairiagrūdžiai augalai – senecija, lobelijos, o taip pat aukšti varpiniai augalai. Ši flora laikoma reliktine. Išlikusia nuo drėgnesnių ir vėsesnių laikų, kada ji plito kalnų šlaitais į lygumas ir užėmė daug didesnius arealus.

Ypatingą vietą AFRIKOJE užima introdukuoti augalai. Jie turi didelę reikšmę daugelio AFRIKOS šalių ekonomikai ir yra svarbus daugelio rajonų kraštovaizdžio elementas. Tarp tokių augalų yra finikinė palmė SACHARAJE, kakava – Gvinėjos įlankos pakrantėje, eukaliptai ir kaktusai viduržemyniniuose šalyse.

Dabartinė AFRIKA vadinama klasikinių savanų ir dykumų žemynu. Savanos užima daugiau nei 35% žemyno ploto. Jos iš šiaurės, rytų ir pietų juosia KONGO dubumos ir GVINĖJOS įlankos pakrantės musoninius ir visžalius miškus. Dykumos, tropikuose pakeičiančios savanas, užima 40% žemyno ploto, be to didesnioji jų dalis yra šiaurinėje žemyno dalyje. AFRIKOS šiaurvakariuose ir pietvakariuose dykumas keičia viduržemyninio tipo kietalapių miškai ir krūmynai. Pietvakarinėje žemyno dalyje DRAKONO ir KAPO kalnų šlaituose auga subtropiniai musoniniai miškai. Tokią augalijos kaitą nulemia drėkinimo sąlygos. Savanos sutampa su sezoniniu vidutinio ir nepakankamo drėkinimo teritorija, dykumos plyti rajonuose kur ypač trūksta drėgmės, o drėgnieji ekvatoriniai miškai auga drėgmės pertekliaus rajonuose.

Vienu svarbiausių AFRIKOS augalijos pasiskirstymo bruožų yra jos pagrindininkų tipų bei formacijų pasikartojimas į abi puses nuo drėgnųjų ekvatorinių miškų. Tai susiję su tolygiu drėkinimo mažėjimu pietų ir šiaurinėje žemyno dalyse. Be to RYTŲ AFRIKOJE šiaurinės ir pietinės žemyno dalies savanos susilieja.

Kietalapių miškai ir krūmynai dengia šiaurinius ATLASO kalnų šlaitus bei atskirais arealais sutinkami tose LIBIJOS – EGIPTO pakrantėse, kur krantas kiek pakeltas, kad juose iškristi nuo jūros nešami krituliai. Jų florinė sudėtis labai panaši į PIETŲ EUROPOS augaliją, nors sutinkami kai kurie tropinės augalijos atstovai. Krūmynų sąžalynai – makvisai AFRIKOJE, kaip ir ???????????????????, dažniausiai antriniai, tačiau tie daug kur iškirsti, o jų teritorijose plyti plantacijos. Panašios PIETŲ AFRIKOS formacijos dengia pietvakarinius KAPO kalnų šlaitus, tačiau jos ryškiai skiriasi nuo viduržemyninių, nes čia daug KAPO floros endemikų. Pietrytiniame PIETŲ AFRIKOS pakraštyje, nuo PORT ELIZABETO iki DURBANO, kalnų šlaituose mišrieji subtropiniai musoniniai miškai, kuriuos sudaro visžaliai
lapuočiai ir spygliuočiai medžiai.

Tarp subtropinių viduržemyninių kietalapių miškų bei krūmynų, ????? musoninių miškų ir tropinių dykumų, plyti subtropinės dykumos. Šiaurinėje AFRIKOJE jos plyti vidiniuose ATLASO kalnų rajonuose ir LIBIJOS bei EGIPTO pakrantėse, kur jų pietinė riba vedama 300 š.pl. Pusdykumių augalija labai išretėjusi, ją sudaro žemaūgiai varpiniai augalai ir pavieniai neaukšti kserofitiniai medžiai, krūmai ir puskrūmiai. PIETŲ AFRIKOJE subtropinės dykumos dengia vidinius KAPO kalnų kalnagūbrius ir DIDŽIOSIOS KARU įdubą. Joms būdingi spygliuoti medžiai, dažniausiai augantys upių slėniuose ir reti krūmynai (dažniausiai sukulentų), dengiantys tarpupines lygumas. Pavasarį gausiai žydi svogūniniai ir šakniavaisiniai augalai.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 912 žodžiai iš 2736 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.