Afrikos skurdas
5 (100%) 1 vote

Afrikos skurdas

ĮvadasPasirinkau šią temą, nes ji buvo labai aktuali visais laikais ne išimtis ir dabar, manau jos aktualumą labai gerai pagrįs faktai, kurie patys kalba už save:

• Vienas milijardas bedarbių.

• Beveik milijardas beraščių.

• 4,3 milijardo žmonių uždirba mažiau nei 2 JAV dolerius per dieną.

• 300 mln. vaikų ir 50 mln. suaugusių vergauja (XX amžiuje !!!).

• šimtai milijonų žmonių kenčia, badauja ir miršta nuo bado ar nesunkiai išgydomų ligų.

• Pietinėje Azijoje kas antras vaikas kenčia nuo neprivalgymo, Afrikoje – kas trečias.

• Trijų turtingiausių pasaulio žmonių turtai didesni nei 48 pasaulio šalių bendras vidaus

produktas (BVP).

• 32 turtingiausių žmonių turtai viršija Pietryčių Azijos turtą.

• 84 turtingiausi žmonės turi daugiau turto negu visa Kinija su jos 1,3 mlrd. Gyventojų.

• 200 turtingiausių žmonių pajamos didesnės negu 41% pasaulio šalių gyventojų.

Ruošdamas šį darbą, naudojausi daugiausia internete rasta literatūra, apžvelgiau kiek įmanoma įvairesnį kiekį ir iš įvairių šaltinių pateiktą literatūrą, kad nebūtų šališkumo. Mano tikslas yra parodyti, kad ne viskas Pasaulyje taip gražu, kaip atrodo, kad šiame išsivysčiusiame, kiekvieną akimirką modernėjančiame Pasaulyje yra, visiškai kitom spalvom spindinčių, kraštų, kad kažkur gyvenimas labai atsilieka ir norėdamas pasivyti turi eiti daug didesniais žingsniais.

Pagrindiniai uždaviniai būtų: supažindinti su egzistuojančiomis problemomis, kaip jos sprendžiamos ir kaip kai kurie atstovai siūlo jas spręsti.

SKURDAS

Koks ta mūsų pasaulis?

Žmonija į XXI amžių žengia turėdama kosmoso įsisavinimo programas, pažangias technologijas, pasaulinį informacijos tinklą ir branduolinį ginklą. Paradoksalų, kad tuo pačiu metu vis dažnėja pranešimų apie skurdą, vargą, neprievalgį ir badą.

Žmogaus mitybai yra svarbu maisto sudėtis ir kiekis. Mediciniškai žmogui reikia 2300 – 2600 kcal arba 70 – 100 g baltymų per parą. Tačiau šis kiekis skiriasi nuo gyvenamosios vietos, žmogaus masės, ūgio, įpročių. Svarbiausias gyvybinių procesų reguliatorius ir naujų ląstelių statybinė medžiaga yra baltymai. Jų žmogui per para vidutiniškai reikia 25 – 30 g per parą. Mokslininkai yra nustatę, kad vaikystėje patirtas baltymų trūkumas palieka žmogų invalidu – smegenyse sumažėja medžiagų, skatinančių atmintį, vaizduotę, reakcijos greitį ir kt.

Žemėje be geografinių zonų, klimato ir kt. juostų yra bado juosta. Ji juosia visą pasaulį ir apima apie 50 valstybių. Jų gyventojai badauja arba gyvena pusbadžiu. Ši problema opiausia Afrikoje – į pietus nuo Saharos esančiose valstybėse – vadinamoje Sahelio srityje. Pasaulyje maisto pagaminama pakankamai tačiau badaujančiose šalyse jo trūksta, nes ekonomiškai stipriose valstybėse yra maisto perteklius. Stiprių valstybių ūkininkai pagamina maisto 50 – 150 žmonių, o atsiliekančiųjų tik 2 – 5 žmonėms.

Norint pamaitinti visus pasaulio žmones reikia padidinti žemės ūkio gamybą. Tačiau silpnose šalyse tai padaryti sunku, nes čia reikia daug investuoti norint sukurti ūkį. Taip pat reikalinga modernesnė technika ir technologijos, kurie padėtų padidinti žemės ūkio produkciją. Taip pat būtų galima maisto ieškoti vandenynuose, tačiau atsilikusios valstybės neturi modernaus laivyno, o ir pasaulio vandenyno žuvų laimikio riba yra pasiekta. Kiekvieną dieną besivystančiose šalyse badauja 800 milijonų žmonių Pusė visų badą kenčiančių žmonių gyvena pietinėje Azijos ir pietinėje Afrikos dalyse. Pietinėje Azijoje badauja kas ketvirtas žmogus, o Afrikoje į pietus nuo Sacharos – kas trečias. Esant dabartinei situacijai, šiuose regionuose badaujančiųjų skaičių sumažinti per pusę bus įmanoma tik iki 2100 metų.

Trečiajame pasaulyje ypač bloga sveikatos apsaugos padėtis. Jungtinių Tautų metinės ataskaitos duomenimis, kiekvienais metais nuo užkrečiamų ligų miršta daugiau kaip dešimt milijonų vaikų (30 tūkstančių kiekvieną dieną!). Pasaulyje 42 milijonai žmonių serga AIDS arba yra paveikti ją sukeliančio ŽIV, 39 milijonai jų yra besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje.

Daug pasaulio stiprių valstybių skyria pagalbą trečio pasaulio šalims, tačiau šios pagalbos nepakanka. Geriau būtų leisti badaujantiesiems patiems užsiauginti maisto kuriant naujus ūkius.

„Net neanalizuojant skaičių ir statistikos, galima pamatyti nesuskaičiuojamos daugybės vyrų ir moterų, vaikų, suaugusiųjų ir senelių tikrovę, trumpai tariant, tikrovę tų žmonių, kurie kenčia slegiami baisaus skurdo. Milijonai jų jau prarado viltį, nes daugelyje planetos kraštų jų padėtis labai pablogėjo“ . Vis labiau didėja „praraja“ – skirtumai produkcijos gamyboje ir paskirstyme, darbo sąlygų, higienos, sveikatos, gyvenimo trukmės lygyje tarp pažangiųjų ir atsilikusiųjų valstybių.

KOVA SU SKURDU

„Bažnyčios“ įnašas

Pasauliui globalizuojant, kiekvienas vis labiau tampame priklausomi nuo aplink esančių, todėl šalys visais laikais kovojo, kovoja ir kovos su skurdu, nesvarbu ar tai būtų sava ar svetima šalis prie viso šio proceso prisidėjo ir aukščiausi dvasininkai. Tačiau
„nepaisant buvusio tam tikro optimizmo bei Jungtinių Tautų Organizacijos ir visos tarptautinės bendruomenės pastangų, per du dešimtmečius (1967-1987) nepavyko įveikti Trečiojo pasaulio šalių ekonominio atsilikimo, kuris kai kuriais atžvilgiais dar labiau išaugo“1 – Jonas Paulius II.

Taigi koks bažnyčios įnašas? 2000-ųjų rugsėjį susirinkę į Niujorką paminėti Didįjį krikščionybės jubiliejų 189 pasaulio šalių vadovai, atsižvelgdami į Šventojo Tėvo raginimus, iškėlė nemažai globalinės pažangos tikslų. Tarp pagrindinių uždavinių – iki 2015 metų numatyta per pusę sumažinti pasaulyje skaičių žmonių, kurių dienos pajamos neviršija vieno dolerio, taip pat per pusę sumažinti badaujančiųjų skaičių ir pasiekti, kad apie 2015 metus visi pasaulio vaikai galėtų mokytis bent pradinėje mokykloje. Atitinkami tikslai buvo iškelti dėl sergančiųjų AIDS liga, vaikų mirtingumo sumažinimo, aprūpinimo geriamuoju vandeniu pagerinimo ir pan.

, per pastarąjį dešimtmetį pasaulio gyventojų, turinčių dienos pajamas mažesnes nei vienas doleris, dalis sumažėjo nuo 30 iki 23 proc., bet tai daugiausia įvyko vien tik Kinijos pažangos sąskaita. Šioje didžiausioje Azijos šalyje nuo 1990-ųjų iki 2000 metų 150 mln. žmonių – 12 proc. visų jos gyventojų – pavyko pakilti iš skurdo, ir jų skaičius sumažėjo per pusę. Tačiau Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje į pietus nuo Sacharos, taip pat pokomunistinėje Vidurio bei Rytų Europoje žmonių, turinčių dienos pajamas mažesnes nei vienas doleris, paskutiniame praėjusio XX amžiaus dešimtmetyje skaičius gerokai išaugo.

Savotišku netiesioginiu atsiliepimu į popiežiaus Jono Pauliaus II raginimą pirmiausia globalizuoti solidarumą galima būtų pavadinti liepos 7-12 dienomis vykusį Jungtinių Valstijų prezidento Džordžo Bušo apsilankymą keliose Afrikos valstybėse. Šį vizitą, turėjusį ryškų humanitarinį pobūdį, palankiai, kaip „vilties ženklą“ sunkumus patiriančiam žemynui, įvertino Bažnyčios atstovai. Atkreipęs dėmesį į tai, jog šioje Dž. Bušo kelionėje ypač daug buvo kalbama apie kovą su Afrikoje labai paplitusia AIDS liga, Pietų Afrikos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas Derbeno arkivyskupas kardinolas Vilfridas Napjeris sakė, jog JAV prezidento vizitas „parodė, koks rimtas signalas yra AIDS paplitimas, tad neatidėliotinai reikia imtis veiksmų“. Jis viliasi, kad Dž. Bušo administracija „į tai atsilieps parūpindama reikiamų lėšų sprendžiant šią problemą“.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1146 žodžiai iš 3604 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.