Agrastų serbentų maistinė vertė vartojamosios savybės skirstymas pagal požymius kokybę
5 (100%) 1 vote

Agrastų serbentų maistinė vertė vartojamosios savybės skirstymas pagal požymius kokybę

TURINYS

ĮVADAS 2

1.PREKIŲ MOKSLO REIKŠMĖ 3

1.1. prekių vartojamosios savybės 3

1.3.maisto produktų laikymo ypatumai 4

2. SERBENTAI 5

2.1. juodųjų serbentų maistinė vertė 5

2.2.raudonųjų serbentų maistinė vertė 6

2.3. serbentų kilmė 6

2.4. serbentų pagrindinės rūšys ir jų ypatumai 7

3. AGRASTAI 8

3.1.agrastų maistinė vertė 8

3.2. agrastų kilmė 8

3.3. agrastų pagrindinės rūšys ir jų ypatumai 8

4. UOGŲ UŽŠALDYMAS 10

IŠVADOS 12

LITERATŪROS SĄRAŠAS 13

ĮVADAS

Visos gamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui.

Uoginiais augalais vadinami tie, kurių vaisiai yra uogos. Jie auginami uogynuose. Kultūrinės plačiai auginamos uoginių augalų rūšys: avietės, gervuogės, serbentai ir agrastai.

Uoginiai augalai auga krūmo arba kero forma ir augina uogas. Todėl vadinami uogakrūmiais. Pagal augalų pavadinimus uogynai vadinami serbentynais, avietynais, agrastynais. Uogakrūmių uogos labai vertingos maistui. Uogose yra cukrų, azotinių, rauginių, aromatinių, pektininių medžiagų. Uogos yra svarbus vitaminų šaltinis. Uogos padeda geriau įsisavinti ir kitus maisto produktus.

Darbo tikslas – išanalizuoti kokia yra agrastų ir serbentų maistinė vertė, kokios jų vartojamosios savybės, kaip yra skirstomi pagal požymius ir kokybę.

1.PREKIŲ MOKSLO REIKŠMĖ

Prekių mokslas nagrinėja prekes kaip daiktus, turinčius tam tikrą vartojamąją savybę, tai yra sugebančius tenkinti vartotojo poreikius.

Plačiau prekių mokslo sąvoka apibūdinti būtų galima taip: prekių mokslas nagrinėja konkrečių prekių vartojamųjų savybių kitimą realizuojant optimalius saugojimo būdus, tiria ir tobulina kokybės kontrolės, bei vartojamųjų savybių vertinimo būdus, nagrinėja prekių klasifikaciją, asortimentą, jų atitikimą racionalius vartotojų poreikius bei prognozuoja gamybą.

1.1. PREKIŲ VARTOJAMOSIOS SAVYBĖS

Prekių sugebėjimą tenkinti vienokius ar kitokius žmogaus poreikius sąlygoja tam tikras prekių savybių, vadinamųjų savybių, kompleksas.

Savybės yra labai įvairios ir sąlyginį kiekvienos jų reikšmingumą nulemia prekių paskirtis. Kartais net to paties produkto vartojamosios savybės gali būti skirtingos, jei jo nevienoda paskirtis.

Pagal savo prigimtį vartojamosios savybės būna fizinės, cheminės, biologinės. Prekių vartojamąsias savybes galima suskirstyti į tris klases:

1) Savybės, tenkinančios materialius poreikius.

2) Savybės, tenkinančios ne materialius poreikius.

3) Savybės, užtikrinančios poreikių tenkinimo trukmę.

Produkto vartojamosios savybės sudaro prekės vartojamąją vertę, tai yra prekės naudingumą. Prekės vartojamoji vertė parodo, kiek prekė gali patenkinti konkrečius žmogaus poreikius. Vartojamos prekės savybės turėtų visiškai tenkinti vartotojo poreikius.

Potenciali prekės vartojamoji vertė realizuojama patenkinant fizinius, socialinius poreikius, taip pat materialinius ir nematerialinius poreikius.

Maisto prekių mokslas siejasi su žemės ūkio bei technikos mokslais, nagrinėjančiais maisto kokybę lemiančius procesus, taip pat su mitybos mokslu, tiriančiu maisto vartojimo tikslingumą, paskirtį, patikimumą fizinėms reikmėms.

1.2. PREKIŲ KOKYBĖ

Prekių kokybė apibūdinama, kaip objektų savybių visuma, įgalinanti jį tenkinti išreikštus ir numanomus vartotojų poreikius.

Kokybė, kaip produkto tam tikrų savybių visuma, rodo produkto gyvavimo ciklo ypatumus. Produkto gyvavimo ciklą sudaro šie eapai:

1) kūrimi;

2) gamybos;

3) realizavimo;

4) vartojimo.

Produktą kuriant formuojasi savybės, lemiančios kokybę.

Realizuojant stengiamasi šias savybes išsaugoti, nepabloginti.

Vartojamo produkto savybės turėtų visiškai atitikti vartotojo poreikius.

Prekių kokybė priklauso nuo fizinių, cheminių ir biologinių savybių, o taip pat nuo to, kaip prekės atitinka funkcinius, estetinius, ergonominius ir kitus reikalavimus kurie patenkina numatytus žmogaus poreikius. Todėl reikalavimai produkcijos kokybei nuolat auga, kartu su konkurencingumo prekių rinkoje augimu.

1.3.MAISTO PRODUKTŲ LAIKYMO YPATUMAI

Maisto produktai, nuo jų pagaminimo iki vartojimo, laikomi įvairų laiką. Tuo metu jie keičia savo savybes ir masę. Šie pasikeitimai yra neišvengiami, nes vyksta biocheminiai, mikrobiologiniai, cheminiai ir fiziniai procesai.

Labiausiai maisto cheminę sudėtį keičia kvėpavimas ir hidrolizė. Vykstant kvėpavimui vaisiuose naudojamos organinės medžiagos, pirmiausia cukrūs, todėl mažėja produkto masė, produktas drėksta, šyla. Vykstant hidrolizei maiste skaidosi organiniai junginiai prisijungdami sudėtinius jonus. Šį procesą stimuliuoja maiste esantys fermentai. Hidrolizės procesas produkto kokybę veikia ir teigiamai, ir neigiamai. Bręstant vaisiams hidrolizuojasi krakmolas bei kitos sudedamosios medžiagos, todėl pagerėja skonis ir konsistencija. Šiam procesui gilėjant, produktas „sensta“, ypač kinta konsistencija: produktas darosi minkštas, ištižęs. Vaisiai laikomi esant santykiniam oro drėgnumui daugiau nei 90%. Maisto produktams laikyti keičiama aplinkos dujų sudėtis – mažinamas deguonies ir didinamas anglies dioksido kiekis.Šis būdas plačiausiai taikomas vaisiams ir daržovėms.


2. SERBENTAI

2.1. JUODŲJŲ SERBENTŲ MAISTINĖ VERTĖ

Juodasis serbentas – tai vienas iš tų augalų, kuriuos pažįsta kiekvienas ir įsimena greičiau ne lapus ir net ne puikias uogas, o specifinį, malonų viso augalo kvapą.

Savaiminiai juodieji serbentai Lietuvoje nėra reti, bet kadangi auga dažniausiai šlapiuose juodalksnynuose, tai atrodo, kad laukiniai juodieji serbentai – visai reti augalai. Jie daugiau visiems žinomi iš sodų, kuriuose kaip kultūriniai uogakrūmiai, yra bene dažniausiai auginami krūmai Lietuvoje.

Juodieji serbentai išauga iki 2m aukščio. Ūgliai balsvi, lapai apskrito kontūro, penkiaskiaučiai, iki 12cm pločio, nelygiai pjūkliškai dantyti, tamsiai žali, šviesesne apačia. Žiedai rausvai žali, po 4-10 susitelkę retose kekėse. Žydi balandžio pabaigoje – gegužės mėnesį. Juodos apskritos 10-12mm skersmens kvapnios uogos sunoksta liepos – rugpjūčio mėnesiais.

Juodųjų serbentų uogos savo biochemine sudėtimi yra vieni iš pačių vertingiausių gamtos sukurtų maisto produktų. Joms nė iš tolo savo verte neprilygsta tropiniai citrusiniai vaisiai. Uogose yra 5-13,5% cukrų, 2,9-5,4% organinių rūgščių, iki 400mg vitamino C, daug pektino, vitamino P, mineralinių medžiagų, kalio, geležies, kalcio, magnio, vario ir kt.

Uogos valgomos šviežios, šaldomos. Iš jų spaudžiamos itin vertingos sultys, gaminama želė, verdami kompotai, uogienės, jos naudojamos vynų ir užpiltinių gamybai. Nuo seno juodieji serbentai vertinami ir kaip vaistiniai augalai. Juoduosiuose serbentuose gausu vitamino C ir flavonoidų, todėl jų sultys vertinamos kaip veiksminga priemonė nuo peršalimo. Juodųjų serbentų sėklų aliejus taip pat turi svarbiausių riebalų rūgščių (GLA, omega-3 ir omega-6), kurios spartina odos kolageno sintezę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 997 žodžiai iš 3180 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.