Agresija biologiniai psichologiniai socialiniai aspektai
5 (100%) 1 vote

Agresija biologiniai psichologiniai socialiniai aspektai

Turinys

Įvadas ………………………………………………………………………………………………………. 2

1. Pykčio samprata, jį įtakojantys veiksniai bei išraiška …………………………………. 3

2. Agresija ir ją įtakojantys veiksniai …………………………………………………………… 4

3. Agresyvaus elgesio teorijos …………………………………………………………………….. 8

Apibendrinimas ………………………………………………………………………………………… 11

Literatūra …………………………………………………………………………………………………. 12

Įvadas

Šiuo metu labai populiari tema – agresija. Šiandieniniame gyvenime gana dažnai susiduriama su agresyviai nusiteikusiais žmonėmis. Tai ypač ryškiai pasireiškia jaunimo tarpe. Apie pyktį, jį sukeliančius veiksnius ir padarinius, agresyvų elgesį, jo padarinius kalbama visur: televizijoje, laikraščiuose, knygose, mokyklose, gatvėse, interneto puslapiuose ir pan. Agresija ir pyktis vis dar išlieka aktualia problema mūsų visuomenėje. Ši tema yra aktuali ir reikšminga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: teroro aktai, žmogžudystės, smurto aktai šeimose, mokyklose vis dar lieka skaudžia visuomenės problema. Su agresyviu elgesiu galima susidurti daug kur: kai kurie žmonės savo tikslų siekia pakeltu balsu, gąsdinimais. Su pykčiu ir fizine prievarta susiduriama, kai gadinami daiktai, užpuolami, sužalojami ar net nužudomi žmonės. Kartais tokiais būdais siekiama konkrečių savanaudiškų tikslų. Tačiau dažniausiai pyktis, destruktyvus ir žalojantis elgesys atrodo nesuprantamas, betikslis ir sunkiai ar visiškai nepaaiškinamas.

Lietuva pasaulyje vis dar pirmauja pagal savižudybių (agresijos, nukreiptos į save) skaičių. Kol kas nerandama būdų, kaip sustabdyti tai. Todėl tema apie agresiją ir pyktį vis dar išlieka labai aktuali ir reikšminga. Dažnai kyla klausimas: kas sąlygoja agresiją, kokie veiksniai įtakoja destruktyvų elgesį.

Darbo tikslas – analizuoti agresijos ir pykčio biologinius, socialinius ir psichologinius ypatumus.

Uždaviniai:

1. Pateikti pykčio sampratą bei įtakojančius veiksnius.

2. Aptarti agresijos sampratą ir ją įtakojančius veiksnius.

3. Supažindinti su agresyvaus elgesio teorijomis.

Žmogaus pyktį ir agresiją įtakoja nemažai skirtingų faktorių: biologiniai, psichologiniai, socialiniai. Aiškinant pykčio ir agresyvumo apraiškas didelis dėmesys skiriamas socialiniam aspektui, nes neįmanoma agresyvumo įsivaizduoti kur nors kitur nei pačioje visuomenėje, kaip ir negalima paaiškinti pačios visuomenės, nežinant agresyvaus elgesio ypatumų ir jį sukeliančių veiksnių. Šiame darbe siekiama aptarti pykčio ir agresijos ypatumus.

1. Pykčio samprata, jį įtakojantys veiksniai bei išraiška

Pyktis yra normali emocija, kurią neišvengiamai kiekvienas patiria frustracijos situacijose (t.y. tuomet, kai negali pasiekti ar gauti tai, ko nori). Kuo reikšmingesnis tikslas, tuo didesnę įtampą ir pyktį jaučiame, negalėdami jo pasiekti.

Pyktis – tai priešiška emocinė reakcija į asmenybės poreikių tenkinimo, tikslų įgyvendinimo kliūtis. (Psichologijos žodynas, 1993, p. 211). Pyktis dažniausiai reiškiasi energijos antplūdžiu, fizinės veiklos poreikiu, sustiprina pasitikėjimą savo jėgomis, įkvepia drąsos ir kartu susilpnina savikontrolę.

Pyktis būdingas tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Gyvūnų pyktis yra labai reikšmingas padeda sutelkti energiją ir pasirengti aktyviai savigynai. Žmogui pyktis kartais taip pat gali padėti susitelkti ir energiją pakreipti teigiama linkme. Nelabai smarkus, sąmonės kontroliuojamas pyktis padidina žmogaus pasitikėjimą savimi, suteikia drąsos ir jėgų ginti teisėtus savo ir kitų žmonių interesus. Dažnai pyktis kyla situacijose, kai žmogus suvokia, kad gresia pavojus jo gerovei. Pvz., tėvai, atvežę sergantį vaiką į priėmimo skyrių, pyksta ant personalo, nes jiems atrodo, kad pagalba suteikiama ne taip greitai, kaip jie norėtų. Kuo didesnę grėsmę vaiko sveikatai jie įsivaizduoja, tuo didesnis jų nerimas ir stipresnė pykčio reakcija. Pyktį gali sukelti labai įvairūs veiksniai:

 įžeidimas,

 draudimas,

 vertimas atlikti tai, kas prieštarauja žmogaus norams,

 nepritarimas,

 apgaulė,

 kritika,

 melas ir pan.(Izard, 2000).

Pyktį galima išreikšti racionaliai ir neracionaliai. Racionalaus pykčio požymiai:

1. Pyktis adekvatus situacijai. Jeigu pyktį sukėlė tai, kad reikėjo 15 min. ilgiau, nei nurodyta, palaukti už durų, galima mandagiai pasakyti pastabą.

2. Pyktis išsakomas tuo laiku, kada kilo, ir tiems žmonėms, kuriems jis skirtas. Jeigu jausmai labai stiprūs, prieš išsakydamas juos, žmogus nusiramina.

3. Kūno kalba (veido išraiška, akių kontaktas, rankų judesiai, poza), balso tembras (tvirtas, bet ne per daug garsus) ir kalbos turinys sutampa ir rodo tuos pačius jausmus.

4. Kalbama apie tai, kas sukėlė pyktį, o ne daromi globalūs apibendrinimai (jūs visada… arba visi prieš mane…).

5. Kalbama apie savo jausmus, o ne kaltinami kiti, t.y.: “Aš jaučiausi ignoruojamas, kai neįvykdėte savo pažado” vietoj “Jūs mane ignoruojate”.

6. Pyktis
išreiškiamas socialiai priimtinu būdu (t.y. pakankamai mandagiai), pašnekovui tinkamu laiku ir tinkamoje aplinkoje, prisiimant atsakomybę už savikontrolę.

7. Racionaliai išreikštas pyktis sumažina įtampą, nelieka kaltės jausmo. (Controlling Anger – Before It Controls You).

Racionaliai išreikšti pyktį dažniausiai būna sunku, todėl pasirenkamas neracionalus būdas. Nesugebėjimas reikšti natūraliai kylantį pyktį sunkina bendravimą, iškreipia tikrovės suvokimą ir gali sukelti psichosomatinių sutrikimų ir netgi perauga į agresyvų elgesį, smurtą. Toliau ir bus aptariama agresijos samprata ir ją įtakojantys veiksniai.

2. Agresija ir ją įtakojantys veiksniai

Agresija apibūdinamas labai platus elgsenos ir emocijų spektras: nuo sportinio azarto, ginčų, savigynos iki žmogaus puolimo, žudymo, karų bei kitos valstybės užpuolimo. Yra labai daug agresijos apibūdinimų. Agresija – visi veiksmai, kuriais siekiama sužaloti, pakenkti, suteikti skausmą. (Lindesmith, 1999). Priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus ar net žmonių grupės atžvilgiu, turint tikslą pakenkti kitam žmogui fiziškai ar psichologiškai. (Psichologijos žodynas, 1993, p. 9). Žmogaus reakcija į tam tikrą ar tariamą grėsmę, kilus konfliktui, kuri gali pasireikšti kito žmogaus puolimu, pavartojant fizinę jėgą; tipiškas elgesys frustracijos metu. (Sociologijos terminų žodynas, 1994, p. 7).

Dažniausiai agresijos terminu apibūdinamas toks elgesys, kuriuo vykdomas fizinis ar žodinis smurtas kitų atžvilgiu. Tačiau nei vienas iš agresijos apibūdinimų visapusiškai neaprėpia šio sudėtingo ir įvairialypio reiškinio. Agresija – neatskiriamas tarpasmeninių konfliktų palydovas, gali būti ir konflikto priežastimi (išreiškiamos agresijos tendencijos), ir pasekmė (nežinoma kitų konflikto sprendimo strategijų, nenorima ar nemokama jomis pasinaudoti). Tai vienas iš svarbiausių individo emocijų ir elgsenos apibūdinimų, lemiančių žmonių tarpusavio santykius ir individualų asmenybės vystymąsi.

Agresyvaus elgesio tikslas – pakenkti kitam žmogui psichologiškai ar fiziškai. Agresija gali reikštis nepalankumu, nedraugiškumu, priešišku nusistatymu (žodinė agresija) ir fiziniu smurtu (fizinė agresija).(Žukauskienė, 1997).

Iš esmės agresija neprieštarauja dorovei, nors didžioji dauguma išorinių agresijos apraiškų yra amoralios ir netoleruotinos. Visuomenė nesmerkia „teisėtos“ agresijos (policininkas, tramdantis nusikaltėlį; dantistas, raunantis dantį; sportininkas, kovojantis dėl kamuolio ir pan.) ir „instrumentinės“ agresijos (veiksmai, kuriais siekiamas tikslas ir nepadaroma didelė žala; ginčai dėl objektų, teorijos ar privilegijų). Tai socialiai priimtinas agresyvumas, neatsiejam socialinio gyvenimo dalis. Agresijos formos tiesiogiai susijusios su smurtu (agresyvumas nukreiptas į daiktus, žmones ar save) yra smerkiamas. Tačiau vertinimo normas ir reikalavimus lemia kultūra, kuri kartais sparčiai keičiasi. Kintant kultūrai kinta ir ją atspindintis elgesys bei vertinimo normos. Manoma tam, kad konkreti elgsena būtų įvardyta kaip agresyvi, būtinos dvi sąlygos:

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1158 žodžiai iš 3583 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.