Agresija biologiniai psichologiniai socialiniai aspektai
5 (100%) 1 vote

Agresija biologiniai psichologiniai socialiniai aspektai

112131

Turinys

Įvadas ………………………………………………………………………………………………………. 2

1. Pykčio samprata, jį įtakojantys veiksniai bei išraiška …………………………………. 3

2. Agresija ir ją įtakojantys veiksniai …………………………………………………………… 4

3. Agresyvaus elgesio teorijos …………………………………………………………………….. 8

Apibendrinimas ………………………………………………………………………………………… 11

Literatūra …………………………………………………………………………………………………. 12

Įvadas

Šiuo metu labai populiari tema – agresija. Šiandieniniame gyvenime gana dažnai susiduriama su agresyviai nusiteikusiais žmonėmis. Tai ypač ryškiai pasireiškia jaunimo tarpe. Apie pyktį, jį sukeliančius veiksnius ir padarinius, agresyvų elgesį, jo padarinius kalbama visur: televizijoje, laikraščiuose, knygose, mokyklose, gatvėse, interneto puslapiuose ir pan. Agresija ir pyktis vis dar išlieka aktualia problema mūsų visuomenėje. Ši tema yra aktuali ir reikšminga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: teroro aktai, žmogžudystės, smurto aktai šeimose, mokyklose vis dar lieka skaudžia visuomenės problema. Su agresyviu elgesiu galima susidurti daug kur: kai kurie žmonės savo tikslų siekia pakeltu balsu, gąsdinimais. Su pykčiu ir fizine prievarta susiduriama, kai gadinami daiktai, užpuolami, sužalojami ar net nužudomi žmonės. Kartais tokiais būdais siekiama konkrečių savanaudiškų tikslų. Tačiau dažniausiai pyktis, destruktyvus ir žalojantis elgesys atrodo nesuprantamas, betikslis ir sunkiai ar visiškai nepaaiškinamas.

Lietuva pasaulyje vis dar pirmauja pagal savižudybių (agresijos, nukreiptos į save) skaičių. Kol kas nerandama būdų, kaip sustabdyti tai. Todėl tema apie agresiją ir pyktį vis dar išlieka labai aktuali ir reikšminga. Dažnai kyla klausimas: kas sąlygoja agresiją, kokie veiksniai įtakoja destruktyvų elgesį.

Darbo tikslas – analizuoti agresijos ir pykčio biologinius, socialinius ir psichologinius ypatumus.

Uždaviniai:

1. Pateikti pykčio sampratą bei įtakojančius veiksnius.

2. Aptarti agresijos sampratą ir ją įtakojančius veiksnius.

3. Supažindinti su agresyvaus elgesio teorijomis.

Žmogaus pyktį ir agresiją įtakoja nemažai skirtingų faktorių: biologiniai, psichologiniai, socialiniai. Aiškinant pykčio ir agresyvumo apraiškas didelis dėmesys skiriamas socialiniam aspektui, nes neįmanoma agresyvumo įsivaizduoti kur nors kitur nei pačioje visuomenėje, kaip ir negalima paaiškinti pačios visuomenės, nežinant agresyvaus elgesio ypatumų ir jį sukeliančių veiksnių. Šiame darbe siekiama aptarti pykčio ir agresijos ypatumus.

1. Pykčio samprata, jį įtakojantys veiksniai bei išraiška

Pyktis yra normali emocija, kurią neišvengiamai kiekvienas patiria frustracijos situacijose (t.y. tuomet, kai negali pasiekti ar gauti tai, ko nori). Kuo reikšmingesnis tikslas, tuo didesnę įtampą ir pyktį jaučiame, negalėdami jo pasiekti.

Pyktis – tai priešiška emocinė reakcija į asmenybės poreikių tenkinimo, tikslų įgyvendinimo kliūtis. (Psichologijos žodynas, 1993, p. 211). Pyktis dažniausiai reiškiasi energijos antplūdžiu, fizinės veiklos poreikiu, sustiprina pasitikėjimą savo jėgomis, įkvepia drąsos ir kartu susilpnina savikontrolę.

Pyktis būdingas tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Gyvūnų pyktis yra labai reikšmingas padeda sutelkti energiją ir pasirengti aktyviai savigynai. Žmogui pyktis kartais taip pat gali padėti susitelkti ir energiją pakreipti teigiama linkme. Nelabai smarkus, sąmonės kontroliuojamas pyktis padidina žmogaus pasitikėjimą savimi, suteikia drąsos ir jėgų ginti teisėtus savo ir kitų žmonių interesus. Dažnai pyktis kyla situacijose, kai žmogus suvokia, kad gresia pavojus jo gerovei. Pvz., tėvai, atvežę sergantį vaiką į priėmimo skyrių, pyksta ant personalo, nes jiems atrodo, kad pagalba suteikiama ne taip greitai, kaip jie norėtų. Kuo didesnę grėsmę vaiko sveikatai jie įsivaizduoja, tuo didesnis jų nerimas ir stipresnė pykčio reakcija. Pyktį gali sukelti labai įvairūs veiksniai:

 įžeidimas,

 draudimas,

 vertimas atlikti tai, kas prieštarauja žmogaus norams,

 nepritarimas,

 apgaulė,

 kritika,

 melas ir pan.(Izard, 2000).

Pyktį galima išreikšti racionaliai ir neracionaliai. Racionalaus pykčio požymiai:

1. Pyktis adekvatus situacijai. Jeigu pyktį sukėlė tai, kad reikėjo 15 min. ilgiau, nei nurodyta, palaukti už durų, galima mandagiai pasakyti pastabą.

2. Pyktis išsakomas tuo laiku, kada kilo, ir tiems žmonėms, kuriems jis skirtas. Jeigu jausmai labai stiprūs, prieš išsakydamas juos, žmogus nusiramina.

3. Kūno kalba (veido išraiška, akių kontaktas, rankų judesiai, poza), balso tembras (tvirtas, bet ne per daug garsus) ir kalbos turinys sutampa ir rodo tuos pačius jausmus.

4. Kalbama apie tai, kas sukėlė pyktį, o ne daromi globalūs apibendrinimai (jūs visada… arba visi prieš mane…).

5. Kalbama apie savo jausmus, o ne kaltinami kiti, t.y.: “Aš jaučiausi ignoruojamas, kai neįvykdėte savo pažado” vietoj “Jūs mane ignoruojate”.

6. Pyktis
išreiškiamas socialiai priimtinu būdu (t.y. pakankamai mandagiai), pašnekovui tinkamu laiku ir tinkamoje aplinkoje, prisiimant atsakomybę už savikontrolę.

7. Racionaliai išreikštas pyktis sumažina įtampą, nelieka kaltės jausmo. (Controlling Anger – Before It Controls You).

Racionaliai išreikšti pyktį dažniausiai būna sunku, todėl pasirenkamas neracionalus būdas. Nesugebėjimas reikšti natūraliai kylantį pyktį sunkina bendravimą, iškreipia tikrovės suvokimą ir gali sukelti psichosomatinių sutrikimų ir netgi perauga į agresyvų elgesį, smurtą. Toliau ir bus aptariama agresijos samprata ir ją įtakojantys veiksniai.

2. Agresija ir ją įtakojantys veiksniai

Agresija apibūdinamas labai platus elgsenos ir emocijų spektras: nuo sportinio azarto, ginčų, savigynos iki žmogaus puolimo, žudymo, karų bei kitos valstybės užpuolimo. Yra labai daug agresijos apibūdinimų. Agresija – visi veiksmai, kuriais siekiama sužaloti, pakenkti, suteikti skausmą. (Lindesmith, 1999). Priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus ar net žmonių grupės atžvilgiu, turint tikslą pakenkti kitam žmogui fiziškai ar psichologiškai. (Psichologijos žodynas, 1993, p. 9). Žmogaus reakcija į tam tikrą ar tariamą grėsmę, kilus konfliktui, kuri gali pasireikšti kito žmogaus puolimu, pavartojant fizinę jėgą; tipiškas elgesys frustracijos metu. (Sociologijos terminų žodynas, 1994, p. 7).

Dažniausiai agresijos terminu apibūdinamas toks elgesys, kuriuo vykdomas fizinis ar žodinis smurtas kitų atžvilgiu. Tačiau nei vienas iš agresijos apibūdinimų visapusiškai neaprėpia šio sudėtingo ir įvairialypio reiškinio. Agresija – neatskiriamas tarpasmeninių konfliktų palydovas, gali būti ir konflikto priežastimi (išreiškiamos agresijos tendencijos), ir pasekmė (nežinoma kitų konflikto sprendimo strategijų, nenorima ar nemokama jomis pasinaudoti). Tai vienas iš svarbiausių individo emocijų ir elgsenos apibūdinimų, lemiančių žmonių tarpusavio santykius ir individualų asmenybės vystymąsi.

Agresyvaus elgesio tikslas – pakenkti kitam žmogui psichologiškai ar fiziškai. Agresija gali reikštis nepalankumu, nedraugiškumu, priešišku nusistatymu (žodinė agresija) ir fiziniu smurtu (fizinė agresija).(Žukauskienė, 1997).

Iš esmės agresija neprieštarauja dorovei, nors didžioji dauguma išorinių agresijos apraiškų yra amoralios ir netoleruotinos. Visuomenė nesmerkia „teisėtos“ agresijos (policininkas, tramdantis nusikaltėlį; dantistas, raunantis dantį; sportininkas, kovojantis dėl kamuolio ir pan.) ir „instrumentinės“ agresijos (veiksmai, kuriais siekiamas tikslas ir nepadaroma didelė žala; ginčai dėl objektų, teorijos ar privilegijų). Tai socialiai priimtinas agresyvumas, neatsiejam socialinio gyvenimo dalis. Agresijos formos tiesiogiai susijusios su smurtu (agresyvumas nukreiptas į daiktus, žmones ar save) yra smerkiamas. Tačiau vertinimo normas ir reikalavimus lemia kultūra, kuri kartais sparčiai keičiasi. Kintant kultūrai kinta ir ją atspindintis elgesys bei vertinimo normos. Manoma tam, kad konkreti elgsena būtų įvardyta kaip agresyvi, būtinos dvi sąlygos:

1) konkreti apčiuopiama skriauda, padaryta žala;

2) pažeistos elgesio normos. (Rumenciava, 1991).

Agresiją įtakoja įvairūs faktoriai. A. Bandura (1991) skiria tokius agresiją įtakojančius faktorius:

 lyčių skirtumą;

 rasinė priklausomybė;

 aplinkos;

 išankstinis nusiteikimas;

 alkoholio ir narkotikų vartojimas;

 baimė.

Vienu iš faktorių yra lyčių skirtumas. Seniau buvo susiformavusi tokia nuomonė, kad stipriosios lyties atstovai yra agresyvesni nei moterys ir dažniau būna agresijos iniciatoriais. Tai aiškinama remiantis grynai fiziologiniais ypatumais, pirmiausiai tuo, kad vyrų organizme yra didesnė agresyvumą nulemiančių hormonų koncentracija.

Eksperimentuose su gyvūnais padaryta išvada, kad vyriški hormonai pabudina agresiją, nors nereikia sakyti, kad be šito agresija negali egzistuoti. Tačiau kai kalbama apie žmogų, tampa aišku, kad neužtenka žiūrėti vien iš biologinių pozicijų. Lyčių genetiniai-hormoniniai mechanizmai skiriasi, bet panašūs į gyvūnų, tačiau didesne dalimi tai priklauso nuo visuomenės, nuo berniukų ir mergaičių gyvenimo konkrečiose visuomenės struktūrose. Dabar yra pakankamai daug surinkta dokumentinių įrodymų, kuriais remiantis galima teigti, kad moterys elgiasi taip pat agresyviai ar net agresyviau už vyrus. Įrodinėjama, kad biologinio faktoriaus įtaka yra minimali lyginant su situaciniais ir socialiniais veiksniais. (Bandura, 1991).

Dar vienas faktorius, įtakojantis žmogaus agresyvumą, yra jo rasinė priklausomybė. Lietuvoje agresyvumo pasireiškimas dėl rasinių motyvų yra gan retas reiškinys, tačiau užsienyje ši problema kelia daug rūpesčių. Yra daug valstybių, kuriuose tarp baltųjų ir spalvotųjų šalies gyventojų priveda prie konfliktinių situacijų. Analizuojant šiandieninę situaciją santykiai tarp baltųjų ir juodaodžių, o taip pat ir tarp savo rasės žmonių, yra labai pasikeitę lyginant su buvusiomis normomis. Tačiau tarp šių dviejų kultūrų individų agresyvumo blyksnių galimybės yra daug didesnės, nei tarkim, tarp tos pačios rasės individų. Šį reiškinį paaiškinti gana nesunku:
problema kyla todėl, kad vienai grupei žmonių pastoviai jaučiant panieką ir pažeminimą kitos grupės atžvilgiu tai juos nuteikia agresyviai. (Bandura, 1991).

Kita faktorių grupė – tai negatyvūs mus supančios aplinkos faktoriai. Skiriami šie aplinkos faktoriai

 fiziniai, kuriems priklauso triukšmas, karštis, užterštas oras ir pan.

 tarpasmeniniai, kuriems priklauso asmeninės erdvės pažeidimas, teritorinis įsikišimas ir pan.

Laboratoriniai tyrimai ir eksperimentai rodo, kad šie veiksniai ne visada sukelia tuos pačius efektus. Pavyzdžiui, triukšmas, karštis ir sausra žmonėms tam tikrose situacijose visai neturi įtakos. Tik aplinka ir tarpasmeniniai santykiai yra nepakankami faktoriai kilti asmenybės agresyvumui.

Buvo prieita tokios nuomonės (Bandura, 1991):

1. Aplinkos faktoriai nepadidina agresyvumo vienareikšmiai ir tiesiogiai. Jie gali veikti agresyvumą tik, jei:

a) tokiu būdu sužadintas individas iš anksto buvo nuteiktas užpuolimui.

b) pažeidžiamas asmenybės gebėjimas teisingai perdirbti gaunamą informaciją.

c) jei tuo momentu nutraukiamas jo atliekamas koks nors veiksmas.

2. Fiziniai aplinkos veiksniai didina agresyvumą iki tam tikros ribos, po kurios šių veiksnių įtaka labai sumažėja.

Žmonių tarpasmeniniai faktoriai yra mažiau ištirti nei aplinkos. Skiriami šie tarpasmeniniai faktoriai:

 teritorinis įsikišimas;

 asmeninės erdvės pažeidimas;

 didelis kiekis žmonių mažoje erdvėje;

Žmogus turi turėti tam tikrą teritoriją, kad galėtų normaliai funkcionuoti. Nors yra linkusių teigti, kad tai yra atavizmas – žmonių instinktyvinis biologinis faktorius, apsprendžiantis turėti tam tikrą teritoriją, dabar teigiama, kad žmonės pilnai gali priimti kitus individus į savo erdvę, nepasireiškiant tuo metu padidintai agresijai ir tuo pačiu laikui bėgant, jie pasidalina ta erdve su kitais individais. (Bandura, 1991).

Nemažą įtaką agresyvumui turi ir asmeninės erdvės pažeidimas. Apie kiekvieną individą yra erdvės ribos. Kiekvienas tos erdvės pažeidimas gali priversti žmogų “bėgti”, t.y. trauktis nuo nepageidaujamo įsikišimo į jo asmeninę erdvę, iššaukti jame nepatogumo jausmą. Yra teigiama, kad toks pažeidimas gali iššaukti agresyvumą dėl dviejų priežasčių:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1794 žodžiai iš 3583 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.