Teisės psichologija programa
5 (100%) 1 vote

Teisės psichologija programa

ĮVADAS

Kursas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dėstomos psichologinės problemos, kurių pasitaiko kiekvieno teisininko veikloje, nepriklausomai nuo jo specializacijos. Antrojoje nagrinėjamos svarbiausios teisės psichologo užduotys bei pagrindinės specializacijos. Trečioje analizuojama teismo psichologo veikla teisme ir ikiteisminio tyrimo stadijoje.

Daug dėmesio skiriama psichologinėms problemoms, su kuriomis dažniausiai susiduria svarbiausių teisinių specialybių atstovai: teisėjai, advokatai, prokurorai, notarai, juriskonsultai, tardytojai, kvotėjai ir kt.

Dabartinė teisė yra labai plati ir sudėtinga sistema, todėl nebuvo siekiama aprėpti visas dabartinės teisės šakas ir visapusiškai išnagrinėti jų psichologines problemas. Mažiau arba visai neskiriama dėmesio vadinamosioms ,,specialiosioms” teisės šakoms: bažnytinei ir karinei teisei, žemės, gamtos, socialinio aprūpinimo teisei, kai kurioms civilinės teisės šakoms (autorinei, prekybos); tam tikroms valstybės valdymo teisinėms problemoms (sveikatos priežiūros ir sanitarinės kontrolės, kultūros valdymo, vandens kelių priežiūros, transporto, prekybos ir pramonės valdymo ir administracinės priežiūros. Šioms temoms turėtų būti skiriami specialūs kursai ir savarankiškas studentų darbas.

TEMOS

PIRMOJI DALIS. TEISĖS SISTEMA IR PSICHOLOGIJA

I. Teisės psichologija kaip teisės ir psichologijos šaka

Teisės psichologijos dalykas ir objektas

Teisinė sistema ir psichologiniai jos veikimo dėsningumai kaip psichologijos tyrimo objektas.

Psichologinio teisės sistemos tyrimo istorija. Psichologinė problematika teisės, nusikalstamumo, valstybės teorijose. Teisinė problematika psichologijoje. Teisės psichologijos kaip savarankiškos teisės ir psichologijos šakos susiformavimas. Dabartinis jos raidos etapas.

Teisės psichologijos vieta ir santykis su psichologijos ir teisės mokslu. Teisės psichologijos santykis su kitais mokslais ir jų šakomis (psichologija, politologija ir politine psichologija, edukologija, biologija ir medicina). Teisės psichologija kaip psichologijos šaka. Jos santykis su bendrąja ir socialine psichologija bei atskiromis psichologijos šakomis.

Teisės psichologijos raida

Atsiradimas. Pagrindiniai raidos etapai. Dabartinė padėtis.

Teisės psichologijos tyrimo metodai

Teisinių metodų taikymas psichologiniams teisinės sistemos veikimo dėsningumams tirti (bylų anketavimas, teisinis lyginamasis metodas). Psichologiniai metodai tiriant teisinės sistemos veikimo dėsningumus (psichologinis eksperimentas, stebėjimas, apklausa, testavimas ir kt.).

Epistemologinės teisės psichologijos problemos

Žmogus ir jo supratimas dabartiniame moksle. Dabartinė hermeneutika ir žmogaus pažinimas. Tiesos problema tiriant žmones – modernistinis ir postmodernistinis požiūris.

Mokslinio pažinimo problemos teisėje. Teisinis asmenybės supratimas. Jo skirtumas nuo psichologinio. Teisės sąvokų naudojimas apibūdinant žmogaus veiklą bei su ja susijusius psichinius reiškinius. Valios laisvės, pasirinkimo, atsakomybės, tyčios, neatsargumo ir pan. Supratimas teisėje ir psichologijoje. Performatinis – normatyvinis psichinių reiškinių supratimas teisėje ir objektinis psichologijoje. Teisinės psichologijos vaidmuo integruojant teisinį ir psichologinį asmenybės supratimą.

Psichologinių reiškinių vieta teisinių santykių sistemoje

Psichologinės teisės teorijos (L.Petražickis, modernusis psichologizmas). Integracijos idėjos dabartiniame moksle – teisinių ir psichologinių reiškinių santykis jose (F.Pearson, N.A.Weiner, U.Bronfenbrenner).

Psichologinių ir teisinių reiškinių santykio supratimas dabartiniuose teisės veikimo mechanizmo tyrimuose.

II. Teisės ir teisininkas dabartinėje demokratinėje visuomenėje.

Jų psichologinis tyrimas.

Teisės sistema ir psichologija dabartinėje demokratinėje valstybėje

Teisinės sistemos dabartinėje demokratinėje visuomenėje. Teisinio visuomeninių santykių reguliavimo reikšmė ir funkcijos.

Dabartiniai požiūriai į teisinio reguliavimo reikšmę demokratinėje visuomenėje. Psichologiniai dėsningumai ir jų reikšmė vykdant teisinį visuomeninių santykių reguliavimą. Teisinių ir psichologinių reiškinių santykis dabartinėse teorijose ( racionalizmas, fenomenologija, feminizmas, struktūralizmas, kritinis radikalizmas, socialinio veiksmo, socialinių sistemų teorijos).

Psichologiniai santykiai realizuojant, vykdant ir taikant teisę

Teisės realizavimas, taikymas kaip veikla. Jos psichologiniai dėsningumai. Psichologiniai reikalavimai teisės taikytojui. Šių reikalavimų struktūra ir funkcijos, santykis su kitais reikalavimais (teisiniais, etiniais, tradiciniais-paprotiniais ir kt.).

Psichologinė teisininko veiklos struktūra

Teisininkas kaip teisės taikytojas. Teisė kaip profesinė veikla. Profesiniai reikalavimai teisininkui. Psichologinių reikalavimų vieta tarp jų. Bendrieji (susiję su teisininko profesija) ir specifiniai (susiję su atskiromis teisininko profesijos specializacijomis) reikalavimai.

Teisininko asmenybė ir profesiograma

Profesiogramos, jų samprata, funkcijos, sudarymas. Teisininko ir atskirų profesinių specializacijų profesiogramų sudarymo problemos.

Profesinė atranka ir orientavimas teisininko profesinei veiklai.

Teisininko karjera. Psichologinės problemos

Teisininkų
profesinis rengimas. Psichologinės problemos įsisavinant teisines žinias ir formuojant teisininko profesinės veiklos įgūdžius.

Pradinis profesinės veiklos etapas. Teisinės veiklos idealus modelis (,,in-book law”) ir realios jo taikymo formos (,,gyvoji teisė”). Skirtumo tarp jų priežastys, formos, veiksniai. Psichologinės problemos pradiniame teisininko veikos etape.

Tolesni teisininko profesinės karjeros etapai. Sėkminga-nesėkminga karjera. Kriterijai, veiksniai. Psichologiniai reiškiniai, nuo kurių priklauso teisininko profesinės veiklos sėkmė. Psichologinės problemos.

Teisininkų profesinis kolektyvas. Formalūs ir neformalūs santykiai. Jų psichologinė charakteristika.

Teisininkų profesinė bendruomenė. Teisininkų profesinės bendruomenės vidaus santykiai. Bendruomenės vieta demokratinėje visuomenėje. Teisininkų susivienijimai ir jų veikimo psichologinis aspektas.

Teisininkas demokratinėje visuomenėje. Jo socialinės pozicijos ir veiklos psichologinis tyrimas

Teisininko profesija ir visuomenės požiūris į ją. Teisininko profesijos įvaizdis ir prestižas. Psichologinių veiksnių vieta formuojantis teisininko profesijos įvaizdžiui.

Teisininkas ir demokratinė visuomenė. Teisininkas kaip teisės idealų nešėjas. Teisininkai ir visuomeniniai judėjimai.

Visuomeninių judėjimų psichologija. Jų dalyvių psichologinė charakteristika. Jų ekspektacijų teisės atžvilgiu psichologinė determinacija.

Politiniai santykiai demokratinėje visuomenėje. Teisininkas ir politika. Politinių santykių psichologinis apibūdinimas.

Teisininkas ir įstatymų leidyba. Įstatymų leidybos pagrindiniai etapai ir psichologiniai procesai. Teisėdaros proceso psichologiniai tyrimai. Psichologiniai reiškiniai inicijuojant įstatymų leidybą.

Įstatymo projekto svarstymas Lietuvos Respublikos Seime. Politiniai ir psichologiniai parlamento narių ir jo grupių santykiai rengiant įstatymo projektą ir svarstant Seime.

Teisininkas kaip žmogaus teisių gynėjas. Žmogaus teisių samprata ir psichologinės teorijos. Psichologinė reakcija į žmogaus teisių pažeidimus. Visuomeniniai judėjimai už žmogaus teises, jų psichologinė charakteristika. Šių judėjimų dalyvių psichologiniai bruožai.

Teisininkas kaip teisinių žinių skleidėjas. Teisininkas ir visuomenės teisinė kultūra. Teisinio švietimo psichologinės problemos. Doroviniai ir psichologiniai santykiai vykdant teisinį švietimą ir konsultavimą.

Teisininkas ir įstatymų vykdymo kontrolė. Įstatymo vykdymas kaip teisinis ir psichologinis reiškinys. Atviras ir slaptas įstatymo nevykdymas. Įstatymo vykdymo teisinės kontrolės (priežiūros) psichologinės problemos.

Teisininkų psichologinis rengimas

Psichologinių žinių taikymas teisininko profesinėje veikloje. Psichologiniai metodai nepsichologų veikloje. Psichologinių metodų profesionalus ir neprofesionalus taikymas. Teisininko atsakomybė taikant psichologines žinias. Ribos ir atsakomybė. Teisininko ir psichologo bendradarbiavimas kaip perspektyviausia psichologinių žinių taikymo reguliuojant teisės santykius forma.

Teisės psichologas kaip profesija. Jų rengimo formos ir patirtis.

ANTROJI DALIS. ATSKIRŲ TEISĖS ŠAKŲ PSICHOLOGINĖ

CHARAKTERISTIKA

III. Civilinio proceso psichologinė charakteristika

Civiliniai ginčai ir psichologiniai jų dalyvių santykiai

Civilinių ginčų psichologiniai pagrindai. Civilinės teisės normų naudojimas rengiant psichologinius ir kitus santykius. Psichologinis konfliktas ir civilinis ginčas.

Civilinių ginčų pagrindinės atmainos ir jų psichologinė charakteristika

Turtinių ginčų psichologinė charakteristika: turtiniai ginčai tarp fizinių asmenų; turtiniai ginčai tarp juridinių asmenų. Ginčai, susiję su sandorių įsipareigojimų vykdymu. Psichologoginės reakcijos į sandorio nevykdymą. Sandorio užtikrinimo teisinės priemonės ir jų psichologinis suvokimas.

Ginčai dėl garbės ir orumo. Jų psichologinė charakteristika.

Ginčai dėl žalos atlyginimo. Žala ir jos psichologinis aspektas. Matrielinė ir moralinė žala. Psichologinės žalos problema. Žalos atlyginimo psichologinės problemos.

Civilinio ginčo raidos etapai

Ginčo raida iki ieškinio pateikimo. Šalių psichologiniai santykiai. Jų raidos variantai. Derybų galimybės ir metodai.

Ieškinio iškėlimas ir psichologiniai šalių santykiai. Ieškinio psichologinė reikšmė šalims, jo pateikimo motyvai. Ieškinio iškėlimas kaip psichologinio poveikio priemonė šalių konflikte. Ieškinio iškėlimas ir atsiėmimas kaip derybų objektas.

Advokato vaidmuo plėtojantis šalių psichologiniams santykiams

Advokato vaidmuo ir galimybės nukreipti civilinio ginčo eigą. Advokato autoritetas kliento akyse ir jo psichologiniai šaltiniai. Advokato teisinė ir moralinė atsakomybė. Jos psichologiniai veiksniai.

Kliento pasitikėjimas ir jo užtikrinimo psichologiniai metodai. Kliento asmenybės ir jo motyvų, ginčo psichologinių aplinkybių suvokimas advokato veikloje.

Advokato psichologinis poveikis klientui jį konsultuojant, atstovaujant klientui arba jo vardu atliekant teisinius veiksmus, teikiant klientui psichologinę ir moralinę pagalbą.

Advokato poveikis atskiriems psichologiniams procesams civilinio ginčo metu.

Advokato poveikis šalių savitarpio percepcijai, motyvacijai, kognityviniams, komunikacijos procesams, ekspektacijoms
proceso ir jo rezultatų atžvilgiu.Advokato asmenybės bruožai ir santykių tarp šalių vystymasis.

Teisminis civilinio ginčo nagrinėjimas

Teisminio tyrimo psichologinės problemos. Psichologinių bylos aplinkybių išaiškinimas ir įrodinėjimas teisme. Psichologiniai teisminio tyrimo fenomenai (,,hitchback effect”, ,,tunnel effect”). Teisminio tyrimo teorijos (Ronald Dworkin, Donald Black, R.Posner, Gregory C.Sisk, Michael Heise, Andrew P.Morriss, Glendon Schubert).

Psichologinė ekspertizė. Jos uždaviniai. Klausimų ekspertui formulavimas. Ekspertizės rezultatų panaudojimas teisme.

Teismo nutarimo priėmimas. Psichologiniai procesai svarstant ir priimant teismo nutarimą. Psichologinė sprendimų teorija. Sprendimų modeliai ir teismo elgesys pagal sprendimo situaciją. Teismo sprendimo priėmimas ir ,,naivioji psichologija”(D.Kelley).

Prisiekusiųjų teismas. Sprendimų priėmimo tyrimai ir psichologinės teorijos.

Teismo nutarimo vykdymo psichologinės problemos

Teismo nutarimo vykdymas. Teismo vykdytojas ir psichologinės problemos vykdant teismo nutarimus.

VI. Kriminalinės justicijos psichologinės problemos

Kriminalinė justicija ir jos veikimo modeliai

,,Crime control – due process” modelis (H.Packer), ,,žmogaus teisių” modelis (A.Ashwort), ,,socialinės integracijos – socialinio atstūmimo” modelis (D.Faulkner). Pagrindinių kriminalinės justicijos modelių psichologinė analizė.

Baudžiamosios bylos iškėlimo etapas

Nusikaltimo požymius turintis įvykis. Jo teisinio kvalifikavimo psichologinės problemos. Atpažinimo, sprendimo priėmimo, tikimybės įvertinimo procesai vykdant nusikalstamo įvykio teisinį kvalifikavimą, jų psichologinis aspektas.

Baudžiamojo proceso dalyvių ir jų tarpusavio santykių psichologinė charakteristika

Nukentėjusysis ir įtariamasis (kaltinamasis). Savitarpio santykiai ir jų vystymasis ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo procesinių veiksmų psichologinė analizė (susitaikymas, atsisakymas nuo kaltinimo privataus kaltinimo bylose ir pan.). Įtariamojo (kaltinamojo) santykiai su kvotėju, tardytoju ir prokuroru. Kooperacijos ir konflikto santykiai ir jų psichologinės priežastys. Įtariamojo (kaltinamojo) elgesio ikiteisminio tyrimo metu psichologinė analizė (gynėjo atsisakymas, trukdymas bylos tyrimui, parodymų keitimas, prisipažinimas ir pan.).

Kvotėjas, tardytojas, jų veiksmų psichologinė motyvacija. Profesinės funkcijos ir kylančios iš jų psichologinės problemos. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos jų teisės ir pareigos. Jų nevykdymo psichologinės priežastys. Kvotėjo, tardytojo, prokuroro profesinė deformacija. Jų profesinėje veikloje atsirandančių frustracijų psichologinė charakteristika, jų įveikimo būdai.

Profesinės korporatyvinės psichologijos pagrindiniai bruožai.

Kvotėjo ir tardytojo nuožiūra (diskrecija). Jos ribos ir reikšmė. Įtariamojo (tardomojo) asmenybė, jos psichologinis pažinimas. Psichologinis bylos aplinkybių tyrimas ir atsižvelgimas į jį priimant procesinius sprendimus.

Psichologinės informacijos panaudojimas, vykdant nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų teisinę kvalifikaciją. Psichologinė analizė aiškinant ir taikant baudžiamojo įstatymo sąvokas (,,atsakomybė”, ,,tyčinis”, ,,neatsargus”, ,,nusikalstamas pasitikėjimas”, ,,nusikalstamas nerūpestingumas”, ,,ribotas pakaltinamumas”, ,,psichikos nukrypimas”, ,,faktinė klaida”). Psichologinių sąvokų taikymo baudžiamojoje teisėje problemos (,,psichinė prievarta”, ,,didelis susijaudinimas” ir pan.).

Gynėjas baudžiamojoje byloje. Jo psichologinės funkcijos – psichologinė parama, pagalba įtariamajam išsiaiškinant jo situaciją ir savo poziciją joje. Įtariamojo (kaltinamojo) pasitikėjimas gynėju. Nepasitikėjimo psichologiniai veiksniai.

Proceso dalyvių bendradarbiavimas su psichologu

Psichologas kaip baudžiamojo proceso dalyvis.

Psichologas kaip specialistas ir kaip ekspertas. Psichologinė ekspertizė baudžiamojoje byloje.

Baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas

Teismo psichologija baudžiamosiose bylose. Psichologiniai reiškiniai teisėjui nagrinėjant bylos aplinkybes.

Teisminių ginčų psichologinė analizė. Kaltintojo ir gynėjo kalbų psichologinė analizė.

Psichologiniai reiškiniai teisėjui vertinant teisiamojo kaltę bei skiriant bausmę. Sąvokų ,,vidinis įsitikinimas”, ,,teisinė sąmonė” psichologinė analizė (,,Bayesian model”, ,,Anchored narratives” teorija). Dabartinės kriminalinės justicijos raidos tendencijos ir psichologija

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1911 žodžiai iš 3805 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.