Teisės psichologija programa
5 (100%) 1 vote

Teisės psichologija programa

1121

ĮVADAS

Kursas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dėstomos psichologinės problemos, kurių pasitaiko kiekvieno teisininko veikloje, nepriklausomai nuo jo specializacijos. Antrojoje nagrinėjamos svarbiausios teisės psichologo užduotys bei pagrindinės specializacijos. Trečioje analizuojama teismo psichologo veikla teisme ir ikiteisminio tyrimo stadijoje.

Daug dėmesio skiriama psichologinėms problemoms, su kuriomis dažniausiai susiduria svarbiausių teisinių specialybių atstovai: teisėjai, advokatai, prokurorai, notarai, juriskonsultai, tardytojai, kvotėjai ir kt.

Dabartinė teisė yra labai plati ir sudėtinga sistema, todėl nebuvo siekiama aprėpti visas dabartinės teisės šakas ir visapusiškai išnagrinėti jų psichologines problemas. Mažiau arba visai neskiriama dėmesio vadinamosioms ,,specialiosioms” teisės šakoms: bažnytinei ir karinei teisei, žemės, gamtos, socialinio aprūpinimo teisei, kai kurioms civilinės teisės šakoms (autorinei, prekybos); tam tikroms valstybės valdymo teisinėms problemoms (sveikatos priežiūros ir sanitarinės kontrolės, kultūros valdymo, vandens kelių priežiūros, transporto, prekybos ir pramonės valdymo ir administracinės priežiūros. Šioms temoms turėtų būti skiriami specialūs kursai ir savarankiškas studentų darbas.

TEMOS

PIRMOJI DALIS. TEISĖS SISTEMA IR PSICHOLOGIJA

I. Teisės psichologija kaip teisės ir psichologijos šaka

Teisės psichologijos dalykas ir objektas

Teisinė sistema ir psichologiniai jos veikimo dėsningumai kaip psichologijos tyrimo objektas.

Psichologinio teisės sistemos tyrimo istorija. Psichologinė problematika teisės, nusikalstamumo, valstybės teorijose. Teisinė problematika psichologijoje. Teisės psichologijos kaip savarankiškos teisės ir psichologijos šakos susiformavimas. Dabartinis jos raidos etapas.

Teisės psichologijos vieta ir santykis su psichologijos ir teisės mokslu. Teisės psichologijos santykis su kitais mokslais ir jų šakomis (psichologija, politologija ir politine psichologija, edukologija, biologija ir medicina). Teisės psichologija kaip psichologijos šaka. Jos santykis su bendrąja ir socialine psichologija bei atskiromis psichologijos šakomis.

Teisės psichologijos raida

Atsiradimas. Pagrindiniai raidos etapai. Dabartinė padėtis.

Teisės psichologijos tyrimo metodai

Teisinių metodų taikymas psichologiniams teisinės sistemos veikimo dėsningumams tirti (bylų anketavimas, teisinis lyginamasis metodas). Psichologiniai metodai tiriant teisinės sistemos veikimo dėsningumus (psichologinis eksperimentas, stebėjimas, apklausa, testavimas ir kt.).

Epistemologinės teisės psichologijos problemos

Žmogus ir jo supratimas dabartiniame moksle. Dabartinė hermeneutika ir žmogaus pažinimas. Tiesos problema tiriant žmones – modernistinis ir postmodernistinis požiūris.

Mokslinio pažinimo problemos teisėje. Teisinis asmenybės supratimas. Jo skirtumas nuo psichologinio. Teisės sąvokų naudojimas apibūdinant žmogaus veiklą bei su ja susijusius psichinius reiškinius. Valios laisvės, pasirinkimo, atsakomybės, tyčios, neatsargumo ir pan. Supratimas teisėje ir psichologijoje. Performatinis – normatyvinis psichinių reiškinių supratimas teisėje ir objektinis psichologijoje. Teisinės psichologijos vaidmuo integruojant teisinį ir psichologinį asmenybės supratimą.

Psichologinių reiškinių vieta teisinių santykių sistemoje

Psichologinės teisės teorijos (L.Petražickis, modernusis psichologizmas). Integracijos idėjos dabartiniame moksle – teisinių ir psichologinių reiškinių santykis jose (F.Pearson, N.A.Weiner, U.Bronfenbrenner).

Psichologinių ir teisinių reiškinių santykio supratimas dabartiniuose teisės veikimo mechanizmo tyrimuose.

II. Teisės ir teisininkas dabartinėje demokratinėje visuomenėje.

Jų psichologinis tyrimas.

Teisės sistema ir psichologija dabartinėje demokratinėje valstybėje

Teisinės sistemos dabartinėje demokratinėje visuomenėje. Teisinio visuomeninių santykių reguliavimo reikšmė ir funkcijos.

Dabartiniai požiūriai į teisinio reguliavimo reikšmę demokratinėje visuomenėje. Psichologiniai dėsningumai ir jų reikšmė vykdant teisinį visuomeninių santykių reguliavimą. Teisinių ir psichologinių reiškinių santykis dabartinėse teorijose ( racionalizmas, fenomenologija, feminizmas, struktūralizmas, kritinis radikalizmas, socialinio veiksmo, socialinių sistemų teorijos).

Psichologiniai santykiai realizuojant, vykdant ir taikant teisę

Teisės realizavimas, taikymas kaip veikla. Jos psichologiniai dėsningumai. Psichologiniai reikalavimai teisės taikytojui. Šių reikalavimų struktūra ir funkcijos, santykis su kitais reikalavimais (teisiniais, etiniais, tradiciniais-paprotiniais ir kt.).

Psichologinė teisininko veiklos struktūra

Teisininkas kaip teisės taikytojas. Teisė kaip profesinė veikla. Profesiniai reikalavimai teisininkui. Psichologinių reikalavimų vieta tarp jų. Bendrieji (susiję su teisininko profesija) ir specifiniai (susiję su atskiromis teisininko profesijos specializacijomis) reikalavimai.

Teisininko asmenybė ir profesiograma

Profesiogramos, jų samprata, funkcijos, sudarymas. Teisininko ir atskirų profesinių specializacijų profesiogramų sudarymo problemos.

Profesinė atranka ir orientavimas teisininko profesinei veiklai.

Teisininko karjera. Psichologinės problemos

Teisininkų
profesinis rengimas. Psichologinės problemos įsisavinant teisines žinias ir formuojant teisininko profesinės veiklos įgūdžius.

Pradinis profesinės veiklos etapas. Teisinės veiklos idealus modelis (,,in-book law”) ir realios jo taikymo formos (,,gyvoji teisė”). Skirtumo tarp jų priežastys, formos, veiksniai. Psichologinės problemos pradiniame teisininko veikos etape.

Tolesni teisininko profesinės karjeros etapai. Sėkminga-nesėkminga karjera. Kriterijai, veiksniai. Psichologiniai reiškiniai, nuo kurių priklauso teisininko profesinės veiklos sėkmė. Psichologinės problemos.

Teisininkų profesinis kolektyvas. Formalūs ir neformalūs santykiai. Jų psichologinė charakteristika.

Teisininkų profesinė bendruomenė. Teisininkų profesinės bendruomenės vidaus santykiai. Bendruomenės vieta demokratinėje visuomenėje. Teisininkų susivienijimai ir jų veikimo psichologinis aspektas.

Teisininkas demokratinėje visuomenėje. Jo socialinės pozicijos ir veiklos psichologinis tyrimas

Teisininko profesija ir visuomenės požiūris į ją. Teisininko profesijos įvaizdis ir prestižas. Psichologinių veiksnių vieta formuojantis teisininko profesijos įvaizdžiui.

Teisininkas ir demokratinė visuomenė. Teisininkas kaip teisės idealų nešėjas. Teisininkai ir visuomeniniai judėjimai.

Visuomeninių judėjimų psichologija. Jų dalyvių psichologinė charakteristika. Jų ekspektacijų teisės atžvilgiu psichologinė determinacija.

Politiniai santykiai demokratinėje visuomenėje. Teisininkas ir politika. Politinių santykių psichologinis apibūdinimas.

Teisininkas ir įstatymų leidyba. Įstatymų leidybos pagrindiniai etapai ir psichologiniai procesai. Teisėdaros proceso psichologiniai tyrimai. Psichologiniai reiškiniai inicijuojant įstatymų leidybą.

Įstatymo projekto svarstymas Lietuvos Respublikos Seime. Politiniai ir psichologiniai parlamento narių ir jo grupių santykiai rengiant įstatymo projektą ir svarstant Seime.

Teisininkas kaip žmogaus teisių gynėjas. Žmogaus teisių samprata ir psichologinės teorijos. Psichologinė reakcija į žmogaus teisių pažeidimus. Visuomeniniai judėjimai už žmogaus teises, jų psichologinė charakteristika. Šių judėjimų dalyvių psichologiniai bruožai.

Teisininkas kaip teisinių žinių skleidėjas. Teisininkas ir visuomenės teisinė kultūra. Teisinio švietimo psichologinės problemos. Doroviniai ir psichologiniai santykiai vykdant teisinį švietimą ir konsultavimą.

Teisininkas ir įstatymų vykdymo kontrolė. Įstatymo vykdymas kaip teisinis ir psichologinis reiškinys. Atviras ir slaptas įstatymo nevykdymas. Įstatymo vykdymo teisinės kontrolės (priežiūros) psichologinės problemos.

Teisininkų psichologinis rengimas

Psichologinių žinių taikymas teisininko profesinėje veikloje. Psichologiniai metodai nepsichologų veikloje. Psichologinių metodų profesionalus ir neprofesionalus taikymas. Teisininko atsakomybė taikant psichologines žinias. Ribos ir atsakomybė. Teisininko ir psichologo bendradarbiavimas kaip perspektyviausia psichologinių žinių taikymo reguliuojant teisės santykius forma.

Teisės psichologas kaip profesija. Jų rengimo formos ir patirtis.

ANTROJI DALIS. ATSKIRŲ TEISĖS ŠAKŲ PSICHOLOGINĖ

CHARAKTERISTIKA

III. Civilinio proceso psichologinė charakteristika

Civiliniai ginčai ir psichologiniai jų dalyvių santykiai

Civilinių ginčų psichologiniai pagrindai. Civilinės teisės normų naudojimas rengiant psichologinius ir kitus santykius. Psichologinis konfliktas ir civilinis ginčas.

Civilinių ginčų pagrindinės atmainos ir jų psichologinė charakteristika

Turtinių ginčų psichologinė charakteristika: turtiniai ginčai tarp fizinių asmenų; turtiniai ginčai tarp juridinių asmenų. Ginčai, susiję su sandorių įsipareigojimų vykdymu. Psichologoginės reakcijos į sandorio nevykdymą. Sandorio užtikrinimo teisinės priemonės ir jų psichologinis suvokimas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1162 žodžiai iš 3805 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.