Aids6
5 (100%) 1 vote

Aids6

1. Kas yra ŽIV/AIDS

ŽIV tai – žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse ir yra artimas beždžionės imunodeficito virusui (BIV).

ŽIV – retrovirusų šeimos atstovas, kuriems būdinga atvirkštinė transkripcija. Visam organiniam pasauliui įprastų sintezių seką galima pavaizduoti taip:

DNR® RNR® baltymas

Retrovirusų (lot. retro – atgal) sintezės seka kitokia:

RNR® DNR® RNR® baltymas

ŽIV genetinė medžiaga yra RNR. Patekus virusui į šeimininko ląstelę, viruso fermentas – atvirkštinė transkriptazė, pagal viruso RNR, kaip pagal matricą, sintezuoja atitinkančią jai DNR molekulę. Po to viruso pagaminta DNR patenka į ląstelės branduolį ir įsiterpia (integruojasi) į chromosominę DNR (ši forma vadinama provirusine DNR). Pagal šią DNR sintezuojama RNR ir toliau vyksta viruso replikacija. Viruso genomo sintezei (iš DNR į RNR) būdingos klaidos, todėl net tame pačiame organizme gali būti kelios ŽIV mutacijos. Viruso sugebėjimas mutuoti net pačiam organizme, bei viruso dalelių sintezės klaidos yra viena iš priežasčių, kodėl mokslininkai negali sukurti veiksmingos vakcinos prieš AIDS.

Liga, kurią sukelia ŽIV, pavadinta AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome).

Žmogus, užsikrėtęs ŽIV, iš karto nesuserga AIDS. Pirmieji AIDS ligos požymiai pasireiðkia po 5 ar net 10 metų, kai virusas pažeidžia imuninę sistemą. ŽIV yra sunkiai aptinkamas organizme, todėl užsikrėtimo nustatymui naudojami specifiniai antikūnų tyrimai, kurie randami po užsikrėtimo momento praėjus nuo 4 savaičių iki kelių mėnesių. Tokie žmonės vadinami infekuotais.

Šiuo metu žinomi du žmogaus imunodeficito viruso tipai, 1983 m. atrastas pirmasis ŽIV-1, o 1986 m. –antrasis ŽIV-2. Europoje tarp ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų dažniausiai vyrauja ŽIV-1 tipas, Afrikoje – ŽIV-2. Jie skiriasi tuo, kad ŽIV-1 tipo sukelti klinikiniai požymiai yra sunkesni, nei ŽIV-2 tipo. Užsikrėtimas ŽIV-1 tipo virusu neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu viruso tipu, todėl yra asmenų užsikrėtusių abiem viruso tipais, ypač Afrikoje, kur ŽIV paplitimas didžiausias.

Pirmieji AIDS atvejai užregistruoti 1981 m., tačiau tiriant archyvinius kraujo serumus Afrikos gyventojų 1950-60 m. ir 70 m. nustatyta, kad užsikrėtimas ŽIV-1 virusu jau buvo tuo metu.

Pirmieji AIDS sukeliantį virusą 1983-84 m. išskyrė prancūzas L. Montanje (Luc Motagne), kuris AIDS sukeliantį virusą pavadino LAV (angl. Lymphadenopathy associated virus) ir amerikietis R.Galo (Robert Gallo), kuris jį pavadino HTLV-III (angl. Human T-cell leukemia/lymphoma virus type III). 1985 m. sukurti laboratoriniai testai antikūniams prieš ŽIV nustatyti. 1986 m. Tarptautinis virusų taksonomijos komitetas AIDS sukėlėją pavadino žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), o Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) pasiūlė pagrindines AIDS prevencijos gaires.

1987 m.pirmi labotariniai tyrimai ŽIV infekcijai nustatyti pradėti ir Lietuvoje. 1988 m. įsteigtas Lietuvos AIDS centras.

ŽIV atsparumas

ŽIV atsparus ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams bei šalčiui.

ŽIV greit žūva virinamas (1000 C temperatūroje žūsta iš karto, 560 C temperatūroje per 20 min.), jautrus spiritui, chlorui, rūgštims ir šarmams, balinimo, dezinfekuojančioms medžiagoms.

2.Viruso plitimo būdai

Didžiausia viruso koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Mažesnė – seilėse, šlapime, tačiau jo kiekis čia labai nedidelis ir nekelia užsikrėtimo pavojaus.

Per lytinius santykius

· Lytiniai santykiai. Tikimybė užsikrėsti – nuo 1 iki 10 proc. Ypač pavojinga, jei žmogus yra užsikrėtęs lytiškai plintančiomis infekcijomis (chlamidijomis, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.) arba gleivinė pažeidžiama mechaniškai (analiniai lytiniai santykiai).

Venkite rizikingų lytinių santykių, nes tai geriausia apsaugos priemonė nuo ŽIV, kitų lytiškai plintančių infekcijų ir nepageidaujamo nėštumo. Neturint galimybės išvengti lytinių santykių, jų metu naudokite prezervatyvą su spermicidais.

Per kraują

· Kraujo perpylimai. Daugelyje pasaulio šalių nebuvo tikrinama, ar kraujas užkrėstas ŽIV. Tikimybė užkrėsti žmogų ŽIV perpilant kraują, siekė iki 100 proc. Pradėjus tirti donorų kraują, užkrėstųjų skaičius sumažėjo iki 0,01 proc. ŽIV infekcija pasižymi inkubaciniu (lango) periodu, kai antikūnai prieš virusą dar nesigamina arba jų nepasigamina pakankamai, tačiau jau galima jį perduoti perpilant kraują. Lietuvoje donorų kraujas dėl ŽIV antikūnų pradėtas tirti 1989 m.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 684 žodžiai iš 2186 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.