Akcijų paklausos ir pasiūlos Lietuvos nacionalinėje vertybinių popierių biržoje tyrimas
5 (100%) 1 vote

Akcijų paklausos ir pasiūlos Lietuvos nacionalinėje vertybinių popierių biržoje tyrimas

TURINYS

ĮVADAS 2

1.LIETUVOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS APŽVALGA………………..3

1.1. Lietuvos vertybinių popierių rinkos formavimasis 3

1.2. Sandoriai su vertybiniais popieriais 4

1.3. Prekybos Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje ypatumai 6

1.4. Vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje 7

1.5. Nacionalinės vertybinių popierių biržos svarba Lietuvos vertybinių popierių rinkai 11

2.AKCIJŲ PAKLAUSA IR PASIŪLA NACIONALINĖJE VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOJE 1995-2001 M. 13

2.1. Akcijų paklausa ir Vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas 13

2.2. Akcijų paklausa ir pasiūla centrinėje rinkoje 1994-2001 m 15

2.3. 2001 m. III ketvirčio prekybos ypatumai Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje 19

3.IŠVADOS 21

LITERATŪROS SĄRAŠAS 23

ĮVADAS

Vertybinių popierių rinka Lietuvoje yra naujas reiškinys. Iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuvos SSR nebuvo susiformavę privačios nuosavybės santykiai – pagrindinė vertybinių popierių rinkos prielaida. Dar seniau, tarpukario Lietuvoje, veikė vertybinių popierių birža, tačiau ji neužėmė svarbios vietos Lietuvos ekonominiame gyvenime.

Taigi, tik po nepriklausomybės atkūrimo buvo sudarytos sąlygos vertybinių popierių rinkai susiformuoti ir vystytis. Per dešimt metų Lietuvos vertybinių popierių rinkoje įvyko daug pokyčių, iš kurių svarbiausias – tai Nacionalinės vertybinių popierių biržos (NVPB) įkūrimas. Kurdama centralizuotą vertybinių popierių rinką 1993 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgė į jau egzistuojančią vertybinių popierių rinką; tuo metu akcininko nuosavybės teisių į akcijas patvirtinimui buvo tik išduodami laikinieji akcininko pažymėjimai( t.y. nebuvo materialių akcijų); taigi buvo pasirinktas nematerialios vertybinių popierių rinkos modelis.NVPB modelis buvo įdiegtas bendradarbiaujant su SBF-Bourse de Paris (Paryžiaus vertybinių popierių birža) ir SICOVAM (Prancūzijos depozitoriumu). Pagrindinis tokio modelio ypatumas- tai centralizuota ir dematerializuota prekybos rinka, veikianti fiksuoto kurso nustatymo metodu. Tokia prekybos sistema gerai tinka mažo likvidumo rinkai. Augant prekybos apimtims ir didėjant rinkos likvidumui, 1998 m. balandžio 1 d. pradėta taikyti ir nepertraukiama prekyba kintama kaina. Nuo pat NVPB veiklos pradžios nuolat tobulėjo biržos prekybos sistema: nuo prekybos kelis kartus per savaitę pereita prie prekybos kiekvieną dieną; nuo prekybos fiksuotu kursu pereita prie nepertraukiamos prekybos kintama kaina; vertybiniai popieriai buvo suskirstyti į atskirus prekybos sąrašus pagal jų likvidumą; pradėti skaičiuoti biržos indeksai atskiroms vertybinių popierių grupėms; atsirado naujų prekybos produktų (įmonių obligacijos, ilgalaikiai VVP); gerėjo vertybinių popierių rinkos teisinis reguliavimas, investuotojų informuotumo lygis. Visos šios sąlygos turėjo įtakos vertybinių popierių prekybai biržoje bei rinkos vystymuisi .

Tiek Lietuvos, tiek ir kitų pokomunistinių šalių vertybinių popierių rinkos susidūrė su tokiomis problemomis kaip : pasiūlos rinka, žemas likvidumas bei tiesioginių sandorių rinka[18].Visos šios problemos yra tarpusavyje susijusios, t.y. pasiūlos rinka apsprendžia žemą likvidumą ir tiesioginių sandorių dominavimą biržos prekyboje.

Darbo tikslas išanalizuoti akcijų paklausos ir pasiūlos kitimą, juos įtakojančius veiksnius, atskleisti pagrindines prekybos biržoje tendencijas, panagrinėti pastarųjų metų problemas.Darbui panaudota mokslinė literatūra, periodinėje spaudoje skelbti straipsniai, interneto puslapių informacija, statistinei duomenys bei norminiai dokumentai.



1.LIETUVOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS APŽVALGA

1.1. Lietuvos vertybinių popierių rinkos formavimasis

Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais ekonomikos reformos buvo paremtos valstybinių įmonių privatizacija. Priėmus naujus įmonių, akcinių bendrovių įstatymus, buvo išleisti nauji vertybiniai popieriai – akcijos. Savaime suprantama, kad buvo būtina sistema, įgalinanti sudaryti sandorius su akcijomis. 1991 metų antrąjį pusmetį Lietuvoje prasidėjo masinė privatizacija, nes dar vasario mėnesį buvo priimtas Pirminio privatizavimo įstatymas. Pirminės privatizacijos metu buvo išleista vertybinių popierių (daugiausia – paprastųjų vardinių akcijų), jų savininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Šio privatizavimo etapo metu buvo privatizuota daugiau kaip 5,7 tūkstančio valstybės įmonių už 3,4 mlrd. litų, dar beveik trys tūkstančiai valstybės įmonių parduota viešuosiuose aukcionuose.

Vadinasi, pagrindinės prielaidos kurtis vertybinių popierių rinkai buvo tokios:

• ekonominės reformos, paremtos valstybinio kapitalo privatizacija;

• vertybinių popierių išleidimas.

Pagrindinis veiksnys, paskatinęs kuo greičiau sukurti centralizuotą vertybinių popierių rinką, – tai dideli infliacijos tempai praėjusio dešimtmečio pirmoje pusėje. Pavyzdžiui, 1993 metais vartojimo kainų indeksas siekė 510 (palyginus su praėjusiais metais; statistikos departamento duomenimis). Prie tokio infliacijos lygio labai sunku realiai nustatyti akcijų (o tuo pačiu ir įmonių) vertę. Tokiu atveju geriausiai kainą nustato pati rinka veikiant paklausos ir pasiūlos dėsniams.
Centralizuotoje vertybinių popierių rinkoje sudaromos geresnės sąlygos prekiauti akcijomis, be to, apsaugomi smulkių investuotojų interesai.

Realiai centralizuota Lietuvos vertybinių popierių rinkos infrastruktūra pradėjo formuotis 1993 metais. Tiesa, sprendimą įsteigti Nacionalinę vertybinių popierių biržą (NVPB) Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė dar 1992 m. rugsėjo 3 d. (nutarimas Nr. 646), tačiau pirmiausia buvo būtinas vertybinių popierių rinką reguliuojančio organo įsteigimas. Tokiu organu tapo Vertybinių popierių komisija (VVK; įsteigta 1993 m. vasario mėn.). Tuo metu VPK veiklą reglamentavo vyriausybės nutarimu patvirtinti bendrieji VPK nuostatai, nuo 1996 metų – vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas.

Įsteigus VPK, buvo galima steigti ir vertybinių popierių biržą. Steigiamasis Nacionalinės vertybinių popierių biržos susirinkimas įvyko 1993 m. balandžio 20 d., jo metu išrinkta Biržos Taryba (ji atlieka stebėtojų tarybos funkcijas), o tų pačių metų gegužės 11 d. biržą įregistravo Vertybinių popierių komisija [14]. Pirmoji biržos prekybos sesija įvyko 1993 m. rugsėjo 14 d., kurios metu buvo parduotos 368 akcijos už 1630,50 Lt [14].

Kartu su Nacionaline vertybinių popierių birža (tiksliau – po dviejų dienų, rugpjūčio 16 d.) kaip jos vidinis padalinys pradėjo veikti ir Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (LCVPD). Depozitoriumas veda VPK registruotų arba valstybės (savivaldybių) leidžiamų vertybinių popierių apskaitą, vykdo vertybinių popierių pavedimus, susijusius su apmokėjimu, tvarko duomenų bazę ir kt.

1.2. Sandoriai su vertybiniais popieriais Lietuvoje

Pirminėje vertybinių popierių rinkoje yra išleidžiami nauji vertybiniai popieriai. Visi viešajai apyvartai skirti vertybiniai popieriai registruojami VPK. Didelė naujų akcijų emisijų dalis susijusi su įmonių reorganizavimu į akcines bendroves, valstybinių įmonių privatizavimu, taip pat su įmonių kapitalo didinimu iš uždirbto pelno. Savaime suprantama, kad tokia pirminė akcijų apyvarta vyksta už biržos ribų; tačiau pirminė akcijų apyvarta gali būti organizuota ir biržoje (privatizuojant valstybei ir savivaldybėms priklausantį turtą viešo pasiūlymo būdu).

Vyriausybės vertybinius popierius turi teisę leisti (ir išpirkti) Finansų ministerija. Beveik visa pirminė VVP apyvarta vyksta Lietuvos banko organizuojamuose aukcionuose; NVPB vyksta tik antrinė šių vertybinių popierių apyvarta.

Viešoji pirminė vertybinių popierių apyvarta pagal VPVAĮ 7 str. gali būti atliekama arba paties emitento, arba sudarius sutartį su viešosios apyvartos tarpininku (finansų maklerio įmone arba banku, turinčiu teise verstis tokia veikla).

Antrinėje rinkoje prekiaujama jau išleistais į apyvartą vertybiniais popieriais.

Viešosios antrinės vertybinių popierių apyvartos sandoriai bet kokiu atveju gali būti atliekami tik per viešosios apyvartos tarpininkus (VPVAĮ 8 str.).

Iki 1998 m. vidurio sandoriai su visais viešajai apyvartai skirtais vertybiniais popieriais galėjo būti atliekami tiek vertybinių popierių biržoje, tiek ir už jos ribų. Nuo 1998 m. birželio mėn. užbiržiniai antrinės apyvartos pirkimo-pardavimo sandoriai draudžiami su vertybiniais popieriais, įtrauktais į biržos oficialųjį ir einamąjį prekybos sąrašus – su šiais vertybiniais popieriais antrinėje apyvartoje už biržos ribų leidžiami tik nepiniginiai sandoriai (paveldėjimas, dovanojimas, atsiskaitymai už įsiskolinimus ir kt).

Žemiau pateiktame 1 pav., palyginamas užbiržinių sandorių skaičius su NVPB sudarytų sandorių skaičiumi pastaruosius dvejus metus.

1 pav. Biržos ir užbiržinių sandorių vertybiniais popieriais struktūra 2000-2001 metais

Kaip matome iš 1 paveikslo, dauguma antrinėje rinkoje vykstančių sandorių su vertybiniais popieriais buvo sudaromi per NVPB.

Užbiržiniai sandoriai turi privalumų – nereikia mokėti komisinių mokesčių biržai. Iš kitos pusės, būtent NVPB centrinėje rinkoje nustatoma vertybinių popierių kaina, galima spręsti apie atskirų vertybinių popierių patrauklumą investuotojams, todėl abejotina, ar užbiržinė prekyba vertybiniais popieriais būtų aktyvesnė, jei nebūtų įsteigta NVPB.

Apibendrinant, galima schematiškai pavaizduoti antrinę Lietuvos vertybinių popierių rinką.

LCVPD

Klientas FMĮ NVPB FMĮ Klientas

Užbiržiniai sandoriai

Atsiskaitymai ne per kliringo banką

Kliringo bankas

2 pav. Antrinės vertybinių popierių rinkos funkcionavimas Lietuvoje

1.3. Prekybos Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje ypatumai

Prekyba biržoje vyksta prekybos sesijų metu. Iš pradžių, tik atidarius biržą, prekybos sesijos vykdavo vieną kartą per savaitę; nuo 1995 m. rugsėjo 21 d. pradėta prekiauti du kartus per savaitę, o nuo 1996 m. gruodžio 2 d. einamojo sąrašo A grupės vertybiniais popieriais pradėta prekiauti kiekvieną dieną. Šiuo metu prekybos sesijos Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje vyksta kasdien.

Pagal Nacionalinės vertybinių popierių biržos prekybos taisykles, prekybos sesijų metu gali būti sudaromos tokios sandorių rūšys:

• centrinės rinkos sandoriai;

• tiesioginiai sandoriai.

(Pagal atskiras taisykles gali būti sudaromi sandoriai ne prekybos sesijų
įgyvendinant oficialų pasiūlymą, privatizuojant valstybei ir savivaldybėms priklausantį turtą ir kitais atvejais.)

Pagrindinė centrinės rinkos užduotis – sudaryti biržos nariams (FMĮ, FMS) pateikti viešą pavedimą pirkti ar parduoti vertybinius popierius. Centrinėje rinkoje pirkėjas su pardavėju susitinka netiesiogiai, t. y. nieko nežinodami vienas apie kitą. Centrinėje rinkoje prekiaujama tik likvidžiausiais vertybiniais popieriais – kurie yra įtraukti į oficialųjį ar einamąjį prekybos sąrašus (bei likvidžiausiais nelistinguojamais vertybiniais popieriais – biržos valdybos sprendimu). Būtent centrinėje rinkoje nustatomas vertybinių popierių kursas (kaina).

Prekyba centrinėje rinkoje vyksta dviem etapais:

1. prekybos sesijos atidarymo;

2. nepertraukiamos prekybos kintama kaina.

Prekybos sesijos atidarymo metu biržos nariai pateikia pavedimus pirkti ir/ar parduoti akcijas, nurodydami perkamų akcijų kainą ir kiekį (sandoriai skolos vertybiniais popieriais prekybos sesijos atidarymo metu nesudaromi). Pasibaigus pavedimų priėmimo laikui, nustatomas akcijų kursas, laikantis principo, kad būtų nupirktas (parduotas) maksimalus akcijų skaičius (jei tokiu būdu prekybos sesijos atidarymo akcijų kurso nustatyti nepavyksta, naudojamos papildomos taisyklės). Nustačius akcijų kursą, vykdomi pavedimai pagal atitinkamas taisykles.

Po prekybos sesijos atidarymo pradedama nepertraukiama prekyba kintama kaina. Toks prekybos etapas buvo įdiegtas nuo 1998 m. II ketvirčio pradžios; būtent šio prekybos etapo metu paprastai būna didžiausios prekybos apimtys. Šios prekybos procedūros taikomos tiek akcijoms, tiek skolos vertybiniams popieriams. Nepertraukiamos prekybos metu biržos nariai pateikia pavedimus pirkti ir/ar parduoti vertybinius popierius, nurodydami jų kiekį ir kainą (skolos vertybiniams popieriams nurodomas pajamingumas procentais). Pavedimai vykdomi laikantis kainos ir laiko prioriteto principo, t. y. pirmiausia vykdomi pavedimai pirkti aukščiausia kaina ir parduoti žemiausia kaina; jei yra keli pavedimai vienoda kaina, pirmiausia vykdomas anksčiau pateiktasis. Po kiekvieno sudaryto sandorio perskaičiuojamas vertybinių popierių kursas.

Tokia prekybos sistema biržos centrinėje rinkoje galioja nuo šių metų sausio 25 d. Iki tol tam tikrais atvejais buvo galima pateikti papildomus pavedimus prekybai centrinėje rinkoje, skyrėsi kitų prekybos etapų vykdymo tvarka.

Tiesioginis sandoris – tai toks sandoris, kai pirkėjas su pardavėju iš anksto sutaria dėl perkamų-parduodamų vertybinių popierių kiekio, kainos bei atsiskaitymų datos. Taigi, jei centrinėje rinkoje pardavėjui gali nepavykti rasti pirkėjo (ar atvirkščiai) vertybiniams popieriams, tai tiesioginį sandorį sudarantys pirkėjas ir pardavėjas iš anksto žino vienas apie kitą bei sandorio sąlygas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1810 žodžiai iš 5930 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.