Vertybiniai popieriai ir turtinės teisės kaip civilinių teisių objektai
5 (100%) 1 vote

Vertybiniai popieriai ir turtinės teisės kaip civilinių teisių objektai



TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………3

1. Vertybinių popierių sąvoka…………………………………………………………………………..4

2. Vertybinių popierių rūšys……………………………………………………………………………..9

2.1 Akcija……………………………………………………………………………………………9

2.2 Obligacija……………………………………………………………………………………..10

2.3 Čekis……………………………………………………………………………………………11

2.4 Vekselis………………………………………………………………………………………..12

2.5 Konosamentas……………………………………………………………………………….13

2.6 Indėlių liudijimas…………………………………………………………………………….14

2.7 Valstybės skolinis įsipareigojimas………………………………………………………..14

3. Lietuvos vertybinių popierių rinkos dalyviai………………………………………………………16

3.1 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija…………………………………..16

3.2 Nacionalinė vertybinių popierių birža…………………………………………………..17

3.3 Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas………………………………18

3.4 Kliringo bankas………………………………………………………………………………19

3.5 Finansų maklerių įmonės………………………………………………………………….19

3.6 Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai………………………………….20

3.7 Emitentai………………………………………………………………………………………20

3.8 Sąskaitų tvarkytojai…………………………………………………………………………20

4. Pagrindiniai Lietuvos vertybinių popierių istorijos faktai ……………………………………..22

5. Turtinės teisės………………………………………………………………………………………….23

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………….25

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………..26

ĮVADAS

Kapitalo rinkos užuomazgos Lietuvoje atsirado prasidėjus pirminiam valstybinio turto privatizavimo etapui 1991 metais. Kurį laiką vertybinių popierių rinka funkcionavo be įstatyminio reglamentavimo, iš dalies reguliuojama LR Vyriausybės nutarimais, todėl Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimosi vienas iš pagrindinių ypatumų buvo tas, kad reikėjo realiai veikiančią nereguliuojamą rinką transformuoti į teisiškai reguliuojamą.

LR Civilinis kodeksas, LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos, LR Akcinių bendrovių ir LR Investicinių bendrovių įstatymai sudaro teisinį vertybinių popierių rinkos funkcionavimo pagrindą. Šie įstatymai reglamentuoja vertybinius popierius kaip civilinių teisių objektus, pirminės ir antrinės kapitalo rinkų dalyvių, t.y. emitentų, investuotojų bei viešosios apyvartos tarpininkų teises, pareigas bei tarpusavio santykius, taip pat kontrolės ir aptarnaujančių institucijų funkcijas bei kompetenciją.

Šio darbo tikslas ir yra susipažinti su vertybinių popierių ir turtinių teisių sąvoka, išskirti pagrindines jų rūšis, jas detalizuoti. Taip pat nustatyti Lietuvos vertybinių popierių rinkos dalyvius ir jų santykius su vertybiniais popieriais.

1. Vertybinių popierių sąvoka

1. Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įpareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų. ir kt.), teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt.). Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius). Įstatymų numatytais atvejais leidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai, kurie yra pažymimi (įtraukiami į apskaitą vertybinių popierių sąskaitose.

Šioje dalyje pateikiama vertybinio popieriaus, kaip civilinių teisių objekto, sąvoką ir nurodytos
vertybinių popierių turėtojams suteikiamos teisės ir vertybinių popierių davėjams tenkančios pareigos. Pagal šį straipsnį, vertybiniai popieriai yra dviejų, rūšių: investiciniai (akcijos, obligacijos ir kt.) ir neinvesticiniai (čekiai, vekseliai ir kt.). Konkrečių rūšių. vertybinių popierių, kaip civilinių teisių. objektų, sąvokos ir jų, turėtojams suteikiamos teisės, o davėjams tenkančios pareigos detaliau nustatytos CK 1.102-1.108 straipsniuose.

2. Įstatymai gali numatyti ir kitokius vertybinius popierius. Investuotojų teisių apsaugos bei kapitalo rinkos priežiūros ir reguliavimo tikslais įstatymai gali nustatyti kitą vertybinių popierių (investicijų) apibrėžimą, kuris vartojamas šiuos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Jeigu nenustatyta kitaip, investicijoms (investiciniams vertybiniams popieriams) šio kodekso normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas taikomi, jei tas investicijas patvirtinantys dokumentai turi šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus požymius.

Komentuojamo straipsnio 2 dalyje sakoma, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamo vertybinių popierių, kaip civilinių teisių objektų, sąrašo negalima laikyti baigtiniu, nes įstatymai gali numatyti ir kitokių vertybinių popierių. Taip pat įstatymai gali pateikti kitą, investicinių vertybinių popierių (akcijų., obligacijų ir kt.) apibrėžimą vartojamą šiuos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Jeigu nenustatyta kitaip, investiciniams vertybiniams popieriams naujojo CK normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas taikomi, kai tas investicijas patvirtinantys dokumentai turi šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytus požymius. Vadinasi, jeigu įstatymai nustatys, kad tam tikriems investiciniams vertybiniams popieriams taikomos CK normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas, net kai tas investicijas patvirtinantys dokumentai neturės šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų požymių, CK normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas jiems bus taikoma.

3. Vertybinio popieriaus patvirtinta teisė gali būti perleista kitam asmeniui tik tuo atveju, kai perleidžiamas pats vertybinis popierius, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Vertybiniai popieriai perleidžiami pagal įstatymus, nusistovėjusią praktiką ar papročius laisvai be jokių apribojimų. Vertybiniai popieriai perleidžiami perdavimu, nors tai ir reikėtų pažymėti indosamentu.

Komentuojamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad vertybinio popieriaus patvirtintą teisę galima perleisti kitam asmeniui tik kai perleidžiamas pats vertybinis popierius. Tačiau čia taip pat sakoma, kad įstatymai gali numatyti, jog vertybinio popieriaus patvirtinta teisė perleidžiama kitam asmeniui, nors pats vertybinis popierius neperleidžiamas. Pavyzdžiui, turto administratorius neįgyja nuosavybėn administruojamų vertybinių popierių, tačiau jeigu administruojami vertybiniai popieriai, administratorius turi teisę balsuoti, taip pat kitas su vertybiniais popieriais susijusias teises ir pareigas. Nors komentuojamo straipsnio 3 dalyje teigiama, kad vertybiniai popieriai perleidžiami pagal įstatymus, nusistovėjusią praktiką ar papročius laisvai, netaikant jokių ribojimų, tačiau bet kuris perdavimas neturi pažeisti ne tik vertybinių popierių perdavimą reglamentuojančių įstatymų normų reikalavimų. bet ir kitų teisės normų, pavyzdžiui, reglamentuojančių civilinių teisių įgyvendinimą, reikalavimų, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių.

4. Vertybiniai popieriai gali būti pirminiai arba išvestiniai. Pirminiai vertybiniai popieriai patvirtina šio straipsnio 1 dalyje numatytas jų turėtojo teises ir pareigas, išskyrus teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, taip pat teisę gauti tam tikrų pajamų ar pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms. Šias išskirtines teises ar pareigas patvirtinantys Vertybiniai popieriai vadinami išvestiniais vertybiniais popieriais.

Komentuojamo straipsnio 4 dalyje vertybiniai popieriai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai grupei priklausantys pirminiai vertybiniai popieriai patvirtina šio straipsnio 1 dalyje numatytas jų turėtojo teises ir pareigas. Antrąją grupę sudaro vertybiniai popieriai, kurie patvirtina teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, taip pat teisę gauti tam tikrų pajamų ar pareigą sumokėti tam tikrą sumą pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms. Jie vadinami išvestiniais vertybiniais popieriais, kadangi patvirtina išskirtines teises ir pareigas, palyginti su teisėmis ir pareigomis, kurias patvirtina pirminiai vertybiniai popieriai.

5. Vertybiniai popieriai gali būti vardiniai, pareikštiniai arba orderiniai. Taip pat jie gali būti piniginiai, nuosavybės ir prekiniai vertybiniai popieriai.

Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vertybiniai popieriai gali būti vardiniai, pareikštiniai arba orderiniai. Į šias rūšis jie skirstomi pagal disponavimo būdą. Vardinių, pareikštinių ir orderinių vertybinių popierių sąvokos, kai kurie su jais susijusių santykių teisinio reguliavimo ypatumai aptarti komentuojant CK 1.102 ir 1.106 straipsnius. Vertybiniai popieriai taip pat gali būti piniginiai, nuo-savybės ir prekiniai. Į šias rūšis jie skirstomi pagal reikalavimo teisę. Pavyzdžiui,
čekis yra piniginis vertybinis popierius, kadangi patvirtina čekio turėtojo reikalavimo teisę į čekyje nurodytą sumą. Pavyzdžiui, konosamentas yra prekinis vertybinis popierius, kadangi jis patvirtina jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytas prekes ir jomis disponuoti. Pavyzdžiui, akcija yra nuosavybės vertybinis popierius, kadangi jis suteikia, pavyzdžiui, teisę dalyvauti valdant įmonę., o valdymo teisę yra viena iš nuosavybės teisės turinį; sudarančių teisių.

6. Piniginis vertybinis popierius suteikia teisė gauti jame nurodytą pinigų sumą) (čekis, vekselis, obligacija).

7. Nuosavybes vertybinis popierius suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtina įmones kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmones pelno (akcijos ir akcijų sertifikatai ir kt.), išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

8. Prekinis vertybinis popierius suteikia nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių (konosamentas, sandėliavimo dokumentas ir kt.).

9. Vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Jeigu privalomų rekvizitų nėra, vertybinis popierius negalioja, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Komentuojamo straipsnio 9 dalyje teigiama, kad vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Neturintis privalomų rekvizitų vertybinis popierius negalioja, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Pavyzdžiui, 1999 m. kovo 16 d. Čekių įstatymo 3 straipsnyje nustatyti čekio rekvizitai ir nurodyta, kad čekyje turi būti žodis ,,čekis“ ta kalba, kuria jis išrašytas, taip pat būtina besąlyginis įsakymas sumokėti nustatytą sumą mokėtojo pavadinimas, mokėjimo vieta, čekio išrašymo vieta ir data, čekio davėjo parašas. To paties įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš 3 straipsnyje išvardytų rekvizitų, nėra čekis, išskyrus 4 straipsnio 2-4 dalyse pateikiamas išimtis.

10. Jeigu išleidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai ir įstatymai nenustato kitaip, pagal šį kodeksą laikoma, kad vertybinių popierių savininkas yra patikėjęs juos saugoti sąskaitas tvarkančiam asmeniui pagal pasaugos sutartį. Saugotojo teisės, pareigos ir atsakomybė nustatoma pagal pasaugai taikomas šio kodekso šeštosios knygos nuostatas. Jeigu apskaitą tvarko keli asmenys skirtingais lygiais, laikoma, kad vertybinio popieriaus savininko sąskaitas tvarkantis asmuo yra perdavęs toliau saugoti vertybinius popierius kitam asmeniui pagal pasaugos sutartį. Tokie vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose.

Komentuojamo straipsnio 10 dalis yra specialioji norma, aptarianti nematerialių vertybinių popierių tvarkymo ir saugojimo ypatumus. Nematerialūs vertybiniai popieriai neturi objektyvios, materialios išraiškos, t. y. jie nėra įprastai suprantami dokumentai, o fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurios atidaromos vertybinių popierių savininkų vardu. Įrašas vertybinių popierių sąskaitoje yra tiesioginis nuosavybės teisės į jame nurodytus vertybinius popierius įrodymas. Pagal 1996 m. sausio 16 d.Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 straipsnį, nematerialių vertybinių popierių sąskaitos gali būti tvarkomos popieriuje arba kompiuteriniu būdu. Nematerialių vertybinių popierių sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai (finansų maklerio įmonės, bankai), kurie yra specializuotos akcinės bendrovės – Lietuvos centrinio depozitoriumo dalyviai. Sąskaitos gali būti atidarytos ir tvarkomos Centriniame depozitoriume. Pagal komentuojamą normą, asmuo, tvarkantis nematerialių vertybinių popierių savininko sąskaitą, laikomas ne tik šių. vertybinių popierių tvarkytoju, bet ir saugotoju. Todėl sąskaitos tvarkytojo ir vertybinių popierių savininko santykiams mutatis mutandis taikomos CK 6.830-6.850 straipsnių normos, reglamentuojančios pasaugos sutartį. Kartu komentuojama norma numato, kad nematerialių vertybinių. popierių tvarkymo ir saugojimo sąlygas ir tvarką gali nustatyti ir kiti įstatymai. Sąvoką ,,įstatymai“ šiuo atveju reikia aiškinti plačiai, t.y. kaip bet kuriuos teisės aktus, reglamentuojančius nematerialius vertybinius popierius. Todėl, be komentuojamos normos, šiems santykiams reikia taikyti Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą Akcinių bendrovių įstatymą Vertybinių popierių komisijos 1999 m. gegužes 7 d. nutarimu Nr. 10 patvirtintas Vertybinių popierių :ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles, Vertybinių popierių komisijos 1999 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintas Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonių klientų vertybinių popierių portfelio valdymo sutarties sudarymo taisykles, Vertybinių popierių komisijos 1997 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 15 patvirtintas Informacijos apie vertybinių popierių savininkus, vertybinių popierių. likučius ir jų vertę vertybinių popierių sąskaitose pateikimo taisykles ir kitus teisės aktus. (CK komentaras 1 knyga 1.101 straipsnis)

2. Vertybinių popierių rūšys

2.1 Akcija

1. Akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmones pelno dalį
teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

Čia pateikiama akcijos, kaip civilinių teisinių santykių, objekto, samprata, t. y. kad akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis tam tikras jos turėtojo (akcininko) teises: teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmones turto, likusio ją likvidavus, taip pat kitas įstatymų nustatytas teises. Iš komentuojamame straipsnyje pateikto nebaigtinio akcininko teisių, kurias patvirtina akcija, sąrašo matyti, kad akcija patvirtina tiek turtines, tiek neturtines akcininko teises. Akcininko teisių, kurias patvirtina akcija, apimtis priklauso nuo akcijos rūšies ir įmonės, kurios akciją turi akcininkas, rūšies. Pavyzdžiui, 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnyje, kur nustatytos akcinių bendrovių akcininkų turtinės teisės, nurodyta, kad akcininkai turi teisę, gauti bendrovės pelno dalį (dividendą), likviduojamos bendrovės turto dalį, nemokamai – akcijų, jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis, turi pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, taip pat kitas įstatymuose ar bendrovės įstatuose numatytas turtines teises. Taigi minėtame straipsnyje pateikiamas nebaigtinis akcininko turtinių teisių sąrašas. Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnyje pateikiamas akcinių bendrovių akcininkų neturtinių teisių sąrašas taip pat nėra baigtinis. Čia nurodoma, kad akcininkai turi teisę, dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti informaciją apie bendrovės ūkinę, veiklą, taip pat kitas įstatymuose ar bendrovės įstatuose nurodytas neturtines teises.

2. Akcijos gali būti vardinės arba pareikštinės, paprastos arba privilegijuotos, materialios ir nematerialios.

Šioje dalyje nurodytos akcijų rūšys, į kurias jos skirstomos pagal tam tikrus kriterijus. Pagal disponavimo būdą akcijos skirstomos į vardines ir pareikštines, pagal suteikiamas teises – į paprastąsias ir privilegijuotąsias, pagal išraiškos būdą – į materialias ir nematerialias. Materialios vardinės akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, nurodytas akcijoje, o nematerialios vardinės, arba pareikštinės, akcijos savininkas yra asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita. Kai kurios privilegijuotųjų akcijų suteikiamos teisės ir jų įgyvendinimas yra kitokie nei paprastųjų akcijų. Pavyzdžiui, akcinių, bendrovių paprastųjų akcijų savininkų turtinės teisės į dividendą ir likviduojamos bendrovės turto dalį gali būti įgyvendinamos tik kai yra įgyvendintos privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės. Tačiau tik paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš bendrovės nepaskirstytojo pelno ar nepaskirstytinųjų. rezervų padidinamas įstatinis kapitalas. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad privilegijuotųjų akcijų savininkai neturi teisės balsuoti. Pačių privilegijuotųjų akcijų suteikiamos teisės dar priklauso nuo to, ar joms yra nustatytas konkretus (nekintamas) dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės. Jeigu tai nustatyta, tai tokios privilegijuotosios akcijos suteikiamos teisės dar priklauso nuo to, ši akcija yra su kaupiamuoju ar su nekaupiamuoju dividendu. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į šiose akcijose nurodyto dydžio dividendą t. y. jeigu pelno nepakanka išmokėti visą dividendą, tai neišmokėtą sumą būtina perkelti į kitus finansinius metus. Materialios akcijos turi materialią išraišką t. y. jos yra pagal norminių aktų nustatytus reikalavimus išspausdinti dokumentai. Nematerialios akcijos neturi materialios išraiškos, t. y. jos tik pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose. (CK komentaras 1 knyga 1.102 straipsnis)

2.2 Obligacija

Obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises.

Komentuojamame straipsnyje pateikiama obligacijos, kaip civilinių teisinių santykių objekto, samprata. Jame nustatyta, kad obligacija yra vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę, gauti iš obligaciją, išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metinių palūkanų ar kitokį ekvivalentą arba kitų turtinių teisių. Nominali obligacijos vertė yra išmokama išperkant obligaciją. Iki obligacija bus išpirkta, gali būti mokamos nustatytos metinės palūkanos. Tačiau obligacija gali suteikti jos turėtojui teisę gauti ir kitokį ekvivalentą, arba kitas turtines teises. Pavyzdžiui, akcinės bendrovės konvertuojamosios obligacijos jų turėtojui gali suteikti teisę įsigyti tos akcinės bendrovės akcijų, nes Akcinių bendrovių įstatymo 57 straipsnyje nustatyta, kad akcinė bendrovė gali leisti konvertuojamąsias obligacijas, kurios gali būti pakeistos į jos akcijas. Akcinių bendrovių įstatymo 56 straipsnyje nustatyta, kad akcinės bendrovės obligacija yra terminuotas skolos vertybinis popierius, pagal kurį akcinė bendrovė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos
savininko skolininkė ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai. Šie įsipareigojimai gali būti palūkanų mokėjimas ir obligacijos išpirkimas arba vien obligacijos išpirkimas, taip pat teisės iškeisti obligacijas į jas išleidusios akcinės bendrovės akcijas suteikimas. Dauguma obligacijų išleidimo tvarką reglamentuojančių normų (Akcinių bendrovių įstatymo 56 str. 10 d.; Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 patvirtintos ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarkos“ 8 p.) nustato, kad obligacijos išleidžiamos nematerialia forma, o nuosavybės teisė į jas įrodoma įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. (CK komentaras 1 knyga 1.103 straipsnis)

Euroobligacijos – tai skolos vertybiniai popieriai, kuriuos vyriausybės bei įmonės išleidžia užsienio valiuta tarptautinėse rinkose. Išpirkimo terminas svyruoja nuo 1 iki 30 metų, mažiausia investuojama suma – 10 000 litų arba atitinkama suma užsienio valiuta.

2.3 Čekis

Čekis, kaip vertybinis popierius, – tai čekio davėjo surašytas tam tikros formos pavedimas bankui be išlygų išmokėti jame įrašytą pinigų sumą čekio turėtojui.

Čekis, kaip vertybinis popierius, yra civilinių teisių objektas, – dokumentas, patvirtinantis čekio davėjo įsipareigojimus čekio turėtojui. Čekio forma priklauso nuo jo rūšies. Pavyzdžiui, čekių įstatymo, kuris netaikomas pašto čekiams, kelionės čekiams ir čekiams, kurių davėjai yra bankai ar kitos kredito įstaigos, taip pat valstybės iždas ar valstybinio draudimo įstaigos, 3 straipsnyje, nustatančiame čekio rekvizitus, nurodyta, kad čekyje turi būti žodis ,,čekis“ ta kalba, kuria jis išrašytas, taip pat besąlyginis įsakymas sumokėti nustatytą sumą, mokėtojo pavadinimas, mokėjimo vieta, čekio išrašymo vieta ir data, čekio davėjo parašas. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš išvardytų rekvizitų, nėra čekis, išskyrus kai kurias išimtis, kai neįrašyta išrašymo ar mokėjimo vieta. Čekis gali būti perduodamas indosamentu (perduodamuoju įrašu čekio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje, patvirtinančiu visų teisių pagal čekį perdavimą kitam asmeniui), o kai kurie čekiai gali būti perduodami tik teisių perleidimo tvarka. Čekio davėjas atsako už čekio apmokėjimą, o bet kuri čekyje įrašyta šios atsakomybės atsisakymo sąlyga negalioja. Čekio turėtojas yra teisėtas jo savininkas, jeigu jis įrodo šią teisę nenutrūkstama indosamentų eile, nors paskutinis iš jų būtų neužpildytas. (CK komentaras 1 knyga 1.104 straipsnis)

2.4 Vekselis

1. Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį iš-rašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.

Komentuojamame straipsnyje pateikiama vekselio, kaip vertybinio popieriaus, samprata. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Vekseliai, kaip ir čekiai, gali būti perduodami indosamentu, o kai kurie – tik teisių perleidimo tvarka. Įsakomąjį vekselį išrašantis asmuo (vekselio davėjas) yra atsakingas už vekselio akceptą (vekselio įrašą, patvirtinantį, kad padaręs įrašą asmuo sutinka apmokėti vekselį laiku) ir apmokėjimą. Tokio vekselio davėjas gali atsisakyti atsakomybės už vekselio akceptą, tačiau bet kuri atsakomybės už vekselio apmokėjimą atsisakymo sąlyga negalioja. Akceptavęs įsakomąjį vekselį, mokėtojas įsipareigoja apmokėti vekselį pasibaigus jo mokėjimo terminui. Kaip įsakomojo vekselio akceptantas, įsipareigoja ir paprastojo vekselio davėjas. Jis per tam tikrą laiką pateiktus mokėtinus vekselius vizuoja.

2. Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis).

3. Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad Sis vekselio sumą sumokėtą jame nurodytam asmeniui.

4. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą.

Nuo to, vekselis yra paprastasis ar įsakomasis, priklauso jo rekvizitai. Paprastojo vekselio tekste turi būti žodžiai ,,paprastasis vekselis“ ta kalba, kuria vekselis išrašytas, taip pat besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą, mokėjimo terminas, mokėjimo vieta, pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta, išrašymo vieta ir data, paprastojo vekselio davėjo parašas. Įsakomojo vekselio būtinieji rekvizitai yra tokie patys kaip ir paprastojo vekselio, tik jame vietoj žodžių. ,,paprastasis vekselis“ būtini žodžiai ,,įsakomasis vekselis“, vietoj besąlyginio įsipareigojimo sumokėti nurodytą sumą turi būti besąlyginis įsakymas sumokėti įrašytą sumą taip pat papildomai privalu nurodyti mokėtojo pavadinimą ar vardą ir pavardę. (CK komentaras 1 knyga 1.105 straipsnis)

2.5 Konosamentas

1. Konosamentas, kaip vertybinis popierius – tai dokumentas, įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytus daiktus (krovinį) bei jais disponuoti.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3326 žodžiai iš 6646 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.