Vertybiniai popieriai ir turtinės teisės kaip civilinių teisių objektai
5 (100%) 1 vote

Vertybiniai popieriai ir turtinės teisės kaip civilinių teisių objektai



TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………3

1. Vertybinių popierių sąvoka…………………………………………………………………………..4

2. Vertybinių popierių rūšys……………………………………………………………………………..9

2.1 Akcija……………………………………………………………………………………………9

2.2 Obligacija……………………………………………………………………………………..10

2.3 Čekis……………………………………………………………………………………………11

2.4 Vekselis………………………………………………………………………………………..12

2.5 Konosamentas……………………………………………………………………………….13

2.6 Indėlių liudijimas…………………………………………………………………………….14

2.7 Valstybės skolinis įsipareigojimas………………………………………………………..14

3. Lietuvos vertybinių popierių rinkos dalyviai………………………………………………………16

3.1 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija…………………………………..16

3.2 Nacionalinė vertybinių popierių birža…………………………………………………..17

3.3 Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas………………………………18

3.4 Kliringo bankas………………………………………………………………………………19

3.5 Finansų maklerių įmonės………………………………………………………………….19

3.6 Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai………………………………….20

3.7 Emitentai………………………………………………………………………………………20

3.8 Sąskaitų tvarkytojai…………………………………………………………………………20

4. Pagrindiniai Lietuvos vertybinių popierių istorijos faktai ……………………………………..22

5. Turtinės teisės………………………………………………………………………………………….23

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………….25

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………..26

ĮVADAS

Kapitalo rinkos užuomazgos Lietuvoje atsirado prasidėjus pirminiam valstybinio turto privatizavimo etapui 1991 metais. Kurį laiką vertybinių popierių rinka funkcionavo be įstatyminio reglamentavimo, iš dalies reguliuojama LR Vyriausybės nutarimais, todėl Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimosi vienas iš pagrindinių ypatumų buvo tas, kad reikėjo realiai veikiančią nereguliuojamą rinką transformuoti į teisiškai reguliuojamą.

LR Civilinis kodeksas, LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos, LR Akcinių bendrovių ir LR Investicinių bendrovių įstatymai sudaro teisinį vertybinių popierių rinkos funkcionavimo pagrindą. Šie įstatymai reglamentuoja vertybinius popierius kaip civilinių teisių objektus, pirminės ir antrinės kapitalo rinkų dalyvių, t.y. emitentų, investuotojų bei viešosios apyvartos tarpininkų teises, pareigas bei tarpusavio santykius, taip pat kontrolės ir aptarnaujančių institucijų funkcijas bei kompetenciją.

Šio darbo tikslas ir yra susipažinti su vertybinių popierių ir turtinių teisių sąvoka, išskirti pagrindines jų rūšis, jas detalizuoti. Taip pat nustatyti Lietuvos vertybinių popierių rinkos dalyvius ir jų santykius su vertybiniais popieriais.

1. Vertybinių popierių sąvoka

1. Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įpareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų. ir kt.), teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt.). Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius). Įstatymų numatytais atvejais leidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai, kurie yra pažymimi (įtraukiami į apskaitą vertybinių popierių sąskaitose.

Šioje dalyje pateikiama vertybinio popieriaus, kaip civilinių teisių objekto, sąvoką ir nurodytos
vertybinių popierių turėtojams suteikiamos teisės ir vertybinių popierių davėjams tenkančios pareigos. Pagal šį straipsnį, vertybiniai popieriai yra dviejų, rūšių: investiciniai (akcijos, obligacijos ir kt.) ir neinvesticiniai (čekiai, vekseliai ir kt.). Konkrečių rūšių. vertybinių popierių, kaip civilinių teisių. objektų, sąvokos ir jų, turėtojams suteikiamos teisės, o davėjams tenkančios pareigos detaliau nustatytos CK 1.102-1.108 straipsniuose.

2. Įstatymai gali numatyti ir kitokius vertybinius popierius. Investuotojų teisių apsaugos bei kapitalo rinkos priežiūros ir reguliavimo tikslais įstatymai gali nustatyti kitą vertybinių popierių (investicijų) apibrėžimą, kuris vartojamas šiuos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Jeigu nenustatyta kitaip, investicijoms (investiciniams vertybiniams popieriams) šio kodekso normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas taikomi, jei tas investicijas patvirtinantys dokumentai turi šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus požymius.

Komentuojamo straipsnio 2 dalyje sakoma, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamo vertybinių popierių, kaip civilinių teisių objektų, sąrašo negalima laikyti baigtiniu, nes įstatymai gali numatyti ir kitokių vertybinių popierių. Taip pat įstatymai gali pateikti kitą, investicinių vertybinių popierių (akcijų., obligacijų ir kt.) apibrėžimą vartojamą šiuos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Jeigu nenustatyta kitaip, investiciniams vertybiniams popieriams naujojo CK normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas taikomi, kai tas investicijas patvirtinantys dokumentai turi šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytus požymius. Vadinasi, jeigu įstatymai nustatys, kad tam tikriems investiciniams vertybiniams popieriams taikomos CK normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas, net kai tas investicijas patvirtinantys dokumentai neturės šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų požymių, CK normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas jiems bus taikoma.

3. Vertybinio popieriaus patvirtinta teisė gali būti perleista kitam asmeniui tik tuo atveju, kai perleidžiamas pats vertybinis popierius, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Vertybiniai popieriai perleidžiami pagal įstatymus, nusistovėjusią praktiką ar papročius laisvai be jokių apribojimų. Vertybiniai popieriai perleidžiami perdavimu, nors tai ir reikėtų pažymėti indosamentu.

Komentuojamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad vertybinio popieriaus patvirtintą teisę galima perleisti kitam asmeniui tik kai perleidžiamas pats vertybinis popierius. Tačiau čia taip pat sakoma, kad įstatymai gali numatyti, jog vertybinio popieriaus patvirtinta teisė perleidžiama kitam asmeniui, nors pats vertybinis popierius neperleidžiamas. Pavyzdžiui, turto administratorius neįgyja nuosavybėn administruojamų vertybinių popierių, tačiau jeigu administruojami vertybiniai popieriai, administratorius turi teisę balsuoti, taip pat kitas su vertybiniais popieriais susijusias teises ir pareigas. Nors komentuojamo straipsnio 3 dalyje teigiama, kad vertybiniai popieriai perleidžiami pagal įstatymus, nusistovėjusią praktiką ar papročius laisvai, netaikant jokių ribojimų, tačiau bet kuris perdavimas neturi pažeisti ne tik vertybinių popierių perdavimą reglamentuojančių įstatymų normų reikalavimų. bet ir kitų teisės normų, pavyzdžiui, reglamentuojančių civilinių teisių įgyvendinimą, reikalavimų, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių.

4. Vertybiniai popieriai gali būti pirminiai arba išvestiniai. Pirminiai vertybiniai popieriai patvirtina šio straipsnio 1 dalyje numatytas jų turėtojo teises ir pareigas, išskyrus teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, taip pat teisę gauti tam tikrų pajamų ar pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms. Šias išskirtines teises ar pareigas patvirtinantys Vertybiniai popieriai vadinami išvestiniais vertybiniais popieriais.

Komentuojamo straipsnio 4 dalyje vertybiniai popieriai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai grupei priklausantys pirminiai vertybiniai popieriai patvirtina šio straipsnio 1 dalyje numatytas jų turėtojo teises ir pareigas. Antrąją grupę sudaro vertybiniai popieriai, kurie patvirtina teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, taip pat teisę gauti tam tikrų pajamų ar pareigą sumokėti tam tikrą sumą pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms. Jie vadinami išvestiniais vertybiniais popieriais, kadangi patvirtina išskirtines teises ir pareigas, palyginti su teisėmis ir pareigomis, kurias patvirtina pirminiai vertybiniai popieriai.

5. Vertybiniai popieriai gali būti vardiniai, pareikštiniai arba orderiniai. Taip pat jie gali būti piniginiai, nuosavybės ir prekiniai vertybiniai popieriai.

Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vertybiniai popieriai gali būti vardiniai, pareikštiniai arba orderiniai. Į šias rūšis jie skirstomi pagal disponavimo būdą. Vardinių, pareikštinių ir orderinių vertybinių popierių sąvokos, kai kurie su jais susijusių santykių teisinio reguliavimo ypatumai aptarti komentuojant CK 1.102 ir 1.106 straipsnius. Vertybiniai popieriai taip pat gali būti piniginiai, nuo-savybės ir prekiniai. Į šias rūšis jie skirstomi pagal reikalavimo teisę. Pavyzdžiui,
čekis yra piniginis vertybinis popierius, kadangi patvirtina čekio turėtojo reikalavimo teisę į čekyje nurodytą sumą. Pavyzdžiui, konosamentas yra prekinis vertybinis popierius, kadangi jis patvirtina jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytas prekes ir jomis disponuoti. Pavyzdžiui, akcija yra nuosavybės vertybinis popierius, kadangi jis suteikia, pavyzdžiui, teisę dalyvauti valdant įmonę., o valdymo teisę yra viena iš nuosavybės teisės turinį; sudarančių teisių.

6. Piniginis vertybinis popierius suteikia teisė gauti jame nurodytą pinigų sumą) (čekis, vekselis, obligacija).

7. Nuosavybes vertybinis popierius suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtina įmones kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmones pelno (akcijos ir akcijų sertifikatai ir kt.), išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

8. Prekinis vertybinis popierius suteikia nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių (konosamentas, sandėliavimo dokumentas ir kt.).

9. Vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Jeigu privalomų rekvizitų nėra, vertybinis popierius negalioja, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Komentuojamo straipsnio 9 dalyje teigiama, kad vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Neturintis privalomų rekvizitų vertybinis popierius negalioja, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Pavyzdžiui, 1999 m. kovo 16 d. Čekių įstatymo 3 straipsnyje nustatyti čekio rekvizitai ir nurodyta, kad čekyje turi būti žodis ,,čekis“ ta kalba, kuria jis išrašytas, taip pat būtina besąlyginis įsakymas sumokėti nustatytą sumą mokėtojo pavadinimas, mokėjimo vieta, čekio išrašymo vieta ir data, čekio davėjo parašas. To paties įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš 3 straipsnyje išvardytų rekvizitų, nėra čekis, išskyrus 4 straipsnio 2-4 dalyse pateikiamas išimtis.

10. Jeigu išleidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai ir įstatymai nenustato kitaip, pagal šį kodeksą laikoma, kad vertybinių popierių savininkas yra patikėjęs juos saugoti sąskaitas tvarkančiam asmeniui pagal pasaugos sutartį. Saugotojo teisės, pareigos ir atsakomybė nustatoma pagal pasaugai taikomas šio kodekso šeštosios knygos nuostatas. Jeigu apskaitą tvarko keli asmenys skirtingais lygiais, laikoma, kad vertybinio popieriaus savininko sąskaitas tvarkantis asmuo yra perdavęs toliau saugoti vertybinius popierius kitam asmeniui pagal pasaugos sutartį. Tokie vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose.

Komentuojamo straipsnio 10 dalis yra specialioji norma, aptarianti nematerialių vertybinių popierių tvarkymo ir saugojimo ypatumus. Nematerialūs vertybiniai popieriai neturi objektyvios, materialios išraiškos, t. y. jie nėra įprastai suprantami dokumentai, o fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurios atidaromos vertybinių popierių savininkų vardu. Įrašas vertybinių popierių sąskaitoje yra tiesioginis nuosavybės teisės į jame nurodytus vertybinius popierius įrodymas. Pagal 1996 m. sausio 16 d.Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 straipsnį, nematerialių vertybinių popierių sąskaitos gali būti tvarkomos popieriuje arba kompiuteriniu būdu. Nematerialių vertybinių popierių sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai (finansų maklerio įmonės, bankai), kurie yra specializuotos akcinės bendrovės – Lietuvos centrinio depozitoriumo dalyviai. Sąskaitos gali būti atidarytos ir tvarkomos Centriniame depozitoriume. Pagal komentuojamą normą, asmuo, tvarkantis nematerialių vertybinių popierių savininko sąskaitą, laikomas ne tik šių. vertybinių popierių tvarkytoju, bet ir saugotoju. Todėl sąskaitos tvarkytojo ir vertybinių popierių savininko santykiams mutatis mutandis taikomos CK 6.830-6.850 straipsnių normos, reglamentuojančios pasaugos sutartį. Kartu komentuojama norma numato, kad nematerialių vertybinių. popierių tvarkymo ir saugojimo sąlygas ir tvarką gali nustatyti ir kiti įstatymai. Sąvoką ,,įstatymai“ šiuo atveju reikia aiškinti plačiai, t.y. kaip bet kuriuos teisės aktus, reglamentuojančius nematerialius vertybinius popierius. Todėl, be komentuojamos normos, šiems santykiams reikia taikyti Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą Akcinių bendrovių įstatymą Vertybinių popierių komisijos 1999 m. gegužes 7 d. nutarimu Nr. 10 patvirtintas Vertybinių popierių :ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles, Vertybinių popierių komisijos 1999 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintas Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonių klientų vertybinių popierių portfelio valdymo sutarties sudarymo taisykles, Vertybinių popierių komisijos 1997 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 15 patvirtintas Informacijos apie vertybinių popierių savininkus, vertybinių popierių. likučius ir jų vertę vertybinių popierių sąskaitose pateikimo taisykles ir kitus teisės aktus. (CK komentaras 1 knyga 1.101 straipsnis)

2. Vertybinių popierių rūšys

2.1 Akcija

1. Akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmones pelno dalį
teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

Čia pateikiama akcijos, kaip civilinių teisinių santykių, objekto, samprata, t. y. kad akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis tam tikras jos turėtojo (akcininko) teises: teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmones turto, likusio ją likvidavus, taip pat kitas įstatymų nustatytas teises. Iš komentuojamame straipsnyje pateikto nebaigtinio akcininko teisių, kurias patvirtina akcija, sąrašo matyti, kad akcija patvirtina tiek turtines, tiek neturtines akcininko teises. Akcininko teisių, kurias patvirtina akcija, apimtis priklauso nuo akcijos rūšies ir įmonės, kurios akciją turi akcininkas, rūšies. Pavyzdžiui, 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnyje, kur nustatytos akcinių bendrovių akcininkų turtinės teisės, nurodyta, kad akcininkai turi teisę, gauti bendrovės pelno dalį (dividendą), likviduojamos bendrovės turto dalį, nemokamai – akcijų, jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis, turi pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, taip pat kitas įstatymuose ar bendrovės įstatuose numatytas turtines teises. Taigi minėtame straipsnyje pateikiamas nebaigtinis akcininko turtinių teisių sąrašas. Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnyje pateikiamas akcinių bendrovių akcininkų neturtinių teisių sąrašas taip pat nėra baigtinis. Čia nurodoma, kad akcininkai turi teisę, dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti informaciją apie bendrovės ūkinę, veiklą, taip pat kitas įstatymuose ar bendrovės įstatuose nurodytas neturtines teises.

2. Akcijos gali būti vardinės arba pareikštinės, paprastos arba privilegijuotos, materialios ir nematerialios.

Šioje dalyje nurodytos akcijų rūšys, į kurias jos skirstomos pagal tam tikrus kriterijus. Pagal disponavimo būdą akcijos skirstomos į vardines ir pareikštines, pagal suteikiamas teises – į paprastąsias ir privilegijuotąsias, pagal išraiškos būdą – į materialias ir nematerialias. Materialios vardinės akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, nurodytas akcijoje, o nematerialios vardinės, arba pareikštinės, akcijos savininkas yra asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita. Kai kurios privilegijuotųjų akcijų suteikiamos teisės ir jų įgyvendinimas yra kitokie nei paprastųjų akcijų. Pavyzdžiui, akcinių, bendrovių paprastųjų akcijų savininkų turtinės teisės į dividendą ir likviduojamos bendrovės turto dalį gali būti įgyvendinamos tik kai yra įgyvendintos privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės. Tačiau tik paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš bendrovės nepaskirstytojo pelno ar nepaskirstytinųjų. rezervų padidinamas įstatinis kapitalas. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad privilegijuotųjų akcijų savininkai neturi teisės balsuoti. Pačių privilegijuotųjų akcijų suteikiamos teisės dar priklauso nuo to, ar joms yra nustatytas konkretus (nekintamas) dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės. Jeigu tai nustatyta, tai tokios privilegijuotosios akcijos suteikiamos teisės dar priklauso nuo to, ši akcija yra su kaupiamuoju ar su nekaupiamuoju dividendu. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į šiose akcijose nurodyto dydžio dividendą t. y. jeigu pelno nepakanka išmokėti visą dividendą, tai neišmokėtą sumą būtina perkelti į kitus finansinius metus. Materialios akcijos turi materialią išraišką t. y. jos yra pagal norminių aktų nustatytus reikalavimus išspausdinti dokumentai. Nematerialios akcijos neturi materialios išraiškos, t. y. jos tik pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose. (CK komentaras 1 knyga 1.102 straipsnis)

2.2 Obligacija

Obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises.

Komentuojamame straipsnyje pateikiama obligacijos, kaip civilinių teisinių santykių objekto, samprata. Jame nustatyta, kad obligacija yra vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę, gauti iš obligaciją, išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metinių palūkanų ar kitokį ekvivalentą arba kitų turtinių teisių. Nominali obligacijos vertė yra išmokama išperkant obligaciją. Iki obligacija bus išpirkta, gali būti mokamos nustatytos metinės palūkanos. Tačiau obligacija gali suteikti jos turėtojui teisę gauti ir kitokį ekvivalentą, arba kitas turtines teises. Pavyzdžiui, akcinės bendrovės konvertuojamosios obligacijos jų turėtojui gali suteikti teisę įsigyti tos akcinės bendrovės akcijų, nes Akcinių bendrovių įstatymo 57 straipsnyje nustatyta, kad akcinė bendrovė gali leisti konvertuojamąsias obligacijas, kurios gali būti pakeistos į jos akcijas. Akcinių bendrovių įstatymo 56 straipsnyje nustatyta, kad akcinės bendrovės obligacija yra terminuotas skolos vertybinis popierius, pagal kurį akcinė bendrovė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos
savininko skolininkė ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai. Šie įsipareigojimai gali būti palūkanų mokėjimas ir obligacijos išpirkimas arba vien obligacijos išpirkimas, taip pat teisės iškeisti obligacijas į jas išleidusios akcinės bendrovės akcijas suteikimas. Dauguma obligacijų išleidimo tvarką reglamentuojančių normų (Akcinių bendrovių įstatymo 56 str. 10 d.; Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 patvirtintos ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarkos“ 8 p.) nustato, kad obligacijos išleidžiamos nematerialia forma, o nuosavybės teisė į jas įrodoma įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. (CK komentaras 1 knyga 1.103 straipsnis)

Euroobligacijos – tai skolos vertybiniai popieriai, kuriuos vyriausybės bei įmonės išleidžia užsienio valiuta tarptautinėse rinkose. Išpirkimo terminas svyruoja nuo 1 iki 30 metų, mažiausia investuojama suma – 10 000 litų arba atitinkama suma užsienio valiuta.

2.3 Čekis

Čekis, kaip vertybinis popierius, – tai čekio davėjo surašytas tam tikros formos pavedimas bankui be išlygų išmokėti jame įrašytą pinigų sumą čekio turėtojui.

Čekis, kaip vertybinis popierius, yra civilinių teisių objektas, – dokumentas, patvirtinantis čekio davėjo įsipareigojimus čekio turėtojui. Čekio forma priklauso nuo jo rūšies. Pavyzdžiui, čekių įstatymo, kuris netaikomas pašto čekiams, kelionės čekiams ir čekiams, kurių davėjai yra bankai ar kitos kredito įstaigos, taip pat valstybės iždas ar valstybinio draudimo įstaigos, 3 straipsnyje, nustatančiame čekio rekvizitus, nurodyta, kad čekyje turi būti žodis ,,čekis“ ta kalba, kuria jis išrašytas, taip pat besąlyginis įsakymas sumokėti nustatytą sumą, mokėtojo pavadinimas, mokėjimo vieta, čekio išrašymo vieta ir data, čekio davėjo parašas. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš išvardytų rekvizitų, nėra čekis, išskyrus kai kurias išimtis, kai neįrašyta išrašymo ar mokėjimo vieta. Čekis gali būti perduodamas indosamentu (perduodamuoju įrašu čekio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje, patvirtinančiu visų teisių pagal čekį perdavimą kitam asmeniui), o kai kurie čekiai gali būti perduodami tik teisių perleidimo tvarka. Čekio davėjas atsako už čekio apmokėjimą, o bet kuri čekyje įrašyta šios atsakomybės atsisakymo sąlyga negalioja. Čekio turėtojas yra teisėtas jo savininkas, jeigu jis įrodo šią teisę nenutrūkstama indosamentų eile, nors paskutinis iš jų būtų neužpildytas. (CK komentaras 1 knyga 1.104 straipsnis)

2.4 Vekselis

1. Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį iš-rašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.

Komentuojamame straipsnyje pateikiama vekselio, kaip vertybinio popieriaus, samprata. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Vekseliai, kaip ir čekiai, gali būti perduodami indosamentu, o kai kurie – tik teisių perleidimo tvarka. Įsakomąjį vekselį išrašantis asmuo (vekselio davėjas) yra atsakingas už vekselio akceptą (vekselio įrašą, patvirtinantį, kad padaręs įrašą asmuo sutinka apmokėti vekselį laiku) ir apmokėjimą. Tokio vekselio davėjas gali atsisakyti atsakomybės už vekselio akceptą, tačiau bet kuri atsakomybės už vekselio apmokėjimą atsisakymo sąlyga negalioja. Akceptavęs įsakomąjį vekselį, mokėtojas įsipareigoja apmokėti vekselį pasibaigus jo mokėjimo terminui. Kaip įsakomojo vekselio akceptantas, įsipareigoja ir paprastojo vekselio davėjas. Jis per tam tikrą laiką pateiktus mokėtinus vekselius vizuoja.

2. Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis).

3. Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad Sis vekselio sumą sumokėtą jame nurodytam asmeniui.

4. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą.

Nuo to, vekselis yra paprastasis ar įsakomasis, priklauso jo rekvizitai. Paprastojo vekselio tekste turi būti žodžiai ,,paprastasis vekselis“ ta kalba, kuria vekselis išrašytas, taip pat besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą, mokėjimo terminas, mokėjimo vieta, pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta, išrašymo vieta ir data, paprastojo vekselio davėjo parašas. Įsakomojo vekselio būtinieji rekvizitai yra tokie patys kaip ir paprastojo vekselio, tik jame vietoj žodžių. ,,paprastasis vekselis“ būtini žodžiai ,,įsakomasis vekselis“, vietoj besąlyginio įsipareigojimo sumokėti nurodytą sumą turi būti besąlyginis įsakymas sumokėti įrašytą sumą taip pat papildomai privalu nurodyti mokėtojo pavadinimą ar vardą ir pavardę. (CK komentaras 1 knyga 1.105 straipsnis)

2.5 Konosamentas

1. Konosamentas, kaip vertybinis popierius – tai dokumentas, įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytus daiktus (krovinį) bei jais disponuoti.

Šiame
pateikiama konosamento, kaip vertybinio popieriaus, samprata. CK 101 straipsnio 8 dalyje konosamentas priskiriamas prie prekinių vertybinių popierių, suteikiančių nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių. 1996 m. rugsėjo 12 d. Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad konosamentas – tai vežėjo krovinio siuntėjui išduodamas dokumentas, įrodantis krovinių vežimo jūra sutarties sudarymo ir krovinių priėmimo faktus bei vežėjo įsipareigojimą pristatyti krovinius į paskirties uostą bei atiduoti juos konosamente nurodytam arba konosamentą pateikusiam asmeniui. Vadinasi, konosamentas patvirtina jame nurodyto arba jį pateikusio asmens reikalavimo teisę į konosamente nurodytus daiktus (krovinį), be to, konosamentas yra ir asmens nuosavybę į daiktus (krovinį) patvirtinantis dokumentas, jeigu iš kitų dokumentų negalima nustatyti, kad daiktų (krovinio) savininkas yra kitas asmuo. Duomenys, kurie turi būti įrašomi konosamente, nurodyti minėto įstatymo 16 straipsnyje.

2. Konosamentas gali būti pareikštinis, orderinis arba vardinis. Jeigu konosamentas buvo sudarytas keliais egzemplioriais, tai, išdavus krovinį pagal pirmą pateiktą konosamentą kiti konosamento egzemplioriai netenka teisinės galios.

Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodytos konosamento rūšys, t. y. kad konosamentas gali būti pareikštinis, orderinis arba vardinis. Nuo to, kokios rūšies konosamentas buvo išduotas, priklauso jo perdavimo būdas ir krovinių išdavimas paskirties uoste. Pareikštinis konosamentas perduodamas paprastai įteikiant. Pagal pareikštinį konosamentą paskirties uoste kroviniai išduodami konosamento pateikėjui. Orderinis konosamentas perduodamas vardiniais ar blankiniais perdavimo įrašais. Pagal orderinį konosamentą paskirties uoste kroviniai išduodami krovinių siuntėjui arba gavėjui, atsižvelgiant į tai, konosamentas surašytas ,,siuntėjo įsakymu“ ar ,,gavėjo įsakymu“, o esant konosamente perdavimo įrašams, – asmeniui, nurodytam paskutiniame perdavimo įraše. Vardinis konosamentas perduodamas vardiniais perdavimo įrašais arba kitokia perdavimo forma, nustatyta perduoti skolinį reikalavimą. Pagal vardinį konosamentą paskirties uoste kroviniai išduodami krovinių gavėjui, nurodytam konosamente, arba asmeniui, kuriam konosamentas buvo perduotas pagal vardinį perdavimo įrašą ar kitokia forma, laikantis taisyklių, nustatytų. perduoti skolinį reikalavimą.

Komentuojamo straipsnio 3 dalies nuostata, kad jeigu konosamentas buvo sudarytas keliais egzemplioriais, tai, išdavus krovinį pagal pirmą pateiktą konosamentą, kiti konosamento egzemplioriai netenka teisinės galios, reiškia, jog kitų konosamento egzempliorių nereikia pripažinti netekusiais teisinės galios, – jie šios netenka, kai pagal pirmą pateiktą konosamentą išduodamas krovinys. Išdavusiam krovinį pagal pirmą pateiktą konosamentą vežėjui šis konosamentas paliekamas arba išduodamas kitas krovinio išdavimo faktą patvirtinantis dokumentas. (CK komentaras 1 knyga 1.106 straipsnis)

2.6 Indėlių liudijimas

1. Indelio liudijimas (sertifikatas) – tai rašytinis banko liudijimas apie piniginių lėšų indėlį, suteikiantis teisę indėlininkui, suėjus nustatytam terminui, gauti indėlį ir palūkanas.

Komentuojamo straipsnio 1 dalyje indėlio liudijimas (sertifikatas) apibrėžiamas kaip rašytinis banko piniginių. lėšų indėlio liudijimas, suteikiantis teisę indėlininkui, suėjus nustatytam terminui, gauti indėlį ir palūkanas. Indėlio sertifikatas yra ir vertybinis popierius, patvirtinantis indėlio sumą ir indėlininko teises į indėlį bei į palūkanas pasibaigus nustatytam indėlio terminui.

2. Indėlio sertifikatai gali būti vardiniai, perleidžiamieji ar neperleidžiamieji.

Antroje dalyje nustatytos indėlio sertifikatų rūšys, t. y. nurodyta, kad jie gali būti vardiniai, perleidžiamieji ar neperleidžiamieji. CK reglamentuojamo banko indėlio sutarties atveju indėlio sertifikatas gali būti tik vardinis. (CK komentaras 1 knyga 1.107 straipsnis)

2.7 Valstybės skolinis įsipareigojimas

Valstybės skolinis įsipareigojimas – tai pareikštinis vertybinis popierius, patvirtinantis, kad jo turėtojas yra paskolinęs valstybei tam tikrą pinigų sumą ir suteikiantis teisę gauti jame numatytą sumą ir palūkanas per visą šio vertybinio popieriaus turėjimo laiką.

Komentuojamame straipsnyje pateikiama valstybės skolinio įsipareigojimo, kaip pareikštinio vertybinio popieriaus, samprata. Pagal galiojančius norminius aktus (Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 patvirtintą ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarką“), reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai, – tai Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekseliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštai, patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas teises ir pareigas, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas finansuoti įstatymuose nustatytas reikmes ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektas, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita. Šie vertybiniai popieriai išleidžiami nematerialia forma, o nuosavybės teisė į vertybinius popierius tiesiogiai
asmeninių vertybinių popierių sąskaitų įrašais. Reikalauti vertybiniame popieriuje numatytos sumos ir palūkanų turi teisę tie asmenys, kuriems paskutinę darbo dieną iki vertybinių popierių išpirkimo arba atkarpos išmokos (atkarpos išmoka – investuotojui priklausančių palūkanų už vertybinius popierius mokėjimas) mokėjimo dienos nuosavybės teise priklausė vertybiniai popieriai. (CK komentaras 1 knyga 1.108 straipsnis)

3. Lietuvos vertybinių popierių rinkos dalyviai

Lietuvoje sukurta vientisa vertybinių popierių viešosios apyvartos apskaitos sistema. Jos paskirtis – užtikrinti saugų ir efektyvų vertybinių popierių rinkos funkcionavimą, maksimalią visų investuotojų interesų apsaugą bei vertybinių popierių rinkos dalyvių konkurenciją.

3.1 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija

Teisinio reguliavimo tikslas yra sudaryti teisinį pagrindą sąžiningai, atvirai ir efektyviai veikti vertybinių popierių rinkai, kad būtų kuo geriau apsaugoti investuotojų interesai bei apribota sisteminė rizika. Vertybinių popierių rinką reguliuoja ir prižiūri Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisija. Vertybinių popierių komisija yra valstybės institucija, kurios narius penkeriems metams skiria Seimas ir kuri veikia vadovaudamasi Vertybinių popierių rinkos įstatyme įtvirtintais principais bei taisyklėmis. Vertybinių popierių komisija, kaip valstybės įgaliota institucija, vykdo vertybinių popierių rinkos priežiūrą tam, kad sustiprintų viso finansų sektoriaus stabilumą ir patikimumą. (2)

Pagrindiniai vertybinių popierių komisijos uždaviniai:

1. prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių vertybinių popierių apyvartoje;

2. imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingą vertybinių popierių rinkos veikimą ir investuotojų apsaugą;

3. teikti pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios vertybinių popierių rinkos plėtrą, formavimo;

4. skleisti informaciją apie vertybinių popierių rinkos veikimo principus;

5. imtis kitų priemonių Vertybinių popierių rinkos įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su vertybinių popierių rinka, įgyvendinti.

Įgyvendindama šiuos uždavinius, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija atlieka šias pagrindines funkcijas:

1. rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias vertybinių popierių biržų bei tarpininkų licencijavimą ir veiklą, vertybinių popierių emisiją ir apyvartą;

2. rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis prospektų (memorandumų), metų bei periodinių ataskaitų formas vertybinių popierių emitentams, taip pat nustato šių dokumentų pateikimo ir paskelbimo tvarką;

3. teikia išaiškinimus ir rekomendacijas vertybinių popierių apyvartos klausimais;

4. vertybinių popierių biržoms, finansų maklerio įmonėms, makleriams išduoda ar panaikina licencijas;

5. stebi, analizuoja, tikrina bei kitaip prižiūri tarpininkų, vertybinių popierių biržų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo bei sąskaitų tvarkytojų veiklą;

6. taiko Vertybinių popierių rinkos bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems Vertybinių popierių rinkos įstatymą ir Vertybinių popierių komisijos nutarimus;

7. registruoja vertybinių popierių emisijas;

8. spausdina ar dalyvauja spausdinant leidinius apie vertybinių popierių rinkos veikimą ir reguliavimą;

9. rengia egzaminus ir atestaciją finansų maklerių žinioms ir kompetencijai įvertinti;

10. bendradarbiauja su tarpininkų asociacijomis;

11. sudaro susitarimus su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;

12. bendradarbiauja ir keičiasi reikalinga informacija su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis.

Vertybinių popierių komisijos funkcijoms atlikti suformuota etatinių valstybės tarnautojų administracija. (3)

3.2 Nacionalinė vertybinių popierių birža

Reguliuojamą antrinę vertybinių popierių apyvartą Lietuvoje organizuoja Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB). VVPB yra vienintelė reguliuojama biržos operatorė Lietuvoje, siūlanti prekybos, listingo ir informacijos paslaugas. Pagrindinė VVPB misija yra organizuoti ir plėtoti Lietuvos VP rinką, sudarant palankiausias sąlygas emitentams, investuotojams ir finansų tarpininkams efektyviai naudotis kapitalo rinkos teikiamomis galimybėmis. Tik licencijuoti VVPB nariai – bankai ir finansų maklerių įmonės – turi teisę prekiauti VVPB. Už biržos ribų sudaromi sandoriai įvykdomi per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus, kurie apie sudarytus sandorius privalo pranešti VVPB. (2)

Biržos veiklos tikslai ir veiklos objektas

1. Biržos veiklos tikslai yra organizuoti ir plėtoti Lietuvos vertybinių popierių rinką, teikti aukštos kokybės paslaugas savo klientams bei sudaryti jiems sąlygas efektyviai naudotis kapitalo rinkos teikiamomis galimybėmis.

2. Birža verčiasi veikla, kuria techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis koncentruojama vertybinių popierių paklausa ir pasiūla, kartu prekybos dalyviams sukuriant galimybę pagal nustatytas prekybos taisykles sudaryti sandorius. Birža, versdamasi šia veikla, privalo:

2.1. organizuoti prekybą vertybiniais popieriais, jų įtraukimą
prekybos sąrašus, kotiravimą, saugų ir efektyvų sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;

2.2. skatinti sąžiningą prekybą vertybiniais popieriais ir siekti užkirsti kelią manipuliavimui kaina bei kitiems nesąžiningiems veiksmams;

2.3. skleisti informaciją, leidžiančią įvertinti biržoje kotiruojamus vertybinius popierius, taip pat informaciją apie jų emitentus;

2.4. užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę.

Birža turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri tiesiogiai susijusi su jos licencijoje nurodyta veikla bei šiame punkte numatytomis biržos pareigomis.

3. Birža rengia Prekybos taisykles bei teikia jas tvirtinti Vertybinių popierių komisijai. Birža taip pat priima nutarimus, sprendimus ir kitas taisykles, reguliuojančias prekybą vertybiniais popieriais biržoje, ir įstatymų nustatytais atvejais teikia jas tvirtinti Vertybinių popierių komisijai. (2)

3.3 Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas

Centrinis depozitoriumas yra vertybinių popierių apskaitos, operacijų su jais organizavimo ir kontrolės institucija, kurios tikslas – vykdyti bendrąją vertybinių popierių apskaitą, rengti ir diegti apskaitos sistemas sąskaitų tvarkytojams, jas aptarnauti ir prižiūrėti. (4) Centrinis depozitoriumas pradėjo savo veiklą kaip NVPB padalinys, o nepriklausoma institucija – nepelno įmone tapo 1994m. vasario 25d. Akcinė bendrovė „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ VP rinkos subjektams, atliekantiems operacijas su VP, dabar teikia šias paslaugas:

1. Atidaro sąskaitų tvarkytojų bendrąsias ir investuotojų asmenines vertybinių popierių sąskaitas bei jas tvarko;

2. Vertybinių popierių atsiskaitymų sistemoje atlieka VP pervedimo operacijas, susijusias su biržinių ir užbiržinių sandorių atsiskaitymais bei vertybinių popierių įvykiais;

3. Organizuoja ir aptarnauja atsiskaitymus per mokėjimo sistemos LITAS sąskaitas, kiek tai susiję su VP sandoriais; užtikrina vienalaikį lėšų ir VP pervedimą tarp VP sąskaitų tvarkytojų sąskaitų;

4. Kontroliuoja rinkoje cirkuliuojančių VP emisijų apimtis; užtikrina VP apskaitos vientisumą ir saugumą;

5. Vykdo informacijos apie VP apskaitą kaupimo, apdorojimo ir platinimo funkcijas; yra atsakingas už VP duomenų bazės formavimą VP rinkai;

6. Tikrina, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi VP apskaitos taisyklių ir instrukcijų; rengia ir konsultuoja VP apskaitos specialistus;

7. Rengia ir teikia VPK tvirtinti vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles; rengia ir tvirtina VP apskaitos instrukcijas. (5)

3.4 Kliringo bankas

Kliringo bankas – Lietuvos banko atsiskaitymų centro kliringinių atsiskaitymų sistema, skirta viešosios apyvartos tarpininkų piniginiams atsiskaitymams, susijusiems su vertybinių popierių sandoriais, vykdyti. (4) Lietuvos bankas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono nuostatus ir reikalavimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams, taip pat numato Vyriausybės vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo pelningumų skelbimo tvarką. Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų statistika 2005 metams parodyta 1 lentelėje.

Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų statistika 2005 m.

1 lentelė

Emisijos Nr. Aukciono data Apmokėjimo data Išpirkimo data Nominali vertė

(Lt) VP trukmė (dienos) Gautų pasiūlymų apimtis (pagal nominalą) (Lt) Patenkintų pasiūlymų apimtis (pagal nominalą) (Lt) Gauta lėšų suma (pagal paraiškas)(Lt) Vidutinis pelningumas (pagal patenkintas paraiškas) %

60508 2005 01 10 2005 01 13 2008 01 24 100 1106 95.723.000,00 50.000.000,00 54.956.699,36 2,83

50435 2005 01 11 2005 01 14 2005 02 17 100 34 138.440.000,00 60.000.000,00 59.886.367,59 2,009

53466 2005 01 17 2005 01 20 2005 04 21 100 91 146.640.000,00 40.000.000,00 39.792.352,63 2,064

60704 2005 01 31 2005 02 03 2010 02 11 100 1834 88.388.000,00 40.000.000,00 45.641.619,16 3,111

(6)

3.5 Finansų maklerių įmonės

Finansų maklerių įmonės – bet kokios Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme numatytos rūšies įmonės, nustatyta tvarka gavusios licenciją verstis tarpininkavimo viešojoje vertybinių popierių apyvartoje veikla. Jos savo ar klientų vardu atlieka vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo operacijas, konsultuoja investuotojus vertybinių popierių kainų ir investavimo į juos klausimais, valdo savo klientų vertybinių popierių portfelius, atidaro klientų vertybinių popierių ir pinigų sąskaitas ir yra atsakingos už klientų nuosavybės teisės į vertybinius popierius įrodymą. Tarp finansų maklerio įmonių ir jų klientų sudaromos rašytinės sutartys pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.

3.6 Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai

Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai – finansų maklerio įmonės, investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės bei komerciniai bankai. Tik įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, ir įstatymų nustatyta tvarka licencijuoti komerciniai bankai, kurių licencijos nėra apribotos vertybinių popierių operacijoms, turi teisę verstis tarpininkavimo viešojoje vertybinių popierių apyvartoje veikla ar konsultuoti trečiąsias šalis investavimo į vertybinius popierius
klausimais.

3.7 Emitentai

Emitentai – tai vertybinių popierių rinkos subjektai (akcinės bendrovės, investicinės bendrovės, bankai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys), nustatyta tvarka savo vardu siūlantys leisti ar leidžiantys vertybinius popierius. Emitentas privalo, išskyrus atvejį, kai akcijos išleidžiamos turint tikslą padidinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, pagal raštu įformintą susitarimą su investuotoju, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytus reikalavimus, pateikti investuotojui tam tikrą kiekį vertybinių popierių, kuriuos pastarasis įsipareigoja apmokėti emisijos kaina. (4) Emitento veikla vertybinių popierių rinkoje nesibaigia vien tik išplatinus vertybinius popierius. Emitentas pastoviai susietas su kapitalo rinka informaciniais saitais – vertybinių popierių išplatinimas įpareigoja emitentą pateikti informaciją apie savo būklę kapitalo rinkai. Be to, galvojantis apie ateitį emitentas veikdamas vertybinių popierių rinkoje ruošia dirvą pakartotinėms emisijoms – operuoja savo vertybiniais popieriais palaikydamas kursą. (7)

3.8 Sąskaitų tvarkytojai

Sąskaitų tvarkytojai – Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme nustatyti subjektai, turintys teisę atidaryti ir tvarkyti asmenines vertybinių popierių sąskaitas ir esantys Centrinio depozitoriumo dalyviais, taip pat Centrinis depozitoriumas nustatytais atvejais it tvarka. (4) Vertybinių popierių komisijos nustatytais atvejais ir tvarka sąskaitų tvarkytojai turi pranešti apie sandorius, sudarytus už vertybinių popierių biržos ribų. Emitentas turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų vardinių vertybinių popierių savininkų sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant paklausimą Centriniam depozitoriumui, kuris emitento pasirinkimu pateikia sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba vertybinių popierių savininkų sąrašą. Prieš kiekvieną visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas emitento prašymu pateikiamas nemokamai. (8)

4. Pagrindiniai Lietuvos vertybinių popierių istorijos faktai

1992

rugsėjis Priimtas LR Vyriausybės nutarimas „Dėl Vertybinių popierių komisijos ir Nacionalinės vertybinių popierių biržos steigimo“.

spalis Priimtas LR Vyriausybės nutarimas „Dėl vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinųjų nuostatų patvirtinimo“.

1993

balandžio 20 d. Įvyko steigiamasis NVPB akcininkų susirinkimas; išrinkta NVPB Taryba, paskirta NVPB Valdyba.

gegužė Organizuoti pirmieji parengiamieji kursai finansų makleriams.

gegužės 11 d. NVPB įregistruota Vertybinių popierių komisijoje.

rugsėjis Biržos struktūroje pradėjo funkcionuoti centrinis vertybinių popierių depozitoriumas.

rugsėjo 14 d. Įvyko pirmoji Biržos prekybos sesija.

1994

rugpjūtis Išleisti Vyriausybės vertybiniai popieriai ir pradėta prekyba jais Biržoje.

1995

liepa Pradėta kasdienė prekyba vyriausybės vertybiniais popieriais; pradėta prekyba akcijomis du kartus per savaitę.

1996

vasaris Priimtas Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas.

gruodžio 2d. Pradėta kasdienė prekyba akcijomis.

1999

balandžio 24 d. Pasirašytas Bendradarbiavimo memorandumas tarp trijų Baltijos šalių biržų – Rygos, Talino ir Vilniaus.

rugsėjis Biržoje pradėta prekiauti įmonių obligacijomis.

2002

lapkričio 15 d. Birža tapo Europos biržų federacijos (FESE) asocijuota nare.

2004

vasario 9 d. Birža tapo Pasaulio biržų federacijos (WFE) asocijuota nare. (2)

5. Turtinės teisės

1. Civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų.

Komentuojamame straipsnyje nustatytos trys grupės turtinių teisių, kurios yra civilinių teisių objektas. Pirmoji turtinių teisių grupė – daiktinės teisės. Daiktinės teisės yra laikomos turtinėmis teisėmis, nes daiktinės teisės turėtojas (valdytojas, savininkas, uzufruktorius ir pan.) turi teisę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Tinkamo šių teisių įgyvendinimo rezultatas yra teisių turėtojo turtinių poreikių patenkinimas. Kadangi daiktinėms teisėms būdingas pastovumas, jų turėtojai turi pastovias turtines teises, t.y. tinkamai įgyvendindami daiktines teises jie nuolat gali tenkinti savo turtinius poreikius. Pavyzdžiui, daikto savininkas net turi teisę pasisavinti daikto duodamus vaisius, naudojant daiktą sukuriamą produkciją, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, o servitutas suteikia servituto turėtojui teisę naudotis svetimu daiktu ir galimybę užtikrinti jo turtinės vertės pastovumą ar net padidėjimą.

Antroji turtinių teisių grupė – prievolinės teisės. Civilinio Kodekso 6.1 straipsnyje nustatyta, kad viena prievolės šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba nuo jo susilaikyti, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti savo pareigą. Pagal CK 6.3 straipsnį, prievolės dalykas gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, taip pat – bet koks turtas.
gali būti piniginės ar nepiniginės išraiškos, tačiau turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, esant paskolos sutarčiai kreditorius turi teisę (prievolinę) reikalauti iš paskolos gavėjo grąžinti gautą paskolos sumą ir palūkanas.

Trečioji turtinių teisių grupė – teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Nebaigtinis intelektinės veiklos rezultatų sąrašas pateiktas CK 1.111 straipsnyje. Čia nustatyta, kad civilinių teisių objektais laikomi mokslo, literatūros ir meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai ir kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti kuria nors objektyvia forma (rankraščiais, brėžiniais, modeliais ir kt.). intelektinės veiklos subjektai įgyja turtines ir asmenines neturtines teises, atsirandančias iš intelektinės veiklos rezultatų. Pavyzdžiui, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnyje nustatytos autorių turtinės teisės. Minėto straipsnio 1 dalyje sakoma, kad „autorius turi išimtines teises atlikti šiuos veiksmus: atgaminti kūrinį bet kokia forma ir būdu; išleisti kūrinį; versti kūrinį..“ to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą kokiu nors būdu panaudojus jo kūrinį.

2. Turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos.

Antroje dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad turtines teises galima perduoti ir paveldėti. Tai būdinga į visas šio straipsnio 1 dalyje paminėtas tris grupes įeinančioms turtinėms teisėms. Pavyzdžiui, servituto turėtojo teisė pereina asmeniui, įgyjančiam nuosavybės teise viešpataujantįjį (vyraujantį) daiktą, kai daiktinė teisė, gali būti perduodamas valdymas. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 34 straipsnyje numatyta, kad autorių turtinės teisės gali būti perduodamos pagal sutartį, paveldėjimo ar kita įstatymų nustatyta tvarka. CK 4.204 straipsnyje numatyta, kad gali būti įkeičiamos naudojimo, nuomos ir kitos turtinės teisės, išskyrus teises, susijusias su įkeičiamo daikto savininko asmenybe, taip pat tos, kurias perleisti draudžia įstatymai ar sutartis. Neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, įkaito turėtojas įgys teisę perimti minėtas įkeistas turtines teises. (CK komentaras 1 knyga 1.112 straipsnis)

IŠVADOS

Vertybiniai popieriai yra nematerialūs ir fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Vertybinių popierių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (LCVPD). Vertybinių popierių perleidimas yra fiksuojamas, darant atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose. Daugybės įstatymų nustatymo priežastis yra sudaryti teisinį pagrindą saugiai, atvirai ir efektyviai funkcionuoti vertybinių popierių rinkai, kad būtų maksimaliai apsaugoti visų investitorių interesai bei užtikrinta konkurencija tarp šios rinkos dalyvių. Lietuvai atsiras dar daugiau pranašumų, kai ji įdiegs Šiaurės Europos – Baltijos šalių prekybos platformą 2005 metais. Bendroji prekybos sistema ir prieiga prie jos tuomet apims ir Vilniaus vertybinių popierių biržą, be to investuotojai galės naudotis bendra informacine svetaine visoms Baltijos šalims. Taip pat yra sukurtas strateginis planas pradėti bendrus atsiskaitymus Baltijos šalyse.

LITERATŪRA

1. LR Civilinio Kodekso Komentaras 1-oji knyga Bendrosios nuostatos. Vilnius, 2001, 349 p. ISBN 9986-567-54-8;

2. Vilniaus vertybinių popierių biržos svetainė. Prieiga per internetą: http://www.nse.lt/?id=1190

3. LR Vertybinių popierių komisijos svetainė. Prieiga per internetą: http://www.vpk.lt/lt/index.php?fuseaction=about.display

4. Ala Kononovič Bendrovės valdymas, akcininkų susirinkimai, vertybiniai popieriai. Vilnius, 2001. 260 p. ISBN 9986-19-390-7;

5. Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumo svetainė. Prieiga per internetą: http://www.lcvpd.lt/lt/apie_cd/sistema/vaidmuo.php

6. LR Finansų Ministerijos svetainė. Prieiga per internetą: http://www.finmin.lt/finmin/content/document.jsp?doclocator=web%2Fstotis_inf.nsf%2F0%2F68F20F12637BE1D2C2256FCB00410CD1

7. Nuosavybės vertybinių popierių emisijos Lietuvoje svetainė. Prieiga per internetą: http://finansai.tripod.com/nvpe.htm

8. LR Seimo svetainė. Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=157352&b=

9. Kiršienė J. Civilinė teisė. Bendroji dalis. 1 tomas/ J. Kiršienė, V. Pakalniškis ir kt. Vilnius, 2004, 286 p. ISBN 9955-563-54-0;