Vertybiniai popieriai ir turtinės teisės kaip civilinių teisių objektai
5 (100%) 1 vote

Vertybiniai popieriai ir turtinės teisės kaip civilinių teisių objektai



TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………3

1. Vertybinių popierių sąvoka…………………………………………………………………………..4

2. Vertybinių popierių rūšys……………………………………………………………………………..9

2.1 Akcija……………………………………………………………………………………………9

2.2 Obligacija……………………………………………………………………………………..10

2.3 Čekis……………………………………………………………………………………………11

2.4 Vekselis………………………………………………………………………………………..12

2.5 Konosamentas……………………………………………………………………………….13

2.6 Indėlių liudijimas…………………………………………………………………………….14

2.7 Valstybės skolinis įsipareigojimas………………………………………………………..14

3. Lietuvos vertybinių popierių rinkos dalyviai………………………………………………………16

3.1 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija…………………………………..16

3.2 Nacionalinė vertybinių popierių birža…………………………………………………..17

3.3 Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas………………………………18

3.4 Kliringo bankas………………………………………………………………………………19

3.5 Finansų maklerių įmonės………………………………………………………………….19

3.6 Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai………………………………….20

3.7 Emitentai………………………………………………………………………………………20

3.8 Sąskaitų tvarkytojai…………………………………………………………………………20

4. Pagrindiniai Lietuvos vertybinių popierių istorijos faktai ……………………………………..22

5. Turtinės teisės………………………………………………………………………………………….23

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………….25

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………..26

ĮVADAS

Kapitalo rinkos užuomazgos Lietuvoje atsirado prasidėjus pirminiam valstybinio turto privatizavimo etapui 1991 metais. Kurį laiką vertybinių popierių rinka funkcionavo be įstatyminio reglamentavimo, iš dalies reguliuojama LR Vyriausybės nutarimais, todėl Lietuvos vertybinių popierių rinkos kūrimosi vienas iš pagrindinių ypatumų buvo tas, kad reikėjo realiai veikiančią nereguliuojamą rinką transformuoti į teisiškai reguliuojamą.

LR Civilinis kodeksas, LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos, LR Akcinių bendrovių ir LR Investicinių bendrovių įstatymai sudaro teisinį vertybinių popierių rinkos funkcionavimo pagrindą. Šie įstatymai reglamentuoja vertybinius popierius kaip civilinių teisių objektus, pirminės ir antrinės kapitalo rinkų dalyvių, t.y. emitentų, investuotojų bei viešosios apyvartos tarpininkų teises, pareigas bei tarpusavio santykius, taip pat kontrolės ir aptarnaujančių institucijų funkcijas bei kompetenciją.

Šio darbo tikslas ir yra susipažinti su vertybinių popierių ir turtinių teisių sąvoka, išskirti pagrindines jų rūšis, jas detalizuoti. Taip pat nustatyti Lietuvos vertybinių popierių rinkos dalyvius ir jų santykius su vertybiniais popieriais.

1. Vertybinių popierių sąvoka

1. Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įpareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų. ir kt.), teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt.). Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius). Įstatymų numatytais atvejais leidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai, kurie yra pažymimi (įtraukiami į apskaitą vertybinių popierių sąskaitose.

Šioje dalyje pateikiama vertybinio popieriaus, kaip civilinių teisių objekto, sąvoką ir nurodytos
vertybinių popierių turėtojams suteikiamos teisės ir vertybinių popierių davėjams tenkančios pareigos. Pagal šį straipsnį, vertybiniai popieriai yra dviejų, rūšių: investiciniai (akcijos, obligacijos ir kt.) ir neinvesticiniai (čekiai, vekseliai ir kt.). Konkrečių rūšių. vertybinių popierių, kaip civilinių teisių. objektų, sąvokos ir jų, turėtojams suteikiamos teisės, o davėjams tenkančios pareigos detaliau nustatytos CK 1.102-1.108 straipsniuose.

2. Įstatymai gali numatyti ir kitokius vertybinius popierius. Investuotojų teisių apsaugos bei kapitalo rinkos priežiūros ir reguliavimo tikslais įstatymai gali nustatyti kitą vertybinių popierių (investicijų) apibrėžimą, kuris vartojamas šiuos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Jeigu nenustatyta kitaip, investicijoms (investiciniams vertybiniams popieriams) šio kodekso normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas taikomi, jei tas investicijas patvirtinantys dokumentai turi šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus požymius.

Komentuojamo straipsnio 2 dalyje sakoma, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamo vertybinių popierių, kaip civilinių teisių objektų, sąrašo negalima laikyti baigtiniu, nes įstatymai gali numatyti ir kitokių vertybinių popierių. Taip pat įstatymai gali pateikti kitą, investicinių vertybinių popierių (akcijų., obligacijų ir kt.) apibrėžimą vartojamą šiuos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Jeigu nenustatyta kitaip, investiciniams vertybiniams popieriams naujojo CK normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas taikomi, kai tas investicijas patvirtinantys dokumentai turi šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytus požymius. Vadinasi, jeigu įstatymai nustatys, kad tam tikriems investiciniams vertybiniams popieriams taikomos CK normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas, net kai tas investicijas patvirtinantys dokumentai neturės šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų požymių, CK normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas jiems bus taikoma.

3. Vertybinio popieriaus patvirtinta teisė gali būti perleista kitam asmeniui tik tuo atveju, kai perleidžiamas pats vertybinis popierius, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Vertybiniai popieriai perleidžiami pagal įstatymus, nusistovėjusią praktiką ar papročius laisvai be jokių apribojimų. Vertybiniai popieriai perleidžiami perdavimu, nors tai ir reikėtų pažymėti indosamentu.

Komentuojamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad vertybinio popieriaus patvirtintą teisę galima perleisti kitam asmeniui tik kai perleidžiamas pats vertybinis popierius. Tačiau čia taip pat sakoma, kad įstatymai gali numatyti, jog vertybinio popieriaus patvirtinta teisė perleidžiama kitam asmeniui, nors pats vertybinis popierius neperleidžiamas. Pavyzdžiui, turto administratorius neįgyja nuosavybėn administruojamų vertybinių popierių, tačiau jeigu administruojami vertybiniai popieriai, administratorius turi teisę balsuoti, taip pat kitas su vertybiniais popieriais susijusias teises ir pareigas. Nors komentuojamo straipsnio 3 dalyje teigiama, kad vertybiniai popieriai perleidžiami pagal įstatymus, nusistovėjusią praktiką ar papročius laisvai, netaikant jokių ribojimų, tačiau bet kuris perdavimas neturi pažeisti ne tik vertybinių popierių perdavimą reglamentuojančių įstatymų normų reikalavimų. bet ir kitų teisės normų, pavyzdžiui, reglamentuojančių civilinių teisių įgyvendinimą, reikalavimų, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių.

4. Vertybiniai popieriai gali būti pirminiai arba išvestiniai. Pirminiai vertybiniai popieriai patvirtina šio straipsnio 1 dalyje numatytas jų turėtojo teises ir pareigas, išskyrus teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, taip pat teisę gauti tam tikrų pajamų ar pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms. Šias išskirtines teises ar pareigas patvirtinantys Vertybiniai popieriai vadinami išvestiniais vertybiniais popieriais.

Komentuojamo straipsnio 4 dalyje vertybiniai popieriai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai grupei priklausantys pirminiai vertybiniai popieriai patvirtina šio straipsnio 1 dalyje numatytas jų turėtojo teises ir pareigas. Antrąją grupę sudaro vertybiniai popieriai, kurie patvirtina teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, taip pat teisę gauti tam tikrų pajamų ar pareigą sumokėti tam tikrą sumą pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms. Jie vadinami išvestiniais vertybiniais popieriais, kadangi patvirtina išskirtines teises ir pareigas, palyginti su teisėmis ir pareigomis, kurias patvirtina pirminiai vertybiniai popieriai.

5. Vertybiniai popieriai gali būti vardiniai, pareikštiniai arba orderiniai. Taip pat jie gali būti piniginiai, nuosavybės ir prekiniai vertybiniai popieriai.

Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vertybiniai popieriai gali būti vardiniai, pareikštiniai arba orderiniai. Į šias rūšis jie skirstomi pagal disponavimo būdą. Vardinių, pareikštinių ir orderinių vertybinių popierių sąvokos, kai kurie su jais susijusių santykių teisinio reguliavimo ypatumai aptarti komentuojant CK 1.102 ir 1.106 straipsnius. Vertybiniai popieriai taip pat gali būti piniginiai, nuo-savybės ir prekiniai. Į šias rūšis jie skirstomi pagal reikalavimo teisę. Pavyzdžiui,
čekis yra piniginis vertybinis popierius, kadangi patvirtina čekio turėtojo reikalavimo teisę į čekyje nurodytą sumą. Pavyzdžiui, konosamentas yra prekinis vertybinis popierius, kadangi jis patvirtina jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytas prekes ir jomis disponuoti. Pavyzdžiui, akcija yra nuosavybės vertybinis popierius, kadangi jis suteikia, pavyzdžiui, teisę dalyvauti valdant įmonę., o valdymo teisę yra viena iš nuosavybės teisės turinį; sudarančių teisių.

6. Piniginis vertybinis popierius suteikia teisė gauti jame nurodytą pinigų sumą) (čekis, vekselis, obligacija).

7. Nuosavybes vertybinis popierius suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtina įmones kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmones pelno (akcijos ir akcijų sertifikatai ir kt.), išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

8. Prekinis vertybinis popierius suteikia nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių (konosamentas, sandėliavimo dokumentas ir kt.).

9. Vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Jeigu privalomų rekvizitų nėra, vertybinis popierius negalioja, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Komentuojamo straipsnio 9 dalyje teigiama, kad vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Neturintis privalomų rekvizitų vertybinis popierius negalioja, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Pavyzdžiui, 1999 m. kovo 16 d. Čekių įstatymo 3 straipsnyje nustatyti čekio rekvizitai ir nurodyta, kad čekyje turi būti žodis ,,čekis“ ta kalba, kuria jis išrašytas, taip pat būtina besąlyginis įsakymas sumokėti nustatytą sumą mokėtojo pavadinimas, mokėjimo vieta, čekio išrašymo vieta ir data, čekio davėjo parašas. To paties įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš 3 straipsnyje išvardytų rekvizitų, nėra čekis, išskyrus 4 straipsnio 2-4 dalyse pateikiamas išimtis.

10. Jeigu išleidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai ir įstatymai nenustato kitaip, pagal šį kodeksą laikoma, kad vertybinių popierių savininkas yra patikėjęs juos saugoti sąskaitas tvarkančiam asmeniui pagal pasaugos sutartį. Saugotojo teisės, pareigos ir atsakomybė nustatoma pagal pasaugai taikomas šio kodekso šeštosios knygos nuostatas. Jeigu apskaitą tvarko keli asmenys skirtingais lygiais, laikoma, kad vertybinio popieriaus savininko sąskaitas tvarkantis asmuo yra perdavęs toliau saugoti vertybinius popierius kitam asmeniui pagal pasaugos sutartį. Tokie vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose.

Komentuojamo straipsnio 10 dalis yra specialioji norma, aptarianti nematerialių vertybinių popierių tvarkymo ir saugojimo ypatumus. Nematerialūs vertybiniai popieriai neturi objektyvios, materialios išraiškos, t. y. jie nėra įprastai suprantami dokumentai, o fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurios atidaromos vertybinių popierių savininkų vardu. Įrašas vertybinių popierių sąskaitoje yra tiesioginis nuosavybės teisės į jame nurodytus vertybinius popierius įrodymas. Pagal 1996 m. sausio 16 d.Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 straipsnį, nematerialių vertybinių popierių sąskaitos gali būti tvarkomos popieriuje arba kompiuteriniu būdu. Nematerialių vertybinių popierių sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai (finansų maklerio įmonės, bankai), kurie yra specializuotos akcinės bendrovės – Lietuvos centrinio depozitoriumo dalyviai. Sąskaitos gali būti atidarytos ir tvarkomos Centriniame depozitoriume. Pagal komentuojamą normą, asmuo, tvarkantis nematerialių vertybinių popierių savininko sąskaitą, laikomas ne tik šių. vertybinių popierių tvarkytoju, bet ir saugotoju. Todėl sąskaitos tvarkytojo ir vertybinių popierių savininko santykiams mutatis mutandis taikomos CK 6.830-6.850 straipsnių normos, reglamentuojančios pasaugos sutartį. Kartu komentuojama norma numato, kad nematerialių vertybinių. popierių tvarkymo ir saugojimo sąlygas ir tvarką gali nustatyti ir kiti įstatymai. Sąvoką ,,įstatymai“ šiuo atveju reikia aiškinti plačiai, t.y. kaip bet kuriuos teisės aktus, reglamentuojančius nematerialius vertybinius popierius. Todėl, be komentuojamos normos, šiems santykiams reikia taikyti Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą Akcinių bendrovių įstatymą Vertybinių popierių komisijos 1999 m. gegužes 7 d. nutarimu Nr. 10 patvirtintas Vertybinių popierių :ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles, Vertybinių popierių komisijos 1999 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintas Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonių klientų vertybinių popierių portfelio valdymo sutarties sudarymo taisykles, Vertybinių popierių komisijos 1997 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 15 patvirtintas Informacijos apie vertybinių popierių savininkus, vertybinių popierių. likučius ir jų vertę vertybinių popierių sąskaitose pateikimo taisykles ir kitus teisės aktus. (CK komentaras 1 knyga 1.101 straipsnis)

2. Vertybinių popierių rūšys

2.1 Akcija

1. Akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmones pelno dalį
teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

Čia pateikiama akcijos, kaip civilinių teisinių santykių, objekto, samprata, t. y. kad akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis tam tikras jos turėtojo (akcininko) teises: teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmones turto, likusio ją likvidavus, taip pat kitas įstatymų nustatytas teises. Iš komentuojamame straipsnyje pateikto nebaigtinio akcininko teisių, kurias patvirtina akcija, sąrašo matyti, kad akcija patvirtina tiek turtines, tiek neturtines akcininko teises. Akcininko teisių, kurias patvirtina akcija, apimtis priklauso nuo akcijos rūšies ir įmonės, kurios akciją turi akcininkas, rūšies. Pavyzdžiui, 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnyje, kur nustatytos akcinių bendrovių akcininkų turtinės teisės, nurodyta, kad akcininkai turi teisę, gauti bendrovės pelno dalį (dividendą), likviduojamos bendrovės turto dalį, nemokamai – akcijų, jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis, turi pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, taip pat kitas įstatymuose ar bendrovės įstatuose numatytas turtines teises. Taigi minėtame straipsnyje pateikiamas nebaigtinis akcininko turtinių teisių sąrašas. Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnyje pateikiamas akcinių bendrovių akcininkų neturtinių teisių sąrašas taip pat nėra baigtinis. Čia nurodoma, kad akcininkai turi teisę, dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti informaciją apie bendrovės ūkinę, veiklą, taip pat kitas įstatymuose ar bendrovės įstatuose nurodytas neturtines teises.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2050 žodžiai iš 6645 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.