Akcinių bendrovių stebėtojų taryba valdyba administracijos vadovas ir revizorius
5 (100%) 1 vote

Akcinių bendrovių stebėtojų taryba valdyba administracijos vadovas ir revizorius

AKCINIŲ BENDROVIŲ STEBĖTOJŲ TARYBA, VALDYBA, ADMINISTRACIJOS VADOVAS IR REVIZORIUS


TURINYS

ĮŽANGA………………………………………………………………1psl.

I. AB VALDYMO ORGANAI…………………………………..2psl.

II. STEBĖTOJŲ TARYBA…………………………………………4psl.

II.1. STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIŲ ATSAKOMYBĖ ĮMONEI……………………………………………………………………….6psl.

III. VALDYBA…………………………………………………………..8psl.

III.1. VALDYBOS NARIŲ ATSAKOMYBĖ ĮMONEI…..12psl.

IV. ADMINISTRACIJOS VADOVAS………………………..13psl.

IV.1. UAB “NOTEMA” ADMINISTRACIJA…………………14psl.

IV.2. ADMINISTRACIJOS VADOVO ATSAKOMYBĖ ĮMONEI……………………………………………………………………..16psl.

V. REVIZORIUS IR AUDITORIUS………………………….17psl.

V.1. UAB “NOTEMA” REVIZORIUS………………………….17psl.

IŠVADA…………………………………………………………….19psl.

NAUDOTA LITERATŪRA………………………………….20psl.

-1-

ĮŽANGA

Akcinė bendrovė (AB) – tai viena iš populiariausių ir seniausių įmonės rūšių. Pirmos AB atsirado XV-XVI a. Italijoje, Genujoje. 1832m. jau buvo AB Klaipėdoje. AB buvo paplitę ir prieškario Lietuvos Respublikoje – 1925 m. buvo priimtas AB įstatymas. 1939 m. Lietuvoje buvo 137 AB.

Akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja atitinkami įstatymai, kuriuose nusakomas bendrovių steigimo, valdymo organų sudarymo, jų veiklos ir bendrovių likvidavimo sąlygos bei tvarka1. 1990m. buvo priimtas LR AB įstatymas, nustatęs: AB yra įmonė,kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji gali būti įsteigta bet kokiai Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai. Bendrovė yra juridinis asmuo. Ji yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. AB gali turėti skolintą kapitalą ir nuosavą kapitalą, kurį gali sudaryti įstatinis kapitalas, kapitalas iš rezervo fondo ir pelno rezervo fondas. Įstatinio kapitalo dydis 150000 Lt AB ir 10000 Lt UAB. Buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. AB gali būti įsteigta ribotam ir neribotam laikui. Jei įsteigta ribotam laikui – jį galima pratęsti2.

Trumpai apžvelgdama, kas yra AB, noriu aptarti ne AB, kaip juridinį asmenį, o AB valdymo organus, tokius kaip AB stebėtojų taryba, valdyba, administracijos vadovas, o taip pat AB revizorių bei auditorių. Aprašysiu kokias funkcijas ir tikslus atlieka šie valdymo organai, kokią svarbą jie turi akcinei bendrovei. Aptardama šiuos akcinės bendrovės valdymo organus, pagrinde naudosiuosi AB įstatymu, bei UAB “Notema” įstatais.

-2-

I. AB VALDYMO ORGANAI

AB valdymo organų struktūra nėra vienoda įvairiuose šalyse. Skiriamos dvi pagrindinės bendrovių valdymo struktūros. Pirma, būdinga JAV, Kanados ir dar kai kurių šalių AB, turi šiuos valdymo organus:

1. akcininkų susirinkimas;

2. direktorių taryba;

3. administracija.

Akcininkų susirinkimas – aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis renka bendrovės direktorių tarybą. Direktorių tarybos nariais gali būti tiek akcininkai, tiek nesusiję su bendrove asmenys. Tarybos nariai vykdo strateginio vadovavimo bendrovei funkciją. Todėl ją dažniausiai sudaro kompetentingi įvairių sričių specialistai ir kai kurie bendrovės akcininkai, turintys bent vieną jos akciją. Direktorių tarybos nariams atlyginimas nemokamas, tačiau jie gali gauti premijas iš pelno (tantjemas) už metinius bendrovės darbo rezultatus (aišku, jeigu bendrovė sėkmingai dirbo). Praktiškai direktorių tarybos pajamos tantjemomis yra gana didelės palyginti su bendrovės darbuotojų pajamomis. Ir tai natūralu, nes nuo direktorių tarybos narių aktyvumo ir dalykinių savybių daug priklauso bendrovės veiklos rezultatai. Direktorių taryba yra kolegialus organas. Visi jos nariai turi lygias teises, priimant sprendimus. Bendrovės administracija – vykdomasis bendrovės valdymo organas. Administraciją paprastai sudaro bendrovės prezidentas, vienas ar keli viceprezidentai, bendrovės sekretorius ir iždininkas (vyriausias finansų valdytojas. Bendrovės prezidentas be specialių įgaliojimų veikia bendrovės vardu, atstovauja jai teisme, arbitraže ir trečiųjų teisme, pasirašo visas sutartis, susitarimus ir t.t. bendrovės prezidentas savo nuožiūra formuoja jos personalą, pasirašydamas su kiekvienu darbuotoju darbo sutartį.

Antra bendrovių valdymo struktūra daugiausia paplitusi Europoje, turi šiuos valdymo organus:

1. akcininkų susirinkimas;

2. stebėtojų taryba;

3. valdyba;

4. administracijos vadovas.

Kaip ir pirmoje struktūroje, akcininkų susirinkimas – aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis renka stebėtojų tarybą ir bendrovės operatyvaus valdymo organą – valdybą. Stebėtojų tarybos nariai yra akcininkai ir (daugelyje šalių) bendrovės darbuotojai. Bendrovės darbuotojų dalyvavimas stebėtojų taryboje suteikia jiems galimybę daryti įtaką valdybos darbui ir ginti savo teises bendrovėje.
Pagrindinė stebėtojų tarybos funkcija – valdybos vykdomojo bendrovės valdymo organo, veiklos kontrolė. Be to, stebėtojų taryba tarp akcininkų susirinkimų vykdo susirinkimo įgaliojimus ir gali, pavyzdžiui, atleisti valdybos narį bei išrinkti į jo vietą naują narį. Stebėtojų taryba yra kolegialus organas. Visi

-3-

jos nariai turi lygias teises, priimant sprendimus. Stebėtojų tarybos nariai negali būti bendrovės valdybos nariais, išskyrus atvejus, kai stebėtojų tarybos nariais laikinai dirba valdyboje, tam laikotarpiui atleidžiant jį iš stebėtojų tarybos nario pareigų. Stebėtojų tarybos nariams atlyginimas nemokamas, bet jie gali gauti tantjemas.

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Jos nariais gali būti akcininkai ir nesusiję su bendrove asmenys. Valdybos nariai priima sprendimus kolegialiai, bet yra tarpusavyje pasiskirstę pareigas (valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, kitos pareigos)1.

Pagal Lietuvos Respublikos AB įstatymą “Bendrovės valdymo organai yra visuotinis susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas” (22 str. 1 dalis). Tačiau įstatymas numato atvejus, kai bendrovės valdymo struktūra gali būti supaprastinta. Jeigu steigiama AB – tai joje turi būti visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir nemažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos2. Nesant bendrovėje stebėtojų tarybos, “jos funkcijos kitiems bendrovės valdymo organams nepriskiriamos” (22str. 4 dalis). Nesant bendrovėje valdybos, “jos funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę perima administracijos vadovas, išskyrus tas funkcijas, teises ir pareigas, kurias perima stebėtojų taryba ar visuotinis akcininkų susirinkimas” (22str. 5 dalis).

Baigdama kalbėti apie AB valdymo organus, pažymėsiu, kad UAB, kuriose yra ne daugiau kaip 100 akcininkų, gali pasirinkti vieną iš 4 bendrovės valdymo struktūrų:

1. akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba, administracija;

2. akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, administracija;

3. akcininkų susirinkimas, valdyba, administracija;

4. akcininkų susirinkimas, administracija.

Toliau kiek detaliau panagrinėsiu svarbesnius bendrovės valdymo aspektus, siedama juos su Lietuvos Respublikoje priimtu akcinių bendrovių įstatymu.

-4-

II. STEBĖTOJŲ TARYBA

Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas. Stebėtojų tarybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai. Narių turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Renkant tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų skaičiaus ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų stebėtojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas. Jame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygių balsų skaičių surinkusių kandidatų.

Stebėtojų taryba renkama ne daugiau kaip 4 metams. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Stebėtojų tarybos nariu gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. Stebėtojų tarybos nariu negali būti:

· Bendrovės tarybos narys;

· Bendrovės administracijos vadovas;

· Kitos panašia ūkine veikla besiverčiančios įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas, negavęs jį išrinkusio valdymo organo leidimo;

· Asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės eiti šių pareigų.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nepasibaigus jų kadencijai. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Jeigu stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas , tada turi būti atšaukiama veikianti stebėtojų taryba ir yra naujai renkama visa stebėtojų taryba. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams visuotinis akcininkų susirinkimas gali atlyginti, t.y. mokėti tantjemas tik iš grynojo pelno. Tantjemoms gali būti skirta ne daugiau kaip 1/5 grynojo pelno. Metinėms išmokoms (tantjemoms) stebėtojų tarybos nariams gali būti skirta ne didesnė pelno dalis, negu skirta dividendams. Tantjemas mokėti avansu draudžiama. Taip pat draudžiama mokėti metines išmokas (tantjemas) stebėtojų tarybos nariams, jeigu per nustatytus terminus bendrovė

-5-

nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių ar neatsiskaito su žemės ūkio gamintojais už parduotą produkciją per finansinius metus, kurių pelnas skirstomas1.

Šalia kitų funkcijų, stebėtojų taryba:

· Renka ir atšaukia iš pareigų
valdybos narius (jei valdyba nesudaroma, tada renka administracijos vadovas). Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti ar valdybos nariai tinka eiti pareigas.

· Analizuoja valdybos ir administracijos vadovo veiklą, finansinių išteklių naudojimą, gamybos ir valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą, amortizacinių atskaitymų teisingumą, bendrovės finansinės būklės perspektyvą;

· Pateikia pasiūlymus visuotiniam akcininkų susirinkimui, o taip pat atsiliepimus apie bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą ir valdybos (arba administracijos vadovo) parengtą bendrovės veiklos ataskaitą;

· Atstovauja bendrovei teisme nagrinėjant ginčus tarp bendrovės ir jos valdybos nario, administracijos vadovo arba jo pavaduotojo;

· Teikia siūlymus valdybai ir administracijos vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja LR įstatymams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams;

· Sprendžia kitus įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus.

Stebėtojų taryba neturi teisės pavesti ar perduoti vykdyti savo funkcijų valdybai ar administracijos vadovui. Stebėtojų taryba turi teisę skirti audito įmonę patikrinti ir įvertinti bendrovės buhalterinę apskaitą bei finansinę atskaitomybę. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali nustatyti lėšų limitą, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti.

Stebėtojų tarybos prašomi bendrovės administracijos vadovas ir valdyba privalo jai pateikti su bendrovės veikla susijusius dokumentus, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti turtą. stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti komercines paslaptis, kurias sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais.

Stebėtojų taryba savo veiklą pradeda pasibaigus ją išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui. Tačiau tuo atveju, kai visuotinis akcininkų susirinkimas priima įstatų pakeitimus dėl stebėtojų tarybos narių skaičiaus ar naujo valdymo organo, naujai išrinkti šio valdymo organo nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo įstatų pakeitimų įregistravimo LR įmonių rejestre dienos2.

Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.

-6-

Posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą kas ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos posėdžius pagal grafiką šaukia įstatų nustatyta tvarka stebėtojų tarybos pirmininkas. O kai jo nėra – pirmininko pavaduotojas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių. Posėdžių skelbimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos darbo reglamente.

Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią, t.y. už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs gali pranešti raštu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1809 žodžiai iš 5924 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.