Aktyvieji mokymo metodai
5 (100%) 1 vote

Aktyvieji mokymo metodai

LITERATŪRA

1. Bižys N., Linkaitytė G., Valiukevičiūtė A.(1996) Pamokos mokytojui, Vilnius.

2. Butkienė G., Kepalaitė A. (1996), Mokymasis ir asmenybės brendimas, Vilnius.

3. Jakavičius V., Juška A. (1996), Mokyklos pedagogika, Kaunas.

4. Jovaiša L. (1993), Edukologijos pradmenys, Vilnius.

5. Rajeckas V. (1997), Mkymo metodai, Vilnius.

ĮVADAS

Aktyviais mokymo metodais vadiname pedagogo ir jo vadovaujamų moksleivių veiklos būdus, kurie įgalina ugdytinius įgyti žinių, mokėjimų ir įgūdžių, lavinti savo sugebėjimus, formuoti reikšmingas socialines nuostatas. Metodas ( graikų kilmės žodis ) – tyrimo būdo samprata, t.y. jis apima ištisas sistemas ( žinių ir praktinių veiksmų ) siekiant kitokių kryptingos veiklos tikslų. Jį pasirenkant ir taikant, būtinas sąmoningas apsisprendimas, kuris priklauso tiek nuo veiklos tikslo, tiek ir turimos patirties. Metodas – veiklos priemonė, jo paisirinkimas ir taikymo pobūdis sąlygoja tos veiklos rezultatus.

Mokymosi ir mokymo metodai sudaro sąlygas kryptingai organizuoti mokymo procesą. Mokinių mokymo, jų lavinimo ir auklėjimo sėkmė mokymo procese pirmiausia priklauso nuo mokymo turinio: jo atitinkamo mokslo, technikos, ekonomikos, kultūros išsivystymo lygį, o ypač – jo ryšio su gyvenimu, su asmenine mokinių patirtimi, jo prieinamumo. Ne mažiau svarbu ir mokymo proceso organizavimas, mokinių veiklos pobūdis, mokytojo ir mokinių sąveika šiame procese. Šiuolaikinėmis sąlygomis ypatingai svarbu ugdyti savarankišką, kūrybiškai mąstančią ir veikiančią asmenybę, gebančią savarankiškai plėsti žinias. Tai reiškia, jog būtina išmokyti ir įpratinti mokinius suvokti savo galimybes. Reikia padėti jiems pažinti save, įgyti bendravimo įgūdžių, plėtoti savo kūrybiškumą. Tam pasiekti reikia sudaryti kuo geresnias sąlygas mokiniui įsitraukti į mokymąsi, mokymo procese kuo aktyviau veikti. Kadangi mokymas yra dvipusis procesas, mokymo metodai apima tarpusavyje susijusią mokytojo ir mokinio veiklą. Dėl šios priežasties mokymo organizavimui lemiamą reikšmę turi tai, kiek mokytojų ir mokinių veikla viena kitą papildo. Tokią mokytojo ir mokinių veiklą sąlygoja konkretūs mokymo, lavinimo ir auklėjimo tikslai, mokomojo dalyko ir mokomosios medžiagos specifika, mokinių amžiaus ypatumai. Taip prieinama išvados, kad mokymo metodai – tarpusavyje susiję mokytojo bei mokinių veiklos būdai, kuriais mokiniai, mokytojo vadovaujami, įgyja žinių, mokėjimų bei įgūdžių, yra lavinami ir auklėjami.

Mokymo metodai reiškia kompleksiškai nuoseklius mokytojo mokymo, jo vadovavimo mokymo procesui ir mokinių mokymosi veiksmus. Todėl mokymo metodai susideda iš atskirų dalių, arba elementų, kurie vadinami metodiniais būdais. Kiekvieną metodą sudarantys metodiniai būdai gali būti keičiami, atsižvelgiant į medžiagos turinį, mokinių pasiruošimą, jų amžiaus ypatumus. Kuo labiau subrendę mokiniai, tuo dažniau taikomi tie metodiniai būdai, kurie skatina juos savarankiškai dirbti.

Nėra nusistovėjusių, visuotinai priimtinų vienodų mokymo metodų terminų. Tiek didaktikos specialistai, tiek įvairių dalykų metodininkai skirtingai vadina tuos pačius mokymo metodus, įvairiai juos grupuoja. Mokymo metodai yra labai įvairūs, kiekvienas jų turi savitą struktūrą, kurią lemia besikeičiantys metodiniai būdai. Kiekvienas mokymo metodas su visais metodiniais būdais negali būti vis tos pačios struktūros, nes labai įvairi ir skirtinga mokymo medžiaga. Gali būti labai įvairūs mokytojo ir mokinių santykiai mokymo procese, įvairus jų veiklos pobūdis, įvairiai taikomos vaizdinės mokymo priemonės, todėl nustatyti moksliškai objektyvų klasifikacijos pagrindą, grupuoti metodus yra labai sudėtinga. Pastaruoju metu bendrojo lavinimo mokyklose įvairiems mokymo dalykams yra taikomi bendri mokymo metodai:

1. žodinio dėstymo (pasakojimas, paskaita, aiškinimas);

2. pokalbio (aiškinamasis, euristinis, atgaminamasis, laisvasis ir pan.) ir diskusijų;

3. spausdintų šaltinių naudojimas (naudojamasis vadovėliu, pirminiais šaltiniais, periodine spauda, grožiniais kūriniais, įvairiais žinynais);

4. kūrybiniai darbai (referatai, rašiniai, savarankiškas stebėjimas, bandymai, eksperimentai, konstravimas ir pan.);

5. demonstravimas – stebėjimas;

6. pratimai ir grafiniai darbai ( įvairių uždavinių ir užduočių sprendimas, taip pat darbas naudojanti kompiuterius ir kt. techninėmis priemonėmis );

7. laboratoriniai ir praktiniai darbai;

8. pažintiniai ( didaktiniai ) žaidimai.

TAIKOMIEJI MOKYMO METODAI BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE

Mokymo metodai gali būti efektyviai taikomi tik tada, kai mokytojas, juos pasirinkdamas, aiškiai supranta ugdymo tikslus, tobulai žino savo mokomąjį dalyką ir gerai suvokia atitinkamo amžiaus mokinių savybes. Svarbu žinoti kiekvieno mokymo metodo specifiką, teigiamus ir neigiamus jo bruožus, kiekvieno metodo teikiamas galimybes asmenybei ugdyti, jo efektyvesnio taikymo sąlygas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 713 žodžiai iš 2342 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.