Aktyvūs mokymo si metodai
5 (100%) 1 vote

Aktyvūs mokymo si metodai



2004 Vilnius

Mokymas(is) bendradarbiaujant

Kintant mokyklos modeliui ir ugdant iniciatyvią, savarankišką, kritiškai

mąstančią, sugebančią prisiimti atsakomybę asmenybę, labai svarbu ieškoti

naujų mokymo metodų bei krypčių .Anksčiau pamokose daugiausia dėmesio

būdavo skiriama mokymui. Mokytojas, stengdamasis suteikti mokiniams kuo

daugiau žinių, pats viską išaiškindavo, pasakodavo, o mokiniams telikdavo

pasyviai klausytis ir įsiminti. Pasaulis nuolat keičiasi, informacija

greitai sensta, taigi ne žinių kiekis lemia mokymo efektyvumą. Labai svarbu

išmokyti tokių mąstymo būdų, kurie leistų ieškoti, priimti, interpretuoti

ir vartoti naują informaciją. Mokinio aktyvios veiklos organizavimas, jo

gebėjimų ir asmenybės tobulinimas turėtų sudaryti mokymo pagrindą. Mokymas

ir ugdymas turėtų būti orientuotas į vaiką, mokytojas pamokoje siektų

padėti mokiniams įgyti žinių, sudaryti sąlygas skleistis kiekvienai

asmenybei. Reikėtų taikyti tokius mokymo(si) metodus, kurie skatintų vaikus

aktyviai dalyvauti pamokoje. Vaikams viskas įdomu, jie labai smalsūs.

Pradėjus lankyti mokyklą, vaikui būtini bendravimo ir bendradarbiavimo

įgūdžiai. Juos padeda formuoti ir plėtoti grupinio mokymo metodas.

Psichologų teigimu, žmogus visada priklauso kokiai nors grupei: šeimai,

draugų grupei, klasei. Jį su kitais žmonėmis visada sieja bendri tikslai.

Mokytojas, pasitelkiantis grupinio darbo metodą, tokias mažas grupes, kurių

nariai susiję dalykiniais santykiais, sukuria klasėje. Mokiniams

bendraujant ir bendradarbiaujant ugdoma asmenybė. Mokymasis grupėmis sudaro

galimybę ugdyti lyderį: skatina suprasti savo vaidmenį ir išbandyti jėgas.

Taip dirbant išryškėja noras „valdyti“ arba noras „paklusti“. Dingsta

baimė, kad reikės atlikti ne savo vaidmenį (pirmas priedas)

Paruošiamasis darbas

Kad darbas vyktų efektyviai, svarbu gerai apgalvojus atrinkti grupių

narius. Reikėtų atsižvelgti ne tik į kiekvieno vaiko savybes, charakterio

bruožus, bet ir į mokinių pageidavimus (tarkime, grupėje su draugu vaikas

jaučiasi saugesnis). Darbas grupėje geriau vyksta, jeigu joje yra nors

vienas pageidaujamas narys; bent vienas gerai besimokantis. Svarbu ir tai,

kiek grupėse yra narių. Psichologų patarimu, geriausiai bendrauja 3-4

žmonių grupė, tačiau pradinukai gan sėkmingai dirba grupėse ir po 2, o kai

kuriems antrokams pavyksta dirbti ir po 4-6. Grupės gali būti sudarytos

sutartam laikui: pamokai, dienai ar t.t. Pirmoje klasėje, skirstome

mokinius į grupes, siekdami, kad vaikai gerai pažintų vienas kitą, naudojom

atsitiktinį grupės narių parinkimą. Vaikai sudarydavo grupes pagal

išdalintus paveikslėlius. Kuriems atitekdavo vienos rūšies paveiksliukai

(pavyzdžiui, balionas, lėlytė, mašinėlė, kaladėlė ir t.t.), tie ir

sudarydavo grupę. Jau pirmoje klasėje, kad mokiniai pasijustų esą viena

grupė, pasiūlau pasiskirstyti pareigomis, pavyzdžiui, grupės kapitonas,

raštininkas, kuris užrašo grupės sprendimus, kapitono padėjėjas pataria

kapitonui ir t.t. svarbu, kad kiekvienas grupės narys turėtų savo pareigas

ir jaustų savo vertę. Pakeitus grupės narius vėl klostysis nauji tarpusavio

santykiai. Dar nepradėjus dirbti, būtina mokinius supažindinti su darbo

grupėje taisyklėmis, jas aptarti, laikytis.

Darbo grupėje taisyklės:

1. visos idėjos yra geros;

2. gerbiame vienas kitą;

3. kalbame tik po vieną;

4. aktyviai klausomės vieni kitų.

Darbui grupėse reikia tinkamai paruošti klasę įvairiomis kombinacijomis

sustatant suolus. Stengiantis suformuoti įvairius mokinių bendradarbiavimo

ir bendravimo įgūdžius, reikia tinkamai parinkti užduotis, nusakyti jų

atlikimo laiką. Iš pradžių pasidalijame darbo priemonėmis (ar net darbo

vieta), vėliau mokomasi kūrybinio bendradarbiavimo. Vertinimo kriterijai

turėtų būti aptarti dar nepradėjus dirbti. Labai svarbu įvertinti kiekvieno

grupės nario pastangas, taip pat ir visos grupės rezultatą. Būtina visuomet

pagirti už draugiškumą, suteiktą draugui pagalbą, nes silpnesni grupės

mokiniai, nespėdami su kitais nariais gali pradėti pykti, būti abejingi,

nustoti dirbti. Kartais tenka imtis gudrybių, sakykim, paskelbti, kad visos

grupės atliko užduotį labai gerai, arba rasti sritį, kurioje viena ar kita

grupė pasiekė geriausių rezultatų. Taip pasielgus nebus pralaimėjimų,

neišblės noras dirbti. Svarbiausia ne pats rezultatas (aprašyti, nupiešti,

suklijuoti, išrinkti), bet ir pats procesas (ar išgirdote, ką siūlė

draugas, ar atsižvelgėte į jo norus, pasiūlymus). Atliktus darbus galima

kabinti klasėje, kad vaikai dar galėtų džiaugtis darbo rezultatais, įdėmiai

susipažintų su draugų atliktais darbais.

Mokytojui REIKIA:

1. atsargiai vertinti visą grupę vienu pažymiu. Mokiniams reikia

įgusti ir priprasti mokytis
bendradarbiaujant, kad galėtų tinkamai

reaguoti į bendrą įvertinimą. Kai mokiniai išmoksta dirbti vieni su

kitais, pasikliauja savo gebėjimais, ima pasitikėti ir jausti

atsakomybę, tuomet bendras įvertinimas nebekelia grėsmės, bet

veikiau suvokiamas kaip teisingas.

2. apsvarstyti teigiamus ir neigiamus savo vertinimo metodų aspektus

bei galimą jų poveikį mokinių motyvacijai

3. stebėti bendravimo įgūdžius ir žymėtis konkrečius elgesio

poreiškius. Ši informacija praverčia ir vertinant, ir teikiant

atgalinę informaciją, svarbią aptariant grupės darbą.

4. žinoti, jog teikiantys malonumą, veikiantys vaizduotę ir su bendru

džiaugimusi sėkme susiję grupės apdovanojimai gali labiausiai

paskatinti mokinius kartu dirbti ir mokytis.

Užduočių aiškinimas ir pateikimas

• Užduotis reikia suformuluoti taip, kad kiekvienam mokiniui būtų

aišku, ko iš jo norima ir ką jam reikia daryti.

• Būtina išaiškinti pamokos tikslus, parodyti, kaip jie susieja

praėjusias ir būsimas pamokas.

• Apibrėžti, nusakyti svarbiausias sąvokas, taisykles. Išaiškinti

procedūras, kuriomis vadovausis mokiniai. Pateikti pavyzdžių, kad

jie kuo aiškiau suvoktų užduotį.

• Klausinėjant įsitikinti, kad mokiai suprato užduotį, tai ko iš jų

norima. Kiekvienas grupėje dirbantis narys gali turėti savo

pareigų, atlikti paskirtą ar prisiimtą vaidmenį.

Mokytojo veikla mokiniams dirbant drauge

• Užduoties paaiškinimas

• Sėkmingo užduoties atlikimo kriterijų nustatymas

• Tikslus laukiamo elgesio apibrėžimas, kuo konkrečiau įvardinama,

tuo didesnė tikimybė, kad mokinys tai ir darys

• Pagalba mokiniams tuomet, kai jie patys jau išsėmė visus resursus

• Įsiterpiant mokyti socialinių gebėjimų

• Fiksuoti mokinių bendradarbiavimą

• Suteikti galimybę tarp grupiniam bendradarbiavimui

Mokytojo veikla darbo pabaigoje

• Mokinių mokymosi rezultatų įvertinimas pažymiais

• Grupės funkcionavimo įvertinimas, patarimai, paaiškinimai, kas buvo

gerai, o kas ne labai

• Visos klasės veiklos apibendrinimas, esminių faktų pakartojimas,

išmoktų dalykų apibendrinimas

Apibendrinimas

1. Mokymas bendradarbiaujant gali duoti naudos visiems mokiniams – ir

silpnai besimokantiems, nedrąsiems ir gabiesiems. Pastarieji padeda

silpnesniesiems, jiems pataria, globoja. Mokiniai mokosi bendravimo

įgūdžių.

2. Vaikai turi pajusti darbo malonumą, patenkinti savo smalsumą,

atradimo džiaugsmą. Kuriant ,,mokslinį” projektą, visiems yra

suteikiama galimybė dalyvauti darbe, nelikti vien klausytojais.

Kritinis mąstymas

Ir mokiniai ir mokytojai yra atsakingi už tai, kad mokiniai išmoktų.

Mokytojai padeda mokiniams atskirti, ką šie moka ir gali, nuo to, ko nemoka

ir negali. Šiame kontekste labai svarbu padėti mokiniui naujai suvokti,

pačiam atrasti dėstomos medžiagos esmę. Kad toks atradimas būtų sėkmingas

ir sistemingas, pravartu mokinius išmokyti kritinio mąstymo pagrindų bei

skatinti juos kritiškai mąstyti.

Kritinis mąstymas — tai gebėjimas įvairiapusiškai analizuoti ir įvertinti

situaciją ar mintis, kad būtų pasirenkama protinga ir pagrįsta pozicija.

Kritinis mąstymas — protingas ir reflektyvus mąstymas, sutelktas į

apsisprendimą, kuo tikėti ir ką daryti. Tai mąstymas, reikalaujantis žinių

ir žinojimo, ką galima su tomis žiniomis daryti. Jis nereiškia negatyvaus

vertinimo ar kritikos, bet yra protingas įvairių požiūrių ir filosofijų

svarstymas tam, kad būtų prieita prie pagrįstų vertinimų ir sprendimų.

Kritiškai mąstant niekas nelaikoma besąlygiškai teisinga, atsisakoma

aklai tikėti autoritetais. Šiuo atžvilgiu „kritinis“ reiškia „reflektyvus“

ir „analitinis“.

Gebėjimas kritiškai mąstyti:

• Skatina visuomenės atvirumą;

• Skatina tarpusavio supratimą, pagarbą, ryšius tarp žmonių;

• Ugdo mokinių ir mokytojų gebėjimą klausytis;

• Padeda suprasti įvairius požiūrius;

• Įgalina mokinius, pasinaudojant tuo, ko išmoko, suvokti

neapibrėžtų situacijų prasmę;

• Leidžia imtis naujos veiklos;

• Garantuoja mokinių mokymosi integralumą ir saviraišką.

Anot Frommo (1932), kai visuomenė apibrėžia, kas yra gerai, mums tai gali

atrodyti lengviau, tačiau tuomet gyvenimas nebūna toks prasmingas. Žmonės,

jaučiantys bejėgiškumą, dažnai atiduoda valdžią kažkokiam nesuprantamam

likimui, tampa pasyvūs. Gebėjimas mąstyti kritiškai išlaisvina.

Kasdieniame gyvenime žmonės linkę atmesti informaciją, nesiderinančią su

jų patyrimu. Jie nesvarsto najų dalykų ir todėl netenka vertingos

informacijos, neatsižvelgia į naujus požiūrius, galinčius padėti
problemas. Tuo pat metu daugelis žmonių pasaulį mato tik iš

savo pozicijos, suvokia jį per savo asmeninio patyrimo prizmę. Čia

išryškėja keli pagrindiniai kritinio mąstymo bruožai:

• Yra vidinės prasmės suvokimo procesas;

• Reikalauja apsvarstyti įvairius požiūrius;

• Puoselėja pagarbą mažumos nuomonei;

• Verčia tikrinti ankstesnes prielaidas.

Kritinio mąstymo neišmokstama per vieną pamoką ar per vieną dieną. Tai

ilgas procesas, kuriam turi būti sudarytos tinkamos sąlygos, aplinka ir

pribrendęs laikas. Pateiksime vienas esminių tokių sąlygų:

Laikas. Kritiniam mąstymui reikia laiko. Kiekvienam prireikia laiko:

prisiminti, ką jis žino ar mano tam tikra tema; išreikšti mintis savais

žodžiais; pasikeisti kritinėmis mintimis; grįžtamajam ryšiui.

Galimybė laisvai reikšti savo mintis. Stimuliojanti ir produktyvi aplinka

—viena iš sąlygų kritiniam mąstymui ugdyti. Žmonėms būtina suteikti

galimybę samprotauti, kurti, formuoti idėjas, —supratę, kad tai priimtina,

jie aktyviau įsitraukia į kritinę analizę. Tačiau galimybė laisvai reikšti

savo mintis neturi būti suprantama kaip raginimas tuščiai aušinti burną ar

nenuosekliai mąstyti.

Nuomonių įvairovė. Kai besimokantiesiems leidžiama laisvai samprotauti,

atsiranda minčių ir nuomonių įvairovė. Varžyti nuomones — tai varžyti

mąstymą. Todėl apribojimų reikia vengti.

Aktyvus kiekvieno grupės nario dalyvavimas. Aktyvus dalyvavimas yra labai

svarbus kritinio mąstymo ugdymui. Jeigu leidžiama likti pasyveims,

nesudaromos sąlygos asmens kritiniam mąstymui reikštis.

Nebijojimas rizikuoti. Laisvai mąstyti gali būti rizikinga. Gali kilti

keistų, juokingų, kartais prieštaringų idėjų. Mokytojas tori užtikrinti,

kad idėjų išjuokimas nebus toleruojamas, nes kilus pernelyg didelei

asmeninei rizikai varžoms mąstymas. Efektyviausiai mąstoma nepavojingoje

aplinkoje, kai idėjos gerbiamos, o asmenys skatinami aktyviai įsitraukti į

mąstymą.

Pagarba. Įsitikinę, kad jų nuomonė vertinama, o idėjos ir įsitikinimai

gerbiamo, besimokantieji ir patys ima jausti savo mąstymo vertę, į šį

procesą bei jo rezultatus ima žiūrėti daug rimčiau.

Mokytojo vertinimas. Atsakymai, kurių mokytojas tikisi iš asmenų, parodo,

kas labiausiai vertinama. Žmonės turi jausti, kad vertinamos jų mintys,

iniciatyvumas, savarankiškumas, kūrybiškumas.

Dalyvių pasitikėjimas. Klausytojai turi pasitikėti draugais, būti

įsitikinę, kad jų nuomonė vertinama. Jie turi būti tikri dėl savo garbės ir

orumo, nes kitaip susilaikys nuo visiško įsitraukimo į kritinį mąstymą.

Turinio patrauklumas. Labai svarbu, kad turinys būtų patrauklus, o

mokymosi medžiaga būtų pateikiama nenuobodžiai, pasirenkant įvairius

mokymo(si) metodus bei priemones.

Nuomonių kaita, tolerancija. Tai disciplinuotas elgesys, reikalaujantis

iš besidalijančiojo padaryti ką nors kitų labui. Mokiniai pradeda dalytis

ne todėl, kad to pageidauja mokytojai, bet todėl, kad suvokia, jog ką nors

atiduodami, ir patys gauna naudos. Keitimasis idėjomis ne tik naudingas,

bet ir ugdo tolerancijos jausmą.

Aktyvus klausymasis — labai svarbus komponentas, norint, kad žmonės

mąstytų ir kalbėtųsi tarpusavyje. Susilaikymas nuo vertinimų leidžia

išgirsti kitų nuomones; mainais įgyjama kolektyvinės išminties, kuri

pasireiškia išraiškingesne kalba ir platesniu kontekstu savo idėjoms

pritaikyti.

Kai šios sąlygos išpildomos galima mąstyti apie kritinį mąstymą kaip apie

pažinimo šaltinį, skatinantį įsigilinti tiek į save, tiek į tai, kas

dėstoma. Juk mąstymas prasideda nuo klausimo, kurį kelia mokinys, t.y. jei

jis klausia, vadinasi mąsto. Greta viso šito labai svarbu išmokyti mokinius

kelti klausimus ir išugdyti mąstymą pateikiant atsakymus. Taigi klausimo

formuluotė mokantis kritinio mąstymo taip pat yra esminis dalykas.

Akivaizdu, jog visose pamokose tikslių, faktinėmis žiniomis paremtų

klausimų užduodama daugiau nei 70%. Tokie tikslūs klausimai neigia

bendravimo galimybę, o juk žinioms integruoti reikia prasmingo dialogo.

Taigi pamokose privalu užduoti įvairių tipų, pvz.: perteikimo (mokiniai

turi suprasti informaciją, ją transformuoti ir perteikti kita forma),

interpretavimo (skatina teorinį mąstymą; kad atsakytum, būtina suvokti

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2019 žodžiai iš 6719 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.