Alfredas ir edvardas matas remeriai
5 (100%) 1 vote

Alfredas ir edvardas matas remeriai

Kilminga ir sena Remerių (Römer) giminė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos politiniame, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Remeriai garsėjo kaip patriotai, patyrę represijas, kalinti, tremti, netekę didžiosios dalies turtų. Šios giminės atstovai aktyviai reiškėsi Lietuvos ir Lenkijos visuomeniniame gyvenime, buvo daugelio įvairių organizacijų iniciatoriai ir nariai. Tačiau daugiausiai jie žinomi dėl meninių talentų. Jų muzikinė, literatūrinė kūryba, o svarbiausia – dailės kūriniai pranoko tradicinį aristokratijos dėmesį menams, kaip dvasinio tobulėjimo ir laisvalaikio praleidimo priemonei. Tai liudija koncertai, spaudoje publikuoti straipsniai, atsiminimai, parodose nuo pat XIX a. eksponuojami bei didelio populiarumo susilaukiantys dailės kūriniai.

Visos giminės pradininku laikomas Edvardas Jonas Remeris (1806 – 1878). Dailės pagrindus jis gavo dar iš tėvo, Vilniaus bajorų maršalkos Mykolo Juozo Remerio, vėliau studijavo Vilniaus universitete pas Joną Rustemą. Labiausiai Remerių giminę išgarsino Edvardo Jono sūnūs Alfredas ir Edvardas Matas Remeriai, tapę vienais žymiausių XIX a. Lietuvos dailininkų.

ALFREDAS REMERIS

A. Remeris, (1832 – 1897) pradines dailės žinias gavęs iš tėvo vėliau mokėsi pas žymius tų laikų Vilniaus dailininkus – Vincentą Dmachauską, Kanutą Rusecką ir Joną Zenkevičių. 1857 – 1859 m. jis keliavo po Europą, nuomavusi tapybos studijas Paryžiuje ir Romoje. Neilgai pabuvęs Lietuvoje 1869m. jis išvyko mokytis pas L. Bonnat į Paryžių, nuo 1871m. Studijavo Miuncheno dailės akademijoje. Daugiausiai A. Remeris tapė portretus. Pagavęs esminius vaizduojamo asmens išorės ir charakterio bruožus Alfredas juos fiksuodavo eskizų sąsiuviniuose, kuriuos labai brangino. Šiuo metu yra išlikęs net 31 eskizų albumas ir aplankas bei gausybė pavienių piešinių.

Dažniausiai A. Remeris savo portretuose talentingai ir smulkmeniškai įamžindavo savo artimus ir bičiulius (tėvą, pamotę, brolius ir pusbrolius) bei Žymius savo laiko kultūros ir mokslo žmones (dailininkai Pranciškus Jurjevičius, Boleslovas Ruseckas, Vladislovas Czachorskis, publicistas Feliksas Vrotnovskis ir kt.), taip pat Trakų vargonininką Čerskį, valstiečius, kaimo vaikus. Labiausiai žinomas dailininko kūrinys – 1892 m. kolekcininko Igno Korvino – Milevskio užsakymu sukurtas autoportretas. Be įvairia technika atliktų portretų A. Remeris tapė, peizažus, kūrė skulptūrinius medalionus, mėgdavo piešti draugiškus šaržus.

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 365 žodžiai iš 644 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.