Alies mokejimų balansas ir jį įtakojantys veiksniai
5 (100%) 1 vote

Alies mokejimų balansas ir jį įtakojantys veiksniai

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………..3

1..Mokėjimų balansas………………………………………………………………………4

2..Mokėjimų balanso skyriai………………………………………………………….…..5

2.1.Mokėjimų balanso straipsnių klasifikacija……………………………………………..6

3..Mokėjimų balansą veikiantys veiksniai…………………………………………………7

4..Pagrindiniai mokėjimų balanso reguliavimo metodai…………………………….……9

4.1.Mokėjimų balanso reguliavimas valstybės priemonėmis……………………………10

5..Lietuvos mokėjimų balanso analizė……………………………………………………11

Išvados……………………………………………………………………………………13

Literatūra…………………………………………………………………………………14

ĮVADAS

Skirtingų šalių dalyvavimo aktyvumas, integracijos laipsnis pasauliniame ūkyje yra skirtingas, tačiau nėra pasaulyje tokios šalies, kuri vienokiu ar kitokiu atveju nebūtų susijusi su kitomis pasaulio šalimis. O duomenys apie šalies tarptautinius santykius yra pateikiami mokėjimo balanso sąskaitose, tai yra tam tikro laikotarpio (ketvirčio, metų) sandorių vykusių tarp nuolatinių šalies gyventojų ir ne jos gyventojų, išmokų ir įplaukų įrašuose, daromose pagal svarbias sandorių rūšis. Ekonominiai sandoriai apima prekių ir paslaugų eksportą ir importą, kapitalo įplaukas ir išëjimus, dovanas bei kitus transferinius mokėjimus tarptautiniuose šalies rezervuose.

Pačios šalies mokėjimų balansas yra svarbus verslo vadovams, investitoriams, vartotojams ir valstybės tarnautojams, kadangi jis daro įtaką ir yra įtakojamas kitų pagrindinių makroekonomikos kintamųjų, tokių, kaip bendras nacionalinis produktas (BNP), užimtumas, kainų lygis, valiutų kursai ir palūkanų normos.

Šiame darbe bus analizuojama mokėjimų balanso sąvoka, aptarti mokėjimų balanso skyriai ir išanalizuoti jo straipsniai. Apibūdinta einamoji sąskaita, nustatyti šios sąskaitos deficito finansavimo būdai. Išanalizuota ir apibendrinta kapitalo judėjimo sąskaita, ilgo bei trumpo laikotarpio kapitalo samprata. Aptarti ir svarbiausi mokėjimų balanso veikiantys veiksniai bei jo reguliavimo metodai. Pateikti Lietuvos mokėjimų balanso statistiniai duomenys, ir jo straipsnių vertinimas.



1. Mokėjimų balansas

Tarptautinių prekybinių ir finansinių operacijų spektras atsispindi mokėjimų balanse. Mokėjimø balansas – tai vertinė išraiška atitinkamu laikotarpiu apskaitomos visos ekonominio pobūdžio operacijos tarp atskiros valstybės ir kitų pasaulio šalių.

Mokslininkai Suk. H. Kim ir Seung H. Kim šalies mokėjimų balansą apibrėžia kaip prekybinio sandorio dokumentą tam tikram laiko periodui tarp tos šalies gyventojų ir užsienio šalių gyventojų. Anot jų, ,,gyventojų“ sąvoka apima tiek komercines firmas, tiek įvairias vyriausybių agentūras, tiek ir individus . Anot S. Zaicevo, mokėjimų balansas – tai balansas, kuriame palyginami šalies terminuoti piniginiai reikalavimai ir įsipareigojimai kitoms šalims per tam tikrą laiką (metus, ketvirtį, mėnesį). S.Fišer, ir R. Dombuš mokėjimų balansą apibūdina kaip visų sandorių susistemintų įrašų balansą tarp vienos šalies gyventojų ir viso likusio pasaulio. Šalies mokėjimø balansas atspindi įvertinimą operacijų, vykstančių tarp šitos valstybės ir likusio pasaulio gyventojų .

Mokėjimų balanse atsispindi įvairių tipų operacijos: prekyba prekėmis, pervežimo paslaugos, finansinės paslaugos, turizmas, piniginiai pervedimai, pelnas ir finansinės operacijos .

Mokėjimų balansas sudaromas dvigubo įrašo principu, kai kiekviena ekonominė operacija įrašoma debete ir kredite. Bendra debeto suma visada turi būti lygi bendrai kredito sumai. Šita debeto ir kredito lygybė neturi specialios reikšmės, tačiau remiasi apskaitos logika, kad debitorinės sumos (išmokos) turi būti lygios kreditorinėms sumoms (įplaukoms).

Visi sandoriai yra pasikeitimas tolygiomis vertėmis: kiekvienam prekės, paslaugos ar vertybinio popieriaus importui turi būti atitinkamas prekės, paslaugos ar vertybinio popieriaus eksportas – tai reiškia, kad mokėjimų balanso sąskaitose turi būti pusiausvyra

Mokėjimų balansas – svarbiausia tarptautinių atsiskaitymų balanso rūšis. Jis taip pat geriausiai parodo šalies užsienio ekonominių ryšių padėtį bet kuriuo laikotarpiu. Jeigu mokėjimo įplaukos didesnės už mokesčius, mokėjimų balansas aktyvus (turi aktyvų arba teigiamą saldo), priešingu atveju – pasyvus (turi pasyvų arba neigiamą saldo). Mokėjimų balanso padėtis turi įtakos valiutų kursui ir šalies valiutos politikai. Pablogėjus mokėjimų balansui, stiprinama valiutos kontrolė (paprastai sugriežtinant operacijas su valiuta), mažinamas nacionalinės valiutos kursas, didėja užsienio paskolos ir imamasi kitokių priemonių, kurios reguliuoja tarptautinius atsiskaitymus.

Mokėjimų balansas taip pat padeda komercinės veiklos vadovams ir vyriausybės pareigūnams analizuoti šalies konkurencinę padėtį bei prognozuoti valiutų kursų svyravimo kryptis ir tą svyravimą įtakojančius
veiksnius

Taigi, mokėjimų balansas yra svarbi priemonė jos vidaus ir užsienio ekonominei politikai formuoti.

2. Mokėjimų balanso skyriai

Atliekant mokėjimų balanso analizę būtina aptarti ir jo skyrius.

Milijonai tarptautinių sandorių yra sumuojami ir sudaro tris pagrindines kategorijas, arba grupes:

1. Prekyba.

2. Paslaugos ir nekomerciniai mokėjimai.

3. Kapitalų ir kreditų judėjimas.

Prekybos balansas – prekių eksporto ir importo palyginimas. Tai užsienio prekybos dalis, kuri neapmokama per metus, įskaitoma tiek į prekybos balansą, tiek į atsiskaitymų balansą . Prekybos balansas yra skirtumas tarp prekių eksporto ir importo verčių.

Paslaugų ir nekomercinių mokėjimų balansas apima mokesčius ir įplaukas už transportą, draudimą, pašto, telegrafo ir telefono ryšius, komiso operacijas, turizmą, kultūrinius mainus, diplomatinių ir prekybinių atstovybių išlaikymą, procentus ir dividendus už kapitalinius įdėjimus, mokesčius už licenzijas, techninę pagalbą, honorarus, išradimų panaudojimą, karines išlaidas užsienyje ir t.t.

Kapitalų ir kreditų judėjimo balansas – tai valstybinio ir privataus kapitalo išvežimo ir įvežimo, taip pat tarptautinių kreditų gavimo ir suteikimo palyginimas. Pastaruoju metu šio mokėjimų balanso skyriaus analizės svarba labai padidėjo, kadangi labai sparčiai augo kapitalo išvežimas.

Šiuos tris mokėjimų balanso skyrius išskiria visi autoriai, taèiau F.L. Rivera-Batiz ir L.A. Rivera-Batiz dar papildomai išskiria ir investicinių pajamų balansą. Investicinių pajamų balansas lygus pajamoms gautoms iš šalies rezidentų investicijų į užsienį atėmus pajamas, sumokėtas užsienio rezidentams už jų vidaus investicijas.

Mokėjimų ir atsiskaitymų balansai turi vienodą struktūrą, skirtumas tarp jų yra tas, kad į atsiskaitymų balansą įeina šalies reikalavimai ir įsipareigojimai užsieniui, o į mokėjimų balansą -faktiniai mokesčiai ir įplaukos. Taigi, skirtumai tarp mokėjimų ir atsiskaitymų balansų atspindi tarptautinių kreditinių santykių išsivystymo lygį.

2.1. Mokėjimų balanso straipsnių klasifikacija

Kitas svarbus klausimas aptariant mokëjimų balansą yra jo straipsnių klasifikacija. Mokëjimų balansas susideda iš dviejų stulpelių – įplaukų ir mokesčių. Daugelyje pasaulio šalių jo straipsniai grupuojami pagal sistemą, rekomenduotą Tarptautinio valiutos fondo (TVF)

Mokėjimų balanso straipsniuose yra fiksuojamos visos operacijos, kurios įvyko tarp tos šalies gyventojų ir visų kitų pasaulio šalių gyventojų. Tokioms operacijoms yra priskiriama: prekių eksportas ir importas, turistų išlaidos, pirkimas ir pardavimas, transportavimo bei draudimo paslaugos ir t.t. Kitaip tariant, mokėjimų balansas parodo balansą tarp visų šalies įplaukų, kurios yra gaunamos iš užsienio valstybių, ir visų šalies mokėjimų, kuriuos ji vykdo.

S. H. Kim ir S. H. Kim mokėjimų balanso sandorius klasifikuoja į keturias pagrindines grupes :

1. Einamoji sąskaita: prekės, paslaugos ir transferai.

2. Kapitalo sąskaitos: ilgo laikotarpio kapitalas ir trumpo laikotarpio kapitalas.

3. Statistinis neatitikimas: klaidos ir praleidimai.

4. Oficialių rezervų sąskaitos: oficialūs rezervų aktyvai ir užsienio oficialūs aktyvai.

Taigi, mokėjimų balansą sudaro standartinių straipsnių visuma, bendriausi iš jų yra:

-einamoji sąskaita, kurioje parodomos prekių ir paslaugų operacijos, gautos ir sumokėtos palūkanos ir dividendai, transferai (negrąžintinai perduotos vertybės, piniginės lëšos, humanitarinė pagalba ir kt.),

– kapitalo ir finansinė sąskaita, kurioje parodomos nerezidentų operacijos negamybinių ir nefinansinių aktyvų sferoje, kapitalo pervedimas,

– atsargos: auksas, užsienio valiutos, tarptautinių finansinių organizacijų ir fondų lėšos (pvz., Tarptautinio Valiutos Fondo lėšos).

Mokėjimų balansas parodo ne prekių, aktyvų ir t.t. apimtis ir būklę, o jų finansinius srautus, t.y. minėtų straipsnių pokyčius atitinkamu laikotarpiu.

Taigi, šalies mokėjimų balanso sąskaitose fiksuojamos tiek išmokos užsieniečiams, tiek ir gaunamos įplaukos iš jų. Bet koks sandoris, kurio rezultate gaunamos pajamos iš užsieniečių, mokėjimų balanse yra įrašomas kredite ir su pliuso (+) ženklu, o išmokos užsieniečiams fiksuojamos debete ir su minuso (-) ženklu. Svarbu yra ir tai, kad kiekvienas tarptautinis sandoris mokėjimų balanse automatiškai yra parodomas du kartus, t.y. vieną kartą kaip kreditas, o kitą – kaip debetas. Toks mokėjimų balanso sąskaitų įvedimo principas yra teisingas, nes kiekvienas sandoris turi dvi puses.

Taigi, sandoriai tarp vienos šalies ir viso likusio pasaulio pagrinde yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: einamosios operacijos ir operacijos su kapitalu. Šitos grupės atsispindi ir mokėjimų balanse: einamųjų operacijų balanse bei kapitalo judėjimo balanse.

3. Mokėjimų balansą veikiantys veiksniai

Kalbant apie mokėjimų balansą, jo struktūrą, būtinai reikia paminėti ir ją veikiančius veiksnius. Taigi, gana nemažai veiksnių įtakoja mokėjimų balansą ir priklausomai nuo tų veiksnių mokėjimų balansas keičiasi. Mokėjimų balansą įtakojantys veiksniai pateikti 1 paveiksle.

1 pav. Mokėjimų balansą įtakojantys veiksniai pagal S.

prekyba ir mokėjimų balansas,1993m.)

Dabar trumpai bus aptarti tik kai kurie mokėjimų balansą įtakojantys veiksniai.

Cikliški ekonominiai svyravimai. Ekonominio ciklo svyravimų įtaka mokėjimų balansui dabartinėmis sąlygomis dažnai yra netiesioginė. Tai galima paaiškinti tuo, kad augant gamybai, žaliavų, įrengimų importas padidėja, o sulėtėjus ekonominio augimo tempams, prekių išvežimas sumažėja. Sparčiai augant ekonomikai, didėja pelnas ir todėl kapitalo išvežimo tempai sulėtėja, o kapitalo importas auga. Pasaulio ekonominės krizės sąlygoja tai vienų, tai kitų šalių stambius mokėjimų balansų deficitus.

Valstybes užsienio išlaidų augimą sąlygoja įvairūs ekonominiai ir politiniai tikslai. Kapitalo judėjimo masto plėtimas. Kapitalo išvežimo poreikis šalies – eksportuotojos mokėjimų balansui yra dvejopas. Pirmiausia, išvežant kapitalą, mokėjimų balansas tampa pasyvus, antra, jo išvežimas padeda suplaukti į šalį procentams ir dividendams, užsienio kapitalo įplaukos turi dvejopą poveikį importuojančios šalies mokėjimų balansui. Iš pradžių padidėja įplaukos, tačiau mokėjimo termino metu šalys skolininkės priverstos sumokėti skolą, procentus ir dividendus. Jeigu panaudojant kapitalą gaunamos pajamos, kurios viršija išlaidas procentams ir paskoloms apmokėti, tokiu atveju užsienio kapitalas turi teigiamą įtaką šalių skolininkių mokėjimų balansui.

Valiutiniai -finansiniai veiksniai. Devalvacija dažniausiai skatina eksportą, o revalvacija -importą, esant kitoms lygioms sąlygoms. Taigi, šalys importuotojos stengiasi pagreitinti mokėjimus, kadangi nukritus jų nacionalinės valiutos kursui, jos pralaimi. Šalys, eksportuojančios savo produkciją, stengiasi sulaikyti jiems priklausančios valiutos pervedimą ir gavimą. Pasaulinės valiutinės sistemos nestabilumas blogina tarptautinės prekybos sąlygas ir atsiskaitymus.

Mokėjimų balansui neigiamos įtakos turi infliacija, kadangi kainų padidėjimas apsunkina prekių išvežimą, sumažina eksportuojamų prekių konkurencingumą bei padeda kapitalams plaukti į užsienį. Infliacija didina mokėjimų balanso nesubalansuotumą.

Kraštutinės sąlygos: nederlius, stichinės nelaimės, katastrofos ir pan. taip pat neigiamai įtakoja mokėjimų balansą.

Šalies mokėjimų balansą taip pat įtakoja ekonominiai veiksniai

Ekonominiai veiksniai, įtakojantys šalies mokėjimų balansą

Ekonominiai veiksniai įtakos būdas

1. Infliacijos tempas

Esant per dideliam kainų kilimui, prekės ir paslaugos, gaminamos bei teikiamos šalies viduje, tampa per daug brangios pirkėjams -nerezidentams. Dėl šios priežasties mažėja šalies eksportas. Tuo pačiu, padidinus kainų lygį, importuojamos prekės, lyginant su prekėmis gaminamomis toje šalyje, pirkėjams atrodo vis patrauklesnës. To pasëkoje importas vis didėja.

2. Realus BVP augimas

Aukšti BVP augimo tempai veda prie prekių ir paslaugų importo didëjimo. Šita tendencija aiškinama taip: aukšti BVP augimo tempai reiškia, kad didėja pajamų lygis šalies viduje, ir šių pajamų tam tikra dalis gali būti išleista importui. Žemi BVP augimo tempai, priešingai, veda prie importuojamų prekių ir paslaugų lygio mažinimo.

3. Palūkanų norma

Palūkanų norma turi įtakos kapitalo srautams, įsiliejantiems į obligacijų rinką ir naudojamiems investicijoms į pinigų rinkas. Jeigu šalyje palūkanų norma kyla, tada galima tikėtis kapitalo įplaukų investicijoms į obligacijas arba kitas pinigines rinkas padidėjimo. Ir priešingai, jeigu palūkanų norma mažėja, galima tikėtis kapitalo ,,nutekėjimo“, todėl, kad kitų šalių finansiniai centrai tampa labiau patrauklūs investitoriams.

4. ,,Spot“‘ valiutos kursas.

,,Spot“ valiutų kursas turi įtakos:

• Importuojamų prekių santykinei vertei, lyginant su verte prekių, gaminamų šalies viduje.

• Eksportuojamų prekių santykinei vertei, lyginant su kitų šalių prekėmis. Aukštas užsienio valiutos kursas trukdo importo operacijoms ir yra palankus vykdyti eksporto operacijas. Kai tuo tarpu žemas užsienio valiutos kursas sudaro palankias sąlygas importui, tačiau trukdo eksportui. Valiutų kurso prognozavimas vaidina labai svarbų vaidmenį tiek vykdant einamąsias operacijas, tiek ir operacijas su kapitalo judėjimo sąskaitomis.

Taigi, pagrindiniai ekonominiai veiksniai turi gan didelę įtaką vykdant eksportą ir importą, o tai reiškia, kad jie turi įtakos ir pačiam mokėjimų balansui.

4. Pagrindiniai mokėjimų balanso reguliavimo metodai

Mokėjimų balansas yra vienas iš valstybės reguliavimo objektų. Tai sąlygoja tokios priežastys :

Pirmiausia, mokėjimų balansams būdingas pusiausvyros neturėjimas, pasireiškiantis vienų šalių besitęsiančiu ir dideliu deficitu ir pernelyg aktyviu saldo kitų šalių. Tarptautinių atsiskaitymų balanso nestabilumas turi įtakos valiutų kursų dinamikai, kapitalo judėjimui, ekonomikos būklei.

Antra, po aukso standarto pakeitimo 30-siais XX a. metais, mokėjimų balanso išlyginimo mechanizmas su vertės reguliavimo pagalba veikia gan silpnai. Todėl mokėjimų balanso sulyginimas reikalauja tam tikslui nukreiptų valstybės priemonių.

Trečia, esant ūkinių ryšių internacionalizavimo sąlygoms, padidėjo mokėjimų balanso reikšmė valstybės ekonomikos reguliavimo sistemoje. Mokėjimų balanso išlyginimo uždavinys įeina į
svarbiausių valstybės uždavinių ratą greta su infliacijos sulaikymu, bedarbyste ir pan.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2194 žodžiai iš 7297 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.